Kiekvienas nelaimingas atsitikimas darbe, įvykęs vykdant darbo ar tarnybos funkcijas arba būnant darbo vietoje, turi būti ištirtas nustatyta tvarka. Tyrimo pobūdis priklauso nuo traumos sunkumo ir aplinkybių. Šiame straipsnyje aptariama, kaip reglamentuojami nelaimingi atsitikimai darbe, kokia yra tyrimo tvarka ir kokios atsakomybės gali kilti už saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus.
Nelaimingas atsitikimas darbe ir incidentas: sąvokų apibrėžimas
„Nelaimingo atsitikimo darbe“ ir „incidento“ sąvokas apibrėžia Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170).
- Nelaimingas atsitikimas darbe - tai įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu, kurio padarinys - darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).
- Incidentas - įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba kai dėl darbuotojo traumos, gautos per šį įvykį, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba.
Teisinis reglamentavimas
Lengvų nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į/iš darbo bei incidentų darbe tyrimą reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau - Nuostatai).
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, nelaimingų atsitikimų darbe N-1, N-2 formos aktų pildymo, kodavimo bei registravimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau - Metodiniai nurodymai).
Veiksmai įvykus nelaimingam atsitikimui ar incidentui
Pranešimas apie įvykį
Asmuo, nukentėjęs nelaimingo atsitikimo darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo ar incidento metu (jeigu pajėgia), ar asmuo, matęs įvykį, privalo apie minėtus įvykius nedelsdamas pranešti padalinio ar įmonės vadovui.
Darbdavio įgalioto asmens veiksmai
Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar incidentui, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo privalo:
- Pirmiausia nedelsdami užtikrinti pirmosios pagalbos suteikimą, o prireikus iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
- Įvykio vietą išsaugoti nepakeistą. Jeigu pakeitimai įvykio vietoje būtini, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo turi surašyti dokumentus, susijusius su pakeitimais įvykio vietoje: aprašyti įvykio vietą (pagal būtinybę nurodant atstumus, gabaritus, svorį ir pan.), nufotografuoti, esant būtinumui - nufilmuoti, sudaryti tyrimui reikalingą grafinę medžiagą, kad tyrimo eigoje nekiltų dviprasmiškų abejonių dėl įvykio vietos.
- Sužinoti nukentėjusiojo darbuotojo sužalojimo (traumos) sunkumą. Traumos sunkumą nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios suteikė pirmąją pagalbą ar kuriose sužalotas asmuo gydėsi. Įmonei būtina raštiškai kreiptis į minėtas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, prašant įvertinti darbuotojo traumos sunkumą bei nurodyti blaivumą/neblaivumą. Jeigu gydymo įstaiga atsisako išduoti pažymą dėl traumos sunkumo, motyvuodama paciento teisių pažeidimu (LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str. 1 p.), siūloma, kad nukentėjusysis pacientas arba pats raštiškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą arba duotų rašytinį sutikimą, kad informacija apie jo sužalojimo pobūdį ir traumos sunkumą būtų suteikta darbdaviui.
Pranešimas apie sunkius nelaimingus atsitikimus
Jeigu paaiškėja, kad trauma priskirtina prie sunkių, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas telefonu, elektroniniu paštu ar faksu privalo pranešti:
- Atitinkamos Apygardos prokuratūrai;
- Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui (www.vdi.lt);
- Nukentėjusiojo šeimai ar jo atstovui.
Nelaimingų atsitikimų tyrimas
Sunkūs nelaimingi atsitikimai
Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, pakeliui į/iš darbo tiria LR valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektorius, dalyvaujant darbdavio atstovui, darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai bei SODROS atstovui.
Lengvi nelaimingi atsitikimai ir incidentai
Jeigu trauma nepriskirtina prie sunkių, t. y., ji yra lengva, arba įvyko incidentas, būtina:
Patvirtinti įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu nelaimingą atsitikimą ar incidentą tirsiančią įmonės dvišalę komisiją, sudarytą iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai (Nuostatų 30 p.). Pastarasis renkamas įmonės profesinės sąjungos, o jei profesinės sąjungos nėra - įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimo (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 str.). Tyrime gali dalyvauti ir pats nukentėjusysis ar jo atstovas.
Įmonės dvišalės komisijos veiksmai tiriant nelaimingą atsitikimą ar incidentą:
- Apžiūrėti (nufotografuoti) įvykio vietą (patikrinti, ar ji po įvykio nepakeista). Jei įvykio vietoje padaryti pakeitimai, būtina nustatyti, kas joje pakeista, ir gauti iš darbdavio dokumentus: paaiškinimą - kas ir dėl kokių priežasčių pakeista, aktą, kuris buvo surašytas prieš atliekant pakeitimus, grafinę medžiagą su reikiamais matmenimis, nuotraukas ir kt., susijusius su įvykio vietos pakeitimu.
- Apklausti šalia dirbusius ar įvykį mačiusius asmenis; apklausti patį nukentėjusįjį.
- Išsiaiškinti: įvykio aplinkybes, darbų organizavimo ir atlikimo eiliškumą.
- Surinkti informaciją apie:
- Darbuotojo apmokymą atlikti darbą, kurį vykdant įvyko nelaimingas atsitikimas.
- Instruktavimą apie saugius darbo metodus. (Jei nelaimingam atsitikimui įvykti turėjo įtakos šalia (kartu) dirbusių asmenų veiksmai, tada būtina išsiaiškinti ir šių asmenų profesinį pasirengimą, apmokymą bei instruktavimą darbų saugos ir sveikatos klausimais).
- Įrengtas kolektyvines apsaugos priemones.
- Išduotas asmenines apsaugos priemones.
- Darbuotojo naudojimąsi jam išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. (Jei nenaudojo - išsiaiškinti, kodėl nenaudojo (gal jos neatitiko reikiamo dydžio, buvo nepatogios dėvėjimui ir pan.).
- Darbuotojo sveikatos patikrinimą kenksmingų/pavojingų veiksnių poveikyje.
- Patekimą į/prie pavojingos zonos, įspėjamuosius ir informacinius ženklus, įtaisus (jei tai galėjo būti nelaimingo atsitikimo priežastimi).
- Krovinių kėlimo, transportavimo, sandėliavimo principą (ar tai mechanizuotas, ar atliekamas rankiniu būdu), jei tai aktualu.
- Įmonėje susiformavusią praktiką dėl krovinių sandėliavimo, krovimo, transportavimo ar kito darbo atvejais, neapsiribojant vien tik tuo, kaip darbai buvo atliekami įvykio metu.
- Ar įrenginys tam darbui buvo pritaikytas/nepritaikytas ir techniškai tvarkingas/netvarkingas (jei toks įrenginys buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi).
- Išanalizuoti profesinės rizikos vertinimo duomenis.
- Atlikti kitus veiksmus, kurių reikia nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms ir priežastims nustatyti.
- Nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis.
- Numatyti prevencines priemones panašiems nelaimingiems atsitikimams išvengti.
Apibendrinti visus surinktus duomenis, susijusius su nelaimingo atsitikimo ar incidento tyrimu, ir surašyti atitinkamus dokumentus: nelaimingo atsitikimo N-1 ar N-2 formos aktą, ar incidento tyrimo aktą. Pažymėtina, kad lengvą nelaimingą atsitikimą darbe ar incidentą reikia ištirti per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos. Aprašant įvykio aplinkybes, jų dėstymas turi būti nuoseklus ir sietinas su nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi.
Reikalingi dokumentai nelaimingo atsitikimo tyrimui
Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą galėtų sudaryti tokie dokumentai:
- Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje suteikta nukentėjusiajam pagalba arba kurioje jis gydėsi, pateikta pažyma dėl patirtos traumos sunkumo;
- Išvados apie kraujo intoksikaciją;
- Įvykio liudininkų (jei tokie buvo), paties nukentėjusiojo paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių, medicinos pagalbos suteikimo;
- Išrašai iš nukentėjusiam privalomų vykdyti darbų saugos ir sveikatos instrukcijų;
- Techniniai dokumentai - dokumentai apie įrengimų būklę, jų priežiūrą;
- Kolektyvinės saugos priemonių būklės įvertinimo aktai;
- Asmeninės apsaugos priemonių išdavimo dokumentai, rizikos vertinimo rezultatai ir pan.;
- Darbo laiko apskaitos žiniaraštis;
- Įmonės darbo tvarkos taisyklės ar darbo (pamainų) grafikas, kur būtų nurodyta nukentėjusiojo darbo pradžia ir pabaiga (dėl įvykių, įvykusių pakeliui į darbą ar iš darbo).
Šis sąrašas yra rekomendacinis. Įmonės dvišalė komisija, tirianti nelaimingą atsitikimą darbe, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, kokius dokumentus, apibūdinančius įvykio aplinkybes ir priežastis, būtina pridėti prie nelaimingo atsitikimo tyrimo akto.
Kada tiriamas nelaimingas atsitikimas, apie kurį pranešta ne iš karto?
Toks nelaimingas atsitikimas ištiriamas, jeigu darbdavys gauna nukentėjusiojo arba jo atstovo ar jo šeimos rašytinį prašymą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo pavyzdys: griuvimas
Nelaimingo atsitikimo aplinkybės
2015 m. sausio 12 d. lengvą traumą patyrė UAB „XXX“ mūrininkas Vardenis Pavardenis. Eidamas link elektrinės talės, darbuotojas užkliuvo už slenksčio ir griuvo. Griūdamas galva atsitrenkė į sieną. Mūrininkas dirbo įprastinį darbą - mūrijo gyvenamojo pastato antrame aukšte vidinę pertvarą. Mūrijimui skirtas skiedinys buvo metalinėje talpoje (dėžėje), kurios išmatavimai: 1,5 m x 1,0 m. Metalinė dėžė su skiediniu buvo pakraunama pastato pirmame aukšte ir su elektriniu 3 tonų kėlimo galios kranu pro perdengime esančią aptvertą angą pakeliama į antrą pastato aukštą, o išnaudojus skiedinį, vėl nuleidžiama į pirmą aukštą pakrovimui. Elektrinės talės judėjimo kelias antrame pastato aukšte buvo per dvi patalpas, kurias skyrė 0,30 m aukščio slenkstis (sija). Išnaudojęs visą skiedinį, mūrininkas ėjo link elektros talės įrenginio nuleisti tuščią tarą į pirmą pastato aukštą. Eidamas užkliuvo už slenksčio (sijos) ir griuvo. Griūdamas galva atsitrenkė į sieną ir patyrė lengvą galvos traumą. Išgirdęs pagalbos šauksmą, bendradarbis Zigmas Zigmaitis skubiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Pagrindiniai veiksmai tiriant šį įvykį darbe:
- Įmonės vadovo įsakymu patvirtinti dvišalę komisiją.
- Apklausti nukentėjusį darbuotoją.
- Apklausti šalia dirbusį darbuotoją bei gamybos padalinio vadovą.
- Įvertinti faktinę būklę, ar ji atitinka numatytus saugos reikalavimus.
- Įvertinti profesinės rizikos vertinimo dokumentus įvykio vietoje.
Tyrimo metu nustatyta
Tyrimo metu nustatyta, kad slenkstis (sija) nebuvo pažymėtas nustatyta tvarka. Taip pat nebuvo įvertinta rizika, kad galimas griuvimas (neįrengtos atitinkamos nuo griuvimo apsaugos priemonės). Darbuotojas avėjo įmonės išduotus tvarkingus, neslidžiais padais, batus, apšvietimas buvo pakankamas.
Nelaimingo atsitikimo priežastys
- Netinkamas darbo vietos įrengimas. Patalpas skiriantis slenkstis (kliūtis) nebuvo atitinkamai pažymėtas - buvo rizika jį nepastebėjus nugriūti.
- Pažeista: Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95, 37.1.p., kuris nurodo, kad įmonėje vietos, kur darbuotojams kyla susidūrimo su kliūtimis, griuvimo ir daiktų kritimo pavojus, turi būti paženklintos besikeičiančiais juodais ir geltonais arba raudonais ir baltais dryžiais.
Pagrindiniai veiksmai užbaigus įvykio darbe tyrimą:
Surašius nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą, vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių darbdavys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto gavimo įteikia ar išsiunčia:
- Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui;
- Nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui;
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis);
- Kitoms įmonėms, įstaigoms, kurių atstovai dalyvavo tiriant įvykį darbe (jų pageidavimu).
Incidento tyrimo akto vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o vienas akto egzempliorius įteikiamas nukentėjusiajam ar jo atstovui.
Nelaimingo atsitikimo draudžiamumas ir išmokos
Nelaimingi atsitikimai darbe ar pakeliui į darbą arba iš jo gali būti pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais tuomet, kai atlikus tyrimą nustatoma, kad jie įvyko tam tikromis aplinkybėmis.
Draudžiamojo įvykio sąlygos:
- Nelaimingas atsitikimas turi būti įvykęs tuo metu, kai žmogus dirbo darbdavio nustatytu darbo laiku.
- Asmuo tuo metu dirbo darbą, dėl kurio buvo susitarta darbo sutartyje.
- Darbas, kurio metu įvyko nelaimingas atsitikimas, turi būti apmokamas.
Galutinį sprendimą dėl draudžiamojo įvykio priima „Sodra“, remdamasi Valstybinės darbo inspekcijos arba darbdavio komisijos surašytu nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu. Pareigūnų ir karių atvejais vertinama jų institucijos pateikta išvada dėl nelaimingo atsitikimo.
Konf. „Nuo tyrimų prie veiksmų: saugesnis ir sveikesnis jaunimo skaitmeninis rytojus“ (anglų k.)
Išmokos ir kompensacijos
Jeigu nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju, asmuo, patyręs traumą darbe, įgyja teisę į socialinio draudimo išmokas:
- Ligos išmoka. Ji sudaro 77,58 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio (palyginimui, tapus laikinai nedarbingu dėl ligos ar traumos, nesusijusios su darbu, mokama 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka). Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki mėnesio, kuris eina prieš laikinojo nedarbingumo pradžią. Apdraustiesiems ligos išmoka skiriama, neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad jei darbuotojas dirba pirmą darbo dieną ir jam įvyksta pripažintas draudžiamasis nelaimingas atsitikimas, jis galės gauti priklausančias kompensacijas ir išmokas.
- Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Ji skiriama, kai dėl nelaimės darbe ar profesinės ligos darbuotojas netenka mažiau kaip 30 proc. darbingumo.
- Netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ją galima gauti tuomet, kai dėl nelaimės darbe ar profesinės ligos netenkama 30 (imtinai) ir daugiau procentų darbingumo. Ši kompensacija mokama kas mėnesį, o termino pabaigą nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.
Kada nelaimingi atsitikimai nėra pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais?
Yra apibrėžti atvejai, kuomet nelaimingi atsitikimai darbe arba profesinės ligos nėra pripažįstamos draudžiamaisiais įvykiais, ir teisė į minėtas išmokas ar kompensacijas prarandama:
- Kai apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje teisėsauga nustatė nusikalstamos veikos požymių arba kad ši veika susijusi su administraciniu nusižengimu.
- Kai apdraustasis sirgo liga, kuri nėra susijusi su darbu.
- Kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau.
- Kai apdraustasis asmuo tyčia siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas.
Atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus pagrindai: „Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka“.
Administracinė atsakomybė
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir (ar) pareigūnams - nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų.
Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų nustatytos pranešimo ar ištyrimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims ir (ar) pareigūnams nuo aštuoniasdešimt šešių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir kitiems darbuotojams - nuo penkių iki keturiolikos eurų.
Baudžiamoji atsakomybė
Ikiteisminio tyrimo tyrėjui nustačius, kad mirtiną ar sunkų nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo nusikalstama veika, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 176 straipsnis).
Civilinė atsakomybė
Už žalą, padarytą darbuotojo sveikatai ar gyvybei, darbdavys gali būti patrauktas ir civilinei atsakomybei, t. y. privalės atlyginti nuostolius, jei jo veiksmai ar neveikimas nulėmė nelaimingą atsitikimą.
Įmonės socialinio draudimo įmokų grupės pokyčiai
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikoje (patvirtintoje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-356) numatoma, kad įmonė gali būti perkelta į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų grupę, jei joje dažnai pasikartoja nelaimingi atsitikimai.
Statistika ir profesinės ligos
Lietuvoje kasmet nelaimingus atsitikimus patiria maždaug 4 tūkst. žmonių. Nelaimė darbe gali atsitikti visiems - tiek dirbantiems biure, tiek pramonės sferose. Daugiausiai nelaimių įvyksta statybos, apdirbamosios pramonės, transporto, žemės ūkio sektoriuose. Be nelaimingų atsitikimų, darbuotojų sveikatai pavojų kelia ir profesinės ligos. Kasmet užfiksuojama apie 200 atvejų, kai diagnozuojamos profesinės ligos. Jos gali kilti, kai darbe susiduriama su fizikiniais (vibracija, triukšmas) ir ergonominiais (sunkių krovinių kilnojimas, monotoniški judesiais) veiksniais. Profesinės ligos, kaip ir nelaimingi atsitikimai darbe, yra tiriami ir už jas darbuotojams taip pat priklauso kompensacijos bei išmokos, jei pripažįstamas draudžiamasis įvykis.
tags: #bauda #uz #nelaiminga #atsitikima #darbe