Lietuvoje, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir kontrolę, yra nustatyta privaloma naminių gyvūnų augintinių, ypač kačių, šunų ir šeškų, registravimo tvarka. Šiame straipsnyje apžvelgiamos galiojančios taisyklės, registracijos procedūros, mokesčiai ir baudos, taikomos už taisyklių pažeidimus.
Privalomas gyvūnų augintinių ženklinimas ir registravimas
Daugiabučiuose namuose laikomi gyvūnai, tokie kaip katės ir šunys, turi būti registruojami, kaip numato Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės. Ši prievolė, apimanti šunų, kačių ir šeškų ženklinimą mikroschemomis, vakcinavimą ir registravimą Gyvūnų augintinių registre (GAR), įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d. ir yra taikoma daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Gyvūno ženklinimas ir registravimas informacinėje bazėje yra neabejotina nauda. Mikroschema - maža kruopelė, kuri švirkštu implantuojama gyvūnui į poodinį sluoksnį. Tai padeda identifikuoti gyvūną ir lengviau jį atpažinti, kai augintinis pasimeta, taip mažėja pasimetusių gyvūnų skaičius. Norint nustatyti gyvūno tapatybę, prie ženklinimo vietos priartinamas skaitytuvas ir ekrane pasirodo unikalus numeris, pagal kurį galima surasti gyvūno šeimininkus. Be to, tai prisideda prie ligų prevencijos, jų stebėsenos ir kontrolės. Veterinarijos specialistų teigimu, augintinių ženklinimo procedūra yra labai paprasta ir neskausminga.
Registravimo tvarka ir mokesčiai
Norint užregistruoti augintinį, pavyzdžiui, Vilniuje, tai galima padaryti VšĮ "Gyvūnų registravimo centras". Norintieji registruoti augintinį su savimi privalo turėti gyvūną, asmens tapatybės, gyvenamosios vietos ir gyvūno vakcinavimo dokumentus. Agresyvios veislės šunų savininkams papildomai reikia turėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą.
Sumokėjus vienkartinį registravimo mokestį (anksčiau už šunį - 10 litų, už katę - 3 litų), gyvūnui implantuojama mikroschema. Šiuo metu sostinėje, už šuns laikymą daugiabučiame name, buvo imamas 10 litų mėnesinis mokestis, už katę - 3 litai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie mokesčiai buvo nustatyti, kai Lietuvoje galiojo litas, ir jų dydis gali būti pasikeitęs į eurus. Kitose savivaldybėse kainos gali skirtis. Rinkliava mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir ją galima mokėti ne kas mėnesį, o kartą per pusmetį.
Mokesčių lengvatos
Nuo mokesčio atleidžiami:
- Aklieji, laikantys šunis vedlius.
- Vieniši invalidai ir pensininkai, turintys vieną gyvūną.
- Šeimos ir asmenys, kuriems skiriama piniginė socialinė parama.
VšĮ "Gyvūnų registravimo centras" duomenimis, Vilniuje užregistruota 8 467 šunų ir 1 563 katės. Kaune atitinkamai 8 036 šunų ir 1 107 katės, o Klaipėdoje - 3 734 šunų ir 291 katė. Vilniečiai į apskaitą yra įtraukę 343 agresyvius šunis, kauniečiai - 429, klaipėdiečiai - 294.
Baudos už neregistruotus gyvūnus ir taisyklių pažeidimus
Savivaldybės pareigūnai siekia užsiimti prevencine veikla, o ne bausti asmenų, kurie neidentifikavo savo augintinių, todėl dažnai miesto mikrorajonuose rengiamos gyvūnų identifikavimo akcijos. Nepaisant to, už taisyklių pažeidimus yra numatytos sankcijos.
Už gyvūnų, kurie privalo būti skiepijami, čipuojami ir registruojami, neregistravimą, konfiskavimą ir baudas nuo 30 iki 550 eurų. Anksčiau bauda už neregistruotą gyvūną siekdavo iki 300 litų.
Vilniaus savivaldybės atstovas Gintaras Tamošiūnas teigia: "Jeigu mes fiksuojame neregistruotus gyvūnus, jiems rašomi protokolai, nes pagal gyvūnų laikymo taisykles tai yra pažeidimas. Neregistruotų gyvūnų, kiek mes kontroliuojame, nėra labai dideli kiekiai. Parkuose patruliuojame, jeigu pamatome, kad šuo praėjo be antsnukio ar pavadėlio, tada šeimininko paklausiame, ar jis registruotas, ar ne. Arba gauname kaimyno skundus, kad šuo triukšmauja. Tada važiuojame, žiūrime. Pasitaiko atvejų, bet nėra masiškai."
Gyvūnų laikymo taisyklės ir leidimai
Gyvūnų laikymą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, nustatantys, kokius gyvūnus galima laikyti laisvai, kuriems reikalingi specialūs leidimai, o kuriuos apskritai draudžiama. Už šių taisyklių pažeidimus numatytos baudos ir gyvūnų konfiskavimas.
Gyvūnai, kuriuos galima laisvai laikyti ir veisti
Remiantis ministro įsakymo projektu „Dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, dalis gyvūnų yra laikomi domestikuotais ir juos galima laisvai įsigyti, laikyti ir veisti. Taip pat yra ir kitų gyvūnų rūšių, kurioms nereikalingi papildomi leidimai.
- Domestikuoti žinduoliai: naminis šuo, naminę katė, naminė žiurkė, naminė pelė, jūrų kiaulytė, naminis triušis, naminis šeškas, naminė ožka, naminė avis, naminis jautis / karvė, gajalas, bantengas, azijinis buivolas, zebu, naminis jakas, šiaurinis elnias, dvikupris kupranugaris, vienkupris kupranugaris, alpaka, lama, naminis asilas, naminis arklys, naminė kiaulė.
- Domestikuoti paukščiai ir vabzdžiai: vištos, antys, žąsys, kalakutai, patarškos, uoliniai karveliai, naminės bitės, šilkverpiai ir kt.
- Kiti žinduoliai, kuriuos galima laikyti be papildomų sąlygų: dygliuotosios pelės, smiltpelės (Gerbillus ir Meriones genčių), nilinės žolpelės, neumano žolpelės, pelės mažylės, nykštukinės naminės pelės, plačiakampės žiurkės (natalinės pelės), juodosios (naminės) žiurkės, siriniai žiurkėnai, nykštukiniai Kembelo (Rusijos) žiurkėnai, Roborovskio žiurkėnukai, džungariniai žiurkėnukai, daūriniai žiurkėnukai, šinšilos, gambinės žiurkėnžiurkės, degu.
- Nelaisvėje taip pat galima laikyti driežus, gyvates, vėžlius, paukščius, žuvis, gyvalazdes ir pan.
Gyvūnai, kuriems reikalingas leidimas
Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir veisti žinduolių rūšių sąraše nurodoma, kad gauti leidimą privaloma laikant ir veisiant šiuos gyvūnus:
- Patagoninę marą, bizoną, stumbrą, alpinį ožį, sibirinį kalninį ožį, stirną, danielį, taurųjį elnią, dėmėtąjį elnią, Dovydo elnią, guanaką, vikuniją, kalninį aviną, mufloną, šerną (atsižvelgiant į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus dėl kiaulių maro).
Aplinkos ministerijos teigimu, jei žmogus, neturėdamas leidimo, laiko gyvūną / gyvūnus iš leidžiamų laikyti žinduolių sąrašo, kai tokiam gyvūnui yra reikalingas leidimas, asmuo gaus įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 150 eurų. Be to, laukiniai gyvūnai gali būti konfiskuojami arba gali būti skiriamas privalomasis nurodymas iki atitinkamos datos gauti leidimą tokiems gyvūnams laikyti.
Pavojingų veislių šunys
Vilniaus savivaldybės teigimu, leidimų mūsų šalyje reikia norint laikyti ir pavojingų veislių šunis. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintą sąrašą, pavojingomis veislėmis laikomos šios:
- Amerikiečių Stafordšyro terjeras
- Stafordšyro bulterjeras
- Amerikiečių buldogas
- Argentinos dogas
- Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
- Kangalalas (Turkų aviganis)
- Kaukazo aviganis
- Pietų Rusijos aviganis
Už leidimų neturėjimą gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų. Šių šunų ir jų mišrūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad šie gyvūnai nekeltų grėsmės kitų gyvūnų gerovei ir sveikatai, žmonių sveikatai, nuosavybei ir ramybei. Svarbu paminėti, kad pavojingų veislių šunis draudžiama laikyti daugiabučiuose namuose.
Leidimai pavojingiems šunims neišduodami nepilnamečiams, asmenims, teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, ir asmenims, įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos.
Specialūs atvejai
Paprastųjų afrikinių miegapelių, keturpirščių (afrikinių) ežių, patagoninių marų ir nykštukinių voverinių skraiduolių savininkai bei veisėjai turėtų suklusti. Aplinkos ministerijos aiškinimu, asmenys, kurie šiuo metu laiko šiuos gyvūnus, juos gali laikyti ir veisti tik iki 2025 m. rugsėjo 1 d. Po šios datos šie asmenys galės tokius gyvūnus laikyti iki natūralios jų mirties, tačiau privalės užtikrinti, kad šie gyvūnai nesidaugintų. O tie, kurie šių gyvūnų neturi, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. nebegalės jų nei įsigyti, nei laikyti.
Visų kitų prieš tai nepaminėtų rūšių laukinius žinduolius mūsų šalyje nelaisvėje laikyti, veisti ar įsigyti laikymui yra draudžiama.
Draudžiami laikyti gyvūnai ir baudos
Lietuvoje draudžiama laikyti ir veisti kovinių veislių šunis bei kovinių ir pavojingų veislių mišrūnus. Kovine šunų veisle patvirtintas amerikiečių pitbulterjeras. Už tai gali būti skirta bauda iki 550 eurų.
Remiantis draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti laukinių gyvūnų rūšių sąrašu, draudžiama veisti ir laikyti šiuos gyvūnus:
- Krokodilus (visas rūšis)
- Kloakinius (visas rūšis)
- Nepilnadančius (visas rūšis), t. y. skruzdėdos, tinginiai ir pan.
- Kaguanus (visas rūšis)
- Beždžiones (visas rūšis)
- Šuninius, t. y. lapės, vilkai, šakalai ir pan. (išskyrus rudąją lapę)
- Lokinius (visas rūšis)
- Didžiąją pandą, mažąją pandą
- Kiauninius, t. y. ūdros, barsukai, žebenkštys, erniai ir pan. (išskyrus šeško naminę formą)
- Viverinius (visas rūšis), t. y. civetos, linzangai ir pan.
- Hieninius (visas rūšis)
- Katinius (visas rūšis)
- Irklakojus, t. y. ruonius (visas rūšis)
- Banginius (visas rūšis)
- Sirenas (visas rūšis), t. y. lamantinai, diugoniai
- Straublinius t. y. drambliai (visas rūšis)
- Tapyrinius (visas rūšis)
- Raganosinius (visas rūšis)
- Vamzdžiadančius (visas rūšis), t. y. skruzdėdos ir pan.
- Hipopotaminius (visas rūšis)
- Žirafinius (visas rūšis)
- Skujuočius (visas rūšis)
Aplinkos ministerija nurodė, kad asmenims, laikantiems ar veisiantiems gyvūnus iš draudžiamų gyvūnų sąrašo, gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 600 eurų. Šie gyvūnai, be abejo, taip pat yra konfiskuojami.
Invaziniai gyvūnai
Aplinkos ministerija yra paskelbusi gyvūnų rūšis, kurias Lietuvoje reikia naikinti, nes jos kenkia aplinkai ir žmonių gerovei. Šie invaziniais vadinami gyvūnai yra:
- Paprastasis meškėnas, puošnusis vėžlys, raštuotasis vėžlys, kanadinė audinė, mangutas, ondata, pilkoji žiurkė, rainuotasis vėžys, žymėtasis vėžys, jupdažiotis grundalas, nuodėgulinis grundalas, kanadinė berniklė, luzitaninis arionas, pietinė vijasraigė, ežerinė mizidė, gauruotoji šoniplauka, kietašarvė šoniplauka.
Asmenims taip pat draudžiama laikyti, veisti invazinių rūšių gyvūnus. Už tokius pažeidimus asmenims taikoma administracinė atsakomybė nuo 200 iki 400 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 600 eurų. Taip pat konfiskuojami invaziniai gyvūnai.
Saugomų rūšių ženklinimas
Žymėti privaloma visus nelaisvėje laikomus saugomų rūšių stuburinius gyvūnus ir nuolat nelaisvėje laikomus globos tikslais paimtus iš aplinkos saugomų rūšių laukinius žinduolius ir paukščius.
Pažeidimai dėl gyvūno nepaženklinimo paprastai išaiškėja planinių ir neplaninių patikrinimų metu. Jei randamas nepaženklintas saugomos rūšies gyvūnas, jo laikytojui skiriama administracinė nuobauda ir duodamas privalomasis nurodymas paženklinti laukinį gyvūną. Dažnu atveju, radus nepaženklintus gyvūnus, būna netinkami ir jų kilmę bei teisėtą įgijimą įrodantys dokumentai arba tokių dokumentų iš viso nėra. Tokiu atveju gyvūnų savininkui skiriama administracinė bauda, o gyvūnai konfiskuojami.
Dažniausiai gyvūnai konfiskuojami, nes jų laikytojai / pardavėjai neturi tinkamų teisėtą įsigijimą ir kilmę patvirtinančių dokumentų, taip pat kai laikoma, prekiaujama draudžiamų laikyti rūšių gyvūnais, tarp jų - ir gyvūnų hibridais bei invaziniais gyvūnais. Žiauraus elgesio su gyvūnais atveju, gyvūnai iš laikytojo paimami nedelsiant.
Reikalavimai gyvūnų laikymui daugiabučiuose namuose
Gyvenant bendroje patalpoje su keliomis šeimomis ir norint įsigyti augintinį, privaloma gauti raštišką visų pilnamečių sutikimą.
Reikalavimas gauti daugiabučio namo gyventojų ar besiribojančių privačių sklypų savininkų sutikimą dėl naminio gyvūno laikymo buvo panaikintas prieš daugiau nei 10 metų. Nepaisant to, naminių gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo.
Vilniaus mieste tiek daugiabučiuose, tiek individualiuose namuose draudžiama laikyti daugiau nei du nekastruotus gyvūnus. Jei gyvūnai yra tos pačios rūšies, bet skirtingų lyčių - draudžiama laikyti daugiau nei vieną. Kastruotų gyvūnų ir nekastruotų šuniukų ar kačiukų vadų iki 6 mėnesių amžiaus skaičius bute ar name nėra ribojamas, tačiau privaloma užtikrinti gyvūnų gerovę.
Kauno savivaldybėje bute leidžiama laikyti tik ne ūkinius ir nepavojingus gyvūnus. Laikyti gyvūnus bute, kuriame gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
Klaipėdoje jokių leidimų ar reikalavimų naminių gyvūnų laikymui ar jų skaičiui nėra numatyta.
Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Taip pat neturi būti varžoma gyvūno judėjimo laisvė, jam negali būti keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.
Minimalios ploto normos
Kaune leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyvūnų vados dydį ir vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą:
- Katės ir mažesni nei 10 kg šunys negali būti laikomi mažesniame nei 10 kv. m. plote.
- Šunims, kurie sveria nuo 10 iki 40 kg, turi būti skiriamas 15-20 kv. m. plotas.
- Didesniems nei 40 kg šunims - 30 kv. m. plotas.
Atsakomybė už gyvūnų gerovės pažeidimus
Pastaruoju metu pastebima, kad visuomenė darosi aktyvesnė pranešdama atsakingoms institucijoms apie neprižiūrimų, kankinamų gyvūnų atvejus. 2023 metais VMVT gavo beveik 1400 pranešimų dėl įvairių atvejų, iš kurių du trečdaliai buvo susiję su gyvūnais augintiniais. Atlikus patikras, 27 proc. šių pranešimų pasitvirtino. Daugiausia pažeidimų nustatoma dėl blogos gyvūnų priežiūros, padarymo juos bešeimininkiais, paliktais be ėdalo, vandens, ar dėl to, kad laikytojai nesikreipia į veterinarijos gydytojus dėl lėtinių ligų ar traumų.
Už žiaurų elgesį su gyvūnais numatytos baudos nuo 150 iki 2000 eurų. Jeigu žiaurus elgesys sukelia gyvūnui žūtį arba gyvūnas suluošinamas - bauda didėja iki 3200 eurų.
Kauno savivaldybės atstovė Radeta Savickienė nurodė, kad iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.
Už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo priežiūrą atsakingi Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnai. Jie turi teisę įeiti į butą, kitas patalpas ar teritorijas, kur laikomi gyvūnai, turėdami teismo sprendimą. Taip pat reikalauti iš gyvūnų savininkų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų, teikti pranešimus ir aktus teisėsaugos institucijoms dėl asmenų patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Jeigu gyvūnas mušamas, sužalotas, arba gresia, kad jį užmuš, pirmiausia reikėtų skambinti į policiją, nes policija taip pat kontroliuoja šiuos dalykus. Jeigu gyvūnas neprižiūrimas, tada kreipkitės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Dėl laukinių gyvūnų reikia kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos priežiūra
Prekiautojų šunimis veiklą akylai prižiūri ir mokesčių inspektoriai. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovo Dariaus Butos teigimu, šunų veisimo veikla gyventojas gali užsiimti tik inspekcijoje įsigijęs verslo liudijimą arba įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą.
Neregistruota individuali veikla gresia bauda iki 1000 litų (apie 290 eurų). Patikrinimų metu VMI yra nustačiusi atvejų, kai asmenys vykdė neregistruotą veiklą ir nedeklaravo didelių pajamų iš šuniukų pardavimo, dėl ko jiems buvo apskaičiuotos tūkstantinės mokesčių ir baudų sumos.
Pokyčiai ir perspektyvos
Anot E. Viskonto, šiuo metu Europoje naminius gyvūnus privalomai ženklina 26 šalys, ir Lietuva lieka viena iš nedaugelio to dar nedarančių. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žada pateikti teisės aktų pataisų paketą dėl gyvūnų ženklinimo, griežčiau reglamentuojant gyvūnų veisimą ir veisėjų registravimą. Siūloma ateityje numatyti draudimą įsigyti neregistruotą gyvūną ir supaprastinti šunų ir kačių įvežimo į Lietuvą tvarką.
Taip pat svarstoma, ar valstybei reikėtų ženklinimą kompensuoti, nes pagal dabartines rinkos kainas vidutiniškai gyvūno ženklinimas Lietuvoje kainuoja apie 15 eurų, o neženklintų gyvūnėlių yra apie milijoną. Diskusijoje dėl atsakomybės griežtinimo už gyvūnų gerovės pažeidimus, akcentuojamas bausmės neišvengiamumo prioritetas.
tags: #bauda #uz #neregistruota #gyvuna