Tiek profesionalūs fotografai, tiek fotografai-mėgėjai sutiks, kad šiuolaikinėje visuomenėje nėra retas nuotraukų vagystės atvejis, t.y. Svetimos nuotraukos yra kopijuojamos, perkeliamos, skelbiamos interneto platybėse, siekiant pačių įvairiausių tikslų, kaip, pavyzdžiui, komercinės naudos, supažindinimo su nauja veikla, pripažinimo. Nuotraukos neretai ne tik neteisėtai publikuojamos, bet ir pirma kokiu nors būdu pakeičiamos, apdirbamos, autoriumi nurodomas kitas žmogus, pašalinami tikrojo autoriaus inicialai ar jo identifikavimo žymės.„Pavogtos” nuotraukos gali padaryti reklamą su nuotraukomis nesusijusiems asmenims, jie gali nepelnytai gauti pripažinimą tam tikrų asmenų rate, profesionalios nuotraukos taip pat gali atnešti pelną pažeidėjui, jo verslui, tuo pačiu atimant iš autoriaus galimybę užsidirbti. Taigi, fotografų darbo kūrinių „vagystė” yra pažeidimai, galintys sukelti rimtas teisines pasekmes, todėl už tokius pažeidimus taikytina atsakomybė.
Tik originalios nuotraukos yra saugomos autorių teisės. Atsižvelgiant į tokių pažeidimų dažnumą ir problemos aktualumą, ypač kai interneto naudojimas šiais laikais tapo visuotinis, o „pavogti“ svetimą nuotrauką nereikalauja ypatingų gebėjimų, yra aktualu išanalizuoti autorių teises į savo kūrinius, išnagrinėti, kokie kūriniai yra saugomi autorių teisių, kokie yra galimi autorių teisių pažeidimai bei kokiais būdais ir priemonėmis fotografai gali ginti savo teises (paskutinis klausimas - atskirame straipsnyje).
Kas yra autorių teisių objektai ir kada nuotrauka tampa saugoma?
Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymo (toliau - AGTAĮ) 4 str. 1 d. nurodyta, kad autorių teisių objektai apibūdinami kaip originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvi forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas, o AGTAĮ 4 str. 2 d. 8 p. pažymėta, kad fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai yra autorių teisės apsaugos objektai. Taigi, pagal AGTAĮ, fotografija, kaip fotografo veiklos rezultatas, yra saugoma autorinės teisės. Tačiau reikia pažymėti, kad ne visos fotografijos turi autorių teisių apsaugos objekto statusą, o tik tos, kurios pasižymi kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Taigi, nuotrauka turi būti originali. Originalumas šiuo atveju, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turi būti objektyvus.
Nuotraukos yra originalios, jeigu ji nebuvo retušuojama, tačiau buvo padaryta, parenkant specialų apšvietimą, kompoziciją, originalias detales. Originalumas gali būti įtakojamas daugybės veiksnių. Jei nuotraukos buvo apdirbtos, retušuotos, įdėtas filtras ar koreguotos detalės ir pan., ji vis tiek gali atitikti originalumo kriterijų. Jei nuotraukos buvo padarytos siekiant komercinių tikslų, pavyzdžiui, vestuvėms ar portfeliui kurti, tai dažnai įrodo originalumą, nes fotografas deda pastangas kurti patrauklias savybes, kurios turi įtakos klientui.
Pastartuoju metu labai išpopuliarėjo vaizdo fiksavimas bepiločių skraidyklių (dronų) pagalba. AGTAĮ prasme toks vaizdo įrašas vadinamas audiovizualiniu kūriniu. Audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, laidos, videofilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai) priskiriami autorių teisių objektams. Autorių teisių apsaugos objektais yra ir operatorių darbo rezultatas. Todėl jeigu fotografui yra aktualus ir operatoriaus darbas, jiems pravartu žinoti, kad jeigu kažkas neteisėtai naudoja jų padarytą vaizdo įrašą, tai irgi laikytina autorių teisių pažeidimu ir autorius gali naudotis numatytais teisių gynimo būdais.
Ką reiškia originalumas praktikoje?
Originalus kūrinys laikomas tokiu, kurio nebuvo netikrinta ar jokio pobūdžio kopijavimas iš kitų kūrinių, o kai fotografas parinko aplinką, šviesą, kompoziciją, modelių pozas ir panaudojo papildomas originalias detales. Tačiau nuotraukos gali būti originalios ir net tada, kai jos buvo apdorotos - jei redagavimas atskleidžia autoriaus kūrybinį darbą, tai laikoma originalumu. Originalumas taip pat gali būti nustatomas pagal jų komercinį tikslą (pvz., kurti portfolio ar reklamuoti paslaugas).
Jeigu kyla abejonių dėl nuotraukos originalumo, gali būti samdomi ekspertai vertinti originalumą. Taip pat pažymėtina, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės. Tai reiškia, kad yra saugomos tokios nuotraukos (vaizdo įrašai), kurios negali būti įvertintos pinigine išraiška, tačiau pasižymi originalumu.
Teisės į autorystę, teisės ir pažeidimai: ką turi žinoti fotografas?
Fotografas turi turtines ir asmenines neturtines teises į savo kūrinius. Asmeninės neturtinės teisės apima autorystės teisę ir teisę į autoriaus vardą, teisę į kūrinio neliečiamybę, teisę reikalauti nurodyti autoriaus vardą ar pseudonimą ir teisę ginti nuotraurų originalumą nuo bet kokio iškraipymo ar neteisėto pakeitimo. Turtinės teisės suteikia teisę kontroliuoti kūrinio panaudojimą: atgaminti, platinti, viešai rodyti, kullanıcı teisę užtikrinti autorių atlyginimą už kiekvieną panaudojimo būdą. Šios teisės saugomos iki autoriaus gyvenimo ir 70 metų po jo mirties. Be to, turtinės teisės gali būti perleistos arba paveldimos.
Kaip elgtis, kai nuotrauka naudojama be autoriaus leidimo? Pirmiausia autocentras turi būti įsitikinęs, kad turi teises naudoti nuotrauką. Dažnai laikoma, kad sutikimas gali būti duotas raštu, elektroniniu susirašinėjimu ar žodžiu, tačiau rašytinis įrodymas palengvina teisinius procesus, jei kiltų ginčas. Jei nuotrauka panaudojama be leidimo, autorius gali reikalauti nutraukti pažeidimą arba susitarti dėl atlyginimo už naudojimą, o teismes gali būti reikalaujama žalos atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo (atskirame straipsnyje).
Taip pat svarbu žinoti, kad domenų vardai su nežinomų ar įžymių asmenų vardais gali būti naudojami neteisėtai reklamai ar paslaugoms. Kai kurios įmonės Lietuvoje registruoja domenų vardus su pavardėmis, o vėliau siūlo „išnuomoti“ tokius domenus. Teisiniu požiūriu, asmens vardas yra jos teises ir gali būti ginamos teismine tvarka, kai domenas registruojamas be teisėtų interesų arba naudojamas nesąžiningai. Tokiu atveju pavardės savininkas gali teisėtai prašyti domeno perleidimo ar net žalos atlyginimo. Lietuvos teismai laikosi praktikos, kad registruoti domeno vardai, pažeidžiant kito asmens teises, gali būti perduoti neatlygintinai ar už atlyginimą, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir įrodymų.
Veiksmai, kai pastebite nuotraukos panaudojimą be savo leidimo
Nusikaltimo požymiai dažnai būna pastebimi tada, kai įvyksta konkrečių įvykių nuotraukos pasisavinimas ir paskleidimas per internetą. Svarbu greitai užfiksuoti įrodymus ir kreiptis į teisininką. Advokatai pataria autoriams pirmiausia įsitikinti, kad turi įrodymų apie neteisėtą panaudojimą, ir kreiptis į pažeidėją, siekiant nutraukti pažeidimą arba sudaryti komercinį susitarimą. Jei reikia, galima pateikti teisinius pareiškimus ir kreiptis į teismą. Taip pat rekomenduojama įtraukti įrodymus, pavyzdžiui, nuotraukos paskelbimo datą, kilmę ir kt.
Domenų vardų atveju, jei pavardė ar vardas naudojamas be teisėtų pagrindų, teismai gali įpareigoti pažeidėją nutraukti veiksmus ir perleisti domeną. Lietuvos teismai rodo, kad pavardės savininkas gali įrodyti teises į vardą ir teikti reikalavimus dėl domeno perkėlimo ar žalos atlyginimo, o dažnai tokie procesai gali baigtis be bylinėjimosi išlaidų, kai pažeidėjas pripažįsta pažeidimą ir perleidžia domeną.
Kokios priemonės ginti teises ir kaip jų vengti?
- Gauti rašytiną sutikimą naudoti nuotrauką. Tai gali būti sutartis ar rašytinis susitarimas, kuriame nurodoma, kaip nuotrauka bus naudojama, kokios yra kompensacijos sąlygos ir kt.
- Laikytis tinkamos citavimo praktiką ir nurodyti autorių visada, kai naudojamos nuotraukos.
- Jei nuotrauka naudojama, laikytis teisių principų ir nekeičiant jos reikšmės bei iškraipymo, vengti neturtinės žalos.
- Jei pastebėtas neteisėtas panaudojimas, rinkti įrodymus, kreiptis į teisininką ir imtis teisinių veiksmų: nutraukti naudojimą arba reikalauti atlyginimo.
- Su domenų vardų registracija susijusios teisės: įsitikinti, kad vardas nėra naudojamas nesąžiningai, o esant įtarimams - kreiptis į teismą ir prašyti perleidimo bei atitinkamai atlyginimo.
Galiausiai, autorių teisių gynimo procesai gali būti sudėtingi ir priklauso nuo konkrečios situacijos. Svarbiausia - būti informuotiems apie savo teises ir veikti teisėtai, kai pastebimas nuotraukų pasisavinimas be leidimo. LATGA ir kitos kolektyvinio administravimo asociacijos Lietuvoje gali padėti ginti autorių teises ir užtikrinti tinkamą atlyginimą už naudojimąsi kūriniais.
Praktiniai pavyzdžiai iš Lietuvos konteksto
Savaime suprantama, atvejai su pavardžių naudojimu domenų varduose rodo, kad net ir dalykai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltai, gali įsitraukti į teisės pažeidimus. WIPO arbitražo centras taip pat pripažįsta, kad domenų vardų registravimas, kurioje panaudoti kitų asmenų vardai, pažeidžia teises, jei tai daroma be sutikimo. Taip pat, teisės į vardą ir pavardę gynimas gali būti pagrįstas Civilinio kodekso straipsniais, kurie nurodo, kad kiekvienas turi teisę į vardą ir kad kitas asmens vardą išgalvotai pasisavinti - neteisėta. Tokiu būdu, žinomų asmenų vardų naudojimas bei domenų vardų registracijos praktikos gali būti laikomos neteisėtomis, kai jos daromos be teisių turėtojo leidimo arba nesąžiningai.
Santrauka veiksmų, kai pastebite neteisėtą nuotraukų panaudojimą
- Surinkite įrodymus apie neteisėtą panaudojimą (paveiksliukų kopijos, ekrano nuotraukos, laikotarpiai).
- Kreipkitės į teisininką ir įrodymų objektyvumą - parodykite šaltinį, autoriaus vardą pagal reikalingumo.
- Gaukite autorizuotą leidimą arba reikalaukite nutraukti panaudojimą; paslėptos ar netinkamai išpildytos nuotraukos gali būti baudžiamos.
- Jei reikia, prašykite teismo įpareigoti nutraukti neteisėtą panaudojimą ar nukreipti į kompensaciją už naudojimą.
- Atsargiai su domenų vardais: pasitikrinkite, ar registracija nėra nesąžininga ir nereikia teisinio žingsnio, kad domenas būtų perleistas.
tags: #bauda #uz #nes #savo #formos #vardo