Darbuotojų sauga ir sveikata yra viena iš svarbiausių sričių, užtikrinančių saugias ir sveikas darbo sąlygas. Jos pažeidimai gali užtraukti ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę, o tam tikrais atvejais - ir civilinę atsakomybę. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, teisinis reguliavimas šioje srityje yra gana griežtas ir apima platų spektrą nuo įmokų draudimo grupės keitimo iki laisvės atėmimo.
Teisinė atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus
Bendrieji principai
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus pagrindai. Pagal šią nuostatą, Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka
.
Administracinė atsakomybė
Administracinė atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (ANK). ANK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad toks pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
Baudžiamoji atsakomybė
Baudžiamoji atsakomybė taikoma nustačius, kad mirtiną ar sunkų nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo nusikalstama veika. Jei ikiteisminio tyrimo tyrėjas nustato, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, yra kaltas, jam gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnį).
Įmonės perkėlimas į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų grupę
Be tiesioginės teisinės atsakomybės, pažeidimai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje gali turėti ir finansinių pasekmių įmonei. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas bei Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr., numato galimybę įmonę perkelti į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų grupę. Tai reiškia didesnes įmokas už draudimą, atsižvelgiant į įmonės rizikos lygį.
Civilinė atsakomybė ir Konstitucinio Teismo nutarimai
Konstitucinis Teismas (KT) antradienio nutarimu pripažino, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš jo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais vien tik dėl asmens būsenos, net jeigu tokia asmens būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2016 m. birželio 21 d.) nuostata, kad „nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų“ tiek, kiek pagal ją draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykę apdraustajam asmeniui esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų, kuriuos lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pareiškėjas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kreipėsi į KT sustabdęs administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl „Sodros“ sprendimų, kuriais nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo buvo pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu, panaikinimo. Pasak pareiškėjo, pagal ginčytą teisinį reguliavimą pakanka konstatuoti apdraustojo asmens būseną (neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų) ir nereikia aiškintis, ar asmens, kuris patyrė nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, būsena nulėmė nelaimingą atsitikimą.
Pareiškėjo argumentai ir teismo išvados
Pareiškėjo teigimu, tokiu teisiniu reguliavimu, pažeidžiant Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį ir konstitucinį teisinės valstybės principą, nesudaryta galimybių bylą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu nagrinėjančiam teismui, įvertinus visas svarbias aplinkybes ir patvirtinus arba paneigus, kad asmens būsena (neblaivumas ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų) lėmė nelaimingą atsitikimą, priimti teisingo sprendimo.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą asmens teisė į socialinę paramą paneigiama nesigilinant į tai, ar apdraustojo asmens būsena lėmė nelaimingą atsitikimą, pareiškėjui kilo abejonė, ar toks reguliavimas atitinka Konstitucijos straipsnį, laiduojantį piliečių teisę gauti socialinę paramą, be kita ko, nedarbo ir kitais įstatymų nurodytais atvejais.
Pareiškėjas taip pat abejojo, ar ginčytas teisinis reguliavimas nepažeidžia konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, nes kai nelaimingas atsitikimas įvyksta apdraustiesiems asmenims, kurie yra darbe, vertinama, ar jų būsena lėmė nelaimingą atsitikimą, o kai nelaimingas atsitikimas įvyksta apdraustiesiems asmenims, kurie yra pakeliui į darbą ar iš jo, nevertinama, ar jų būsena lėmė nelaimingą atsitikimą.
Konstitucinis Teismas kitaip vertino ginčytoje Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatoje įtvirtintą teisinį reguliavimą tiek, kiek pagal jį nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais tais atvejais, kai apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (jei tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis), bet nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo lėmė ne jo neblaivumas ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, o kitos aplinkybės (be kita ko, kitų asmenų veiksmai).
Tokiu teisiniu reguliavimu yra suabsoliutinama viena iš nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu aplinkybių - apdraustojo asmens būsena (neblaivumas ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų) nepriklausomai nuo to, ar nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo įvyko dėl kitų aplinkybių (be kita ko, kitų asmenų veiksmų), kurių nelėmė ir negalėjo lemti apdraustojo asmens veiksmai ir (arba) būsena. Taigi pagal ginčytoje Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatoje įtvirtintą teisinį reguliavimą nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais vien tik dėl asmens būsenos, net jeigu tokia asmens būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai (juolab sukelti jo mirtį).
tags: #bauda #uz #nuslepta #nelaiminga #atsitikima #darbe