Eismas keliuose - tai neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau jis kupinas ir įvairių rizikų. Nors privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAD) yra skirtas užtikrinti finansinę apsaugą eismo įvykio atveju, yra specifinių aplinkybių, kurios gali apriboti draudimo bendrovės atsakomybę arba net lemti, kad nuostoliai bus išieškomi iš paties kaltininko. Viena iš tokių kritinių situacijų yra avarija, kai vairuotojas neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada draudimas gali negalioti, ką daryti įvykus eismo įvykiui ir kokių veiksmų imtis, kad išvengtumėte nemalonumų.
Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAD) ir jo taikymo išimtys
Civilinės atsakomybės draudimas, kitaip vadinamas privalomuoju vairuotojų draudimu, yra teisinė prievolė visiems, kurie turi transporto priemonę Lietuvoje. Šis draudimas užtikrina, kad įvykus eismo įvykiui dėl jūsų kaltės, bus atlyginta padaryta žala kitiems eismo įvykio dalyviams ir jų turtui. Įvykus eismo įvykiui, svarbiausia žinoti, kad civilinės atsakomybės draudimas skirtas atlyginti žalą nukentėjusiems ir tai apima tiek asmenų sveikatai, tiek jų transporto priemonei ar kitam turtui. Draudimo bendrovė kompensuoja patirtas išlaidas pagal įstatymų nustatytas ribas.
Vis dėlto, privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės (CA) draudimas ramybę kelyje saugo ne visuomet. Anot ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus, dalis įvykių būna nedraudžiamieji, todėl vairuotojams rekomenduojama žinoti savo pareigas ir prisiminti, kuriais atvejais žala gali būti išieškota iš kaltininko.
Draudimo bendrovės atstovas pažymi, jog TPVCAPD apsaugo eismo įvykyje nukentėjusių trečių asmenų finansinius interesus visais atvejais, išskyrus retas išimtis, tačiau nuostoliai gali būti išieškomi ir iš įvykio kaltininko. Išmokos nukentėjusiajam priklauso visais atvejais, nepaisant to, ar įvykio kaltininkas buvo neblaivus, ar pasišalino iš įvykio vietos, ar neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Draudimo bendrovė visada išmoka žalą nukentėjusiems asmenims. Tačiau, jei, pavyzdžiui, įvykį sukėlė neblaivus vairuotojas - draudimo bendrovė nuostolius išieškos iš kaltininko.
Situacijos, kai draudimo išmokos gali būti išieškotos iš kaltininko (regreso tvarka)
Vairavimas be galiojančio vairuotojo pažymėjimo
Be vairuotojo pažymėjimo prie vairo geriau nesėsti. Lietuvoje netrūksta adrenalino fanatikų, kurie vairuoti automobilį ryžtasi neturėdami teisės tai daryti. Vieni tai daro vairuotojo pažymėjimo dar neįgiję, kiti tada, kai teisė vairuoti iš jų atimta. Įvykus avarijai ir paaiškėjus šioms aplinkybėms, draudimo išmokos geriau nesitikėti.
Taip pat nederėtų būti dideliu optimistu ir sėsti prie motociklo, sunkvežimio ar traktoriaus vairo, jeigu turite teisę vairuoti tik lengvąjį automobilį. Remiantis „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 60 tūkst. vairuotojų, tebeturinčių seno tipo negaliojančius vairuotojo pažymėjimus. Prie jų dar būtų galima pridėti dalį pradedančiųjų vairuotojų, kurie po dvejų metų dar nepasikeitė savo pažymėjimų. Visų pirma, visi šie vairuotojai dėl vieno ar kelių negaliojančių dokumentų rizikuoja gauti administracinę baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Kaip aiškino R. Pocius, panašus scenarijus gali būti taikomas ir turint negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Tai nebūtinai gali būti esminis faktorius, lemiantis, ar eismo įvykis bus nedraudžiamasis. Tačiau, norint tą įrodyti, tenka nueiti ilgą kelią, reikalaujantį žmogiškųjų ir finansinių sąnaudų. Todėl gerokai paprasčiau tiesiog pasirūpinti galiojančiu vairuotojo pažymėjimu, taip pat ir kitais minėtais privalomais dokumentais. Kasko avarijos atveju taip pat negaliotų, nes būtų traktuojama, jog vairuotojas dalyvavo eisme neturėdamas tam teisės.
Vairavimas apsvaigus
Kiekvienas vairuotojas žino, kad išgėrus prie vairo geriau nesėsti. Šią tiesą tikriausiai žino kiekvienas. Jei išgėrusį sustabdys policijos pareigūnai, jums ne tik bus skirta nemenka piniginė bauda ar net kuriam laikui atimta teisė vairuoti, bet įvykus avarijai dar turėsite padengti visus nuostolius.
Jeigu avarijos metu buvote blaivus, bet netrukus po to vartojote alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, taip pat galite nesitikėti, kad avarijos nuostolius padengs draudimo bendrovė.
Techniškai netvarkinga transporto priemonė
Netvarkingas automobilis prišauks bėdą. Kiekvienas vairuotojas puikiai žino, kad vairuoti automobilį, kurio sugedę stabdžiai, - pavojinga. Tas pats galioja ir tada, jeigu avarijos metu neveiks jūsų mašinos valytuvai. Žinoma, jeigu lauke šviečia saulė, sugedę valytuvai nebus avarijos kaltininkai, bet jei tamsiu paros metu automobilį vairuosite sningant ar lyjant, o valytuvai neveiks, tikrai neišvengsite finansinės atsakomybės dėl eismo įvykio.
Draudimo eksperto teigimu, po avarijos vertinama tikroji transporto priemonės būklė. Net ir turint galiojančius techninės apžiūros dokumentus, automobilis gali būti netvarkingas ir eismo įvykis gali būti laikomas nedraudžiamuoju, pavyzdžiui, dėl nusidėvėjusių padangų. Šiuo atveju galioja ir atvirkštinė situacija, kai transporto priemonė gali būti be galiojančios techninės apžiūros, nors iš esmės tvarkingos būklės. Į tai atsižvelgus ir sprendžiama, ar eismo įvykis bus nedraudžiamasis. Todėl akivaizdu, kad rūpintis automobiliu būtina visuomet.
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos
Pasprukai iš įvykio vietos - esi kaltas. Patekus į stresines situacijas žmonės elgiasi labai skirtingai. O avarijos, kaip žinoma, tikrai nėra džiugus įvykis, todėl silpnesnių nervų žmonės gali palūžti ir pasišalinti iš įvykio vietos. Net jeigu nebuvote avarijos kaltininkas, bet pasišalinote iš eismo įvykio, tikėtis, kad avarijos nuostolius atlygins draudimo bendrovė, neverta.
Tyčinis žalos padarymas
Tyčia pridarei žalos - padenk nuostolius pats. Mūsų šalies keliuose tikrai esama vairuotojų, kurie stengiasi sukelti avarijas tikėdamiesi, kad kalti bus pripažinti ne jie, o kiti. Šitaip piktybiniai asmenys nori pasipelnyti iš draudimo bendrovių.
Kitos aplinkybės, lemiančios regresą
Anot R. Pociaus, išmokos gali būti išieškomos iš kaltininko ir tais atvejais, jei žala buvo padaryta tyčia, jei pastarojo automobilis buvo techniškai netvarkingas, pavyzdžiui, buvo susidėvėjusios automobilio padangos ir dėl to kaltininkas negalėjo laiku sustabdyti automobilio. Be to, neretai pasitaiko atvejų, kuomet automobilis naudojamas taksi, pavežėjo veiklai to nenumačius draudimo sutartyje arba automobilį vairavo mažesnę vairavimo patirtį turintis asmuo. Tokiais atvejais draudimo įmonė taip pat turi galimybę dalį nuostolių išieškoti iš kaltininko.
Ekspertas vairuotojams primena ir nedraudžiamuosius įvykius. Anot jo, TPVCAPD įstatyme yra numatyti praktikoje gana retai pasitaikantys atvejai, kuomet draudimo įmonė nėra įpareigota atlyginti žalą, kurią padarė eismo įvykio kaltininkas. Tokiems įvykiams priskiriami atvejai, kuomet žala buvo padaryta kroviniui ar bagažui, kuris buvo kaltininko automobilyje. Draudimo įmonė taip pat nekompensuos žalos asmenims, važiavusiems vogtu automobiliu.
Ką daryti įvykus eismo įvykiui?
Įvykus eismo įvykiui, svarbiausia žinoti, kaip elgtis, siekiant tinkamai dokumentuoti įvykį ir informuoti draudimo bendrovę. Apie eismo įvykį draudimo bendrovei turi pranešti per 3 darbo dienas nuo įvykio dienos raštu, telefonu ar el. paštu, pateikiant eismo įvykį liudijančius dokumentus.
Eismo įvykio deklaracija
Kada būtina kviesti policiją?
Ne visada reikia kviesti policiją įvykus eismo įvykiui. Tačiau yra atvejų, kai policijos pareigūnų kvietimas yra privalomas:
- jeigu žuvo ar buvo sužeistas žmogus;
- jeigu įvykio metu susiduria daugiau nei dvi transporto priemonės;
- jeigu šalys nesutaria dėl aplinkybių;
- jei asmens, kurio turtui padaryta žala, nėra įvykio vietoje (pvz., nuverstas stulpas ar tvora);
- jei bent vienas eismo įvykio dalyvis yra neblaivus ar apsvaigęs;
- jei padaroma žala kelių infrastruktūrai ar trečiųjų asmenų turtui;
- jei bent vienas vairuotojas neturi galiojančio civilinės atsakomybės draudimo ar teisės vairuoti dokumentų.
Tais atvejais, kai policija į eismo įvykius nevyksta, policijos pažymas draudikui atstoja eismo įvykio deklaracija.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Kitais atvejais, kai policija nebūtina, pildoma eismo įvykio deklaracija. Jei vairuotojai neturi deklaracijos blanko, eismo įvykio aplinkybes gali aprašyti ir nubraižyti įvykio schemą ant balto popieriaus lapo. Toliau užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Jei neturite oficialios formos, galite surašyti deklaraciją ant švaraus popieriaus lapo, aiškiai pažymint visas aplinkybes ir eismo įvykio schemą.
Popierinės deklaracijos ypatumai
Taisyklingai nubraižant eismo įvykio schemą, svarbu nurodyti kelio ženklus, gatvių pavadinimus ir kitą naudingą informaciją, jei tai žinoma. Kaltininkas deklaracijos formoje turi pasirašyti du kartus. Deklaracijos blanką patartina vežiotis automobilyje, jį galite atsispausdinti patys arba gauti degalinėse ir draudimo įmonėse. Taip pat atminkite, kad kitoje šalyje naudojant Lietuvoje naudojamą eismo įvykio deklaraciją, deklaracijos blankuose vartojama vietinė šalies kalba, tad gausite vokišką eismo įvykio deklaracijos formą Vokietijoje. Svarbu pasitikslinti, kur kokią informaciją įrašyti.
Elektroninė deklaracija
Modernėjant pasauliui ir elektroninėms priemonėms išstumiant popierinius dokumentus, yra sukurta nemokama programėlė pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją tiesiog telefone. Ji lengvai pasiekiama adresu www.draudimoivykiai.lt.
Pildant elektroninę eismo įvykio deklaracijos formą kyla mažiau nesusipratimų. Vairuotojams yra lengviau užpildyti bendrąją informaciją bei apibrėžti įvykio aplinkybes. Programėlėje vairuotojams reikia įvesti mažiau informacijos nei popierinėje eismo įvykių deklaracijoje. Sistemoje yra prašoma nurodyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valstybinius numerius ir jų vairuotojų duomenis, patikslinti įvykio laiką ir vietą, nubraižyti eismo nelaimės schemą ir įkelti aplinkybes fiksuojančias nuotraukas. Vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją, visa informacija nedelsiant yra pateikiama avarijos kaltininko draudimo bendrovei.
Pranešimas draudimo bendrovei ir ginčų sprendimas
Užpildytą eismo įvykio deklaraciją būtina pateikti ne policijai, o atsakingam draudikui. Draudikas privalės nustatyti kaltininką, apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką. Kreiptis į draudimo bendrovę gali tiek pats kaltininkas, tiek nukentėjusysis.
Jei eismo įvykio aplinkybės neaiškios arba kyla ginčų, sprendimus dėl įvykio nagrinėja Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Transporto priemonių draudikų sistema veikia taip, kad visi nukentėjusieji gautų priklausančią išmoką net ir tais atvejais, kai kaltininkas neturi galiojančio draudimo.
Pakaitinio automobilio nuoma po eismo įvykio
Siekiant padėti išvengti nesusipratimų ar papildomų išlaidų, pateikiame svarbiausią informaciją, norint išsinuomoti pakaitinį automobilį po eismo įvykio. Ši informacija taikoma tik klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu mūsų bendrovėje.
Kam atlyginama pakaitinio automobilio nuoma?
Pakaitinio automobilio nuoma atlyginama, jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje arba remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų, ir jūs neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus greitai nuvykti į reikiamą vietą ar patirsite papildomas išlaidas.
Nuomos kaina ir transporto priemonės tipas
Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25 - 30 EUR su PVM. Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
Nuomos laikotarpio apskaičiavimas ir kompensavimo ypatumai
Svarbu! Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą pagal joje nurodytą faktiškai reikalingą remontui atlikti remonto darbų trukmę.
Turite žinoti iš anksto, kad pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir nebūtų atsiradęs, jei remonto įmonė būtų dėjusi visas galimas pastangas remontą atlikti laiku, pagal jų pačių sudarytą remonto darbų sąmatą, ir kuris atsirado dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai. Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis, jei sugadinta iki trijų dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti, remonto trukmė iki 3 - 5 d. d. Sugadinta iki 5 dalių, remonto trukmė iki 5 - 8 d. d. Daugiau nei 5 dalys, remonto trukmė gali būti virš 8 d.
Elgesys, jei remontas netikslingas (totalus nuostolis)
Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis galite iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią prašome informuoti mus el. paštu.
Kiti svarbūs aspektai dėl pakaitinio automobilio
Ką turite pateikti po nuomos ar patyrus kitas išlaidas? Jei neturite galimybės išsinuomoti patys, tokiu atveju prašome su mumis susisiekti el. paštu. Jei turite abejonių, ar bus atlygintinos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, arba turite kitų klausimų, susijusių su nuomos sąlygomis, į mus galite kreiptis el. paštu.
Statistika ir bendros rekomendacijos
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, per pastaruosius dešimt šių metų mėnesių jau užfiksuota daugiau nei 34 tūkst. transporto priemonių įvykių, iš kurių 16 tūkst. yra susiję su vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Jiems įvykus, transporto priemonių savininkų patirtos žalos siekia 45 mln. eurų - iš jų beveik 26 mln. kompensuoja su vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu susijusius nuostolius. Nors, kaip pastebi R. Pocius, nedraudžiamųjų įvykių dalis, palyginus su bendra statistika, yra maža, vairuotojams svarbu žinoti, kada nuostolių draudikai nekompensuoja. Iš pateiktų duomenų matyti, kad neapsidraudę vairuotojai kasmet sukelia vis daugiau avarijų.
Kartu kasdien į gatves išvažiuoja šimtai ar netgi tūkstančiai neapdraustų ar galiojančios techninės apžiūros neturinčių transporto priemonių. Anot R. Pociaus, visų pirma, visi šie vairuotojai dėl vieno ar kelių negaliojančių dokumentų rizikuoja gauti administracinę baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tačiau didesni nemalonumai gali laukti, jei toks vairuotojas patektų į avariją.
Norint išvengti nesusipratimų, automobilių vairuotojai turėtų žinoti savo pareigas bei prisiminti, kada patirti nuostoliai nėra atlyginami. R. Pocius priduria, jog norintiems visapusiškai apsaugoti ir savo transporto priemonę, visuomet rekomenduojame rinktis prie TPVCAPD ir KASKO draudimą. Jie garantuoja ramybę dėl asmeninio bei kitų eismo dalyvių saugumo keliuose.
tags: #ar #draudimas #mokamas #jei #padaryta #avarija