Daugiabučių namų gyventojai, siekdami didesnio komforto vonios kambaryje, neretai svarsto galimybę įsirengti vandeninį grindinį šildymą, prijungiant jį prie vadinamojo „gyvatuko“ (karšto vandens cirkuliacinio stovo). Nors techniškai tai įmanoma, teisiniu ir inžineriniu požiūriu tokie veiksmai yra griežtai draudžiami be suderinto projekto ir bendrasavininkų sutikimo. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su grindinio šildymo įrengimu nuo gyvatuko, ir teisines pasekmes už tokius pažeidimus.
Būtinybė derinti šildymo sistemos pakeitimus su namo administratoriumi
Prieš atliekant bet kokius šildymo ir karšto vandens sistemos remonto ar rekonstrukcijos darbus savo bute, privalu tai suderinti su namo administratoriumi. Tartis nereikia tik tais atvejais, kai remontuojama buto santechninė įranga, esanti už buto karšto ar šalto vandens apskaitos prietaiso, pavyzdžiui, klozetas, kriauklė, vandens maišytuvas. Namo administratorius turi paaiškinti ir patarti, kokius veiksmus reikia atlikti prieš vykdant šildymo ir karšto vandens sistemos remonto ar rekonstrukcijos darbus.
Žirmūnų būsto direktorius Eimantas Remeikis teigia, kad visi bute atlikti šildymo ar karšto vandens sistemos pakeitimai, nesuderinti su namo administratoriumi, yra nelegalūs ir pažeidžia bendrą sistemos funkcionavimą. „Į šiuos šildymo ir karšto vandens pakeitimus įeina radiatorių, gyvatuko perkėlimas į kitą vietą, šių prietaisų keitimas naujais, šildomų grindų sumontavimas prisijungiant prie namo šildymo ar karšto vandens cirkuliacinės sistemos, papildomų radiatorių sumontavimas ir kita“, - vardija E. Remeikis.
Teisinis reguliavimas ir nuobaudos
Žirmūnų būsto direktoriaus paminėti darbai priskiriami statinio paprastajam remontui. Pagal galiojantį 2009 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymą Nr. 1-172, keičiant buto radiatorius privalomas pastato paprastojo remonto aprašas. Atliktų darbų atitikimą paprastojo remonto aprašui turi patvirtinti pastato valdytojas - administratorius ar bendrijos pirmininkas. Keičiant gyvatuką, aprašas nėra būtinas, tačiau keitimo darbai privalomai derinami su pastato valdytoju.
Nors butas yra Jūsų, visgi ne visada galite jame šeimininkauti savo nuožiūra, ypač kai kalbama apie bendrąsias inžinerines sistemas. Atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo, gresia baudos. Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, o be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur.
E. Remeikis perspėja: „Svarbu suprasti, kad bet kokie nesuderinti sistemos pakeitimai daro tiesioginę žalą kaimynų komfortui, padidėja pastato išlaidos šildymui ir karšto vandens cirkuliacijai. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta gana griežta piniginė bauda už šių nuostatų nepaisymą - nuo 300 iki 560 eurų.“
Draudimas jungti grindinį šildymą nuo karšto vandens cirkuliacinės linijos
Aurimas Jančaitis, UAB „IDEATHERM“ specialistas, pabrėžia: „Teoriškai galima, praktiškai nelabai. Pagal visas normas, daugiabutyje savavališkai negalima įsirengti šildomų grindų nuo gyvatuko. Tai yra neteisėta, tai yra įsikišimas į namo bendras sistemas ir jų išderinimas, dėl ko nukenčia Jūsų kaimynai.“
Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas S. Kubilius tvirtina, kad vartotojai daugeliu atvejų bando įsivesti grindinį šildymą, prijungdami jį nuo karšto vandens sistemos - nuo „gyvatuko“. „Tai yra griežtai draudžiama ir to atlikinėti tikrai negalima“, - teigia S. Kubilius.
Vandeninis grindinis šildymas nuo karšto vandens cirkuliacinės linijos yra draudžiamas, nes tai pažeidžia bendrosios inžinerinės sistemos vientisumą bei kaimynų interesus. Už tokį pažeidimą gresia prievolė atlyginti žalą ir savo lėšomis atstatyti sistemą į pradinę padėtį.
Pagrindinės draudimo priežastys:
- Inžinerinių sistemų išbalansavimas: Karšto vandens sistema (kurios dalis yra „gyvatukas“) yra suprojektuota taip, kad vanduo nuolat cirkuliuotų ir būtų karštas visuose butuose. Grindų kontūras veikia kaip didelis radiatorius, kuris atima žymiai daugiau šilumos nei numatyta projekte, todėl karštas vanduo atšąla.
- Bendrosios nuosavybės pažeidimas: Pastato inžinerinės sistemos (vamzdynai, stovai) yra visų butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Neteisėtai įsirengus grindinį šildymą nuo „gyvatuko“, savininkui tenka atsakomybė už padarytą žalą ir sistemos sugadinimą.
Civilinis kodeksas numato, kad asmuo, neteisėtais veiksmais padaręs žalą (šiuo atveju - sugadinęs bendrą inžinerinę sistemą ar pabloginęs sąlygas kaimynams), privalo ją visiškai atlyginti. Statybos techninis reglamentas numato, kad statiniu (ar jo dalimi, šiuo atveju - inžinerine sistema), kuris pastatytas ar pertvarkytas savavališkai, naudotis draudžiama.
Sistemos išderinimo pasekmės kaimynams
Anot E. Remeikio, daugiabučio namo šildymo sistemą galima suvokti kaip nuolat ratu, vamzdynais, per visas patalpas ir radiatorius keliaujantį termofikatą (karštą vandenį su priemaišomis), kuris vėsta ir šilumą atiduoda per šildymo prietaisus (radiatorius), neizoliuotus vamzdynus butuose ir t.t. „Taigi, bute susimontavus didesnį ir galingesnį radiatorių, šis šilumos atiduos daugiau nei numatyta. Kai kurie butai name ims šalti, dėl to teks padidinti termofikato temperatūrą. Taip atsiras butų, kurie bus perkaitinami, o už tai visiems butų savininkams teks sumokėti papildomai“, - aiškina jis.
„Mūsų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kuomet vietoje gyvatuko, kurio tiesinis ilgis siekia keletą metrų, įrengiamas 30 ir daugiau metrų šildomų grindų kontūras. Akivaizdu, kad po tokios nelegalios intervencijos sistema visiškai išbalansuojama, kituose butuose karšto vandens tenka laukti labai ilgai, o kartais tinkamos temperatūros karštas vanduo apskritai neatbėga“, - priduria E. Remeikis.
Kaip nustatomi nelegalūs sistemos pakeitimai?
Nelegaliai atlikę šildymo ir karšto vandens sistemos remonto ar rekonstrukcijos darbus, neliksite nepastebėti. E. Remeikis teigia, kad dažniausiai tokie nelegalios veikos atvejai paaiškėja:
- Išanalizavus šilumos suvartojimo pokyčius.
- Gavus gyventojų skundus dėl žemos ar per aukštos temperatūros bute.
- Dėl lėtai atbėgančio karšto vandens ir dėl to, kad iš čiaupo bėga vėsus vanduo.
„Daugeliu atvejų, pasinaudojant šiuolaikinėmis priemonėmis ir prietaisais, net nepatekus į „įtartiną“ butą, galima nustatyti nelegalius sistemų pakeitimus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai dėl didelio išradingumo pakeitimus aptikti yra gana sudėtinga“, - prisipažįsta Žirmūnų būsto direktorius.
Sistemos „rekonstruotojų“ grupės
Žirmūnų būsto direktorius tokius sistemų „rekonstruotojus“ išskiria į tris įprastai praktikoje sutinkamas žmonių grupes:
- „Gudruoliai“: kurie, suvokdami, kad pažeidžia sistemą, vis tiek siekia gyventi komfortiškiau kitų sąskaita.
- Gyventojai, įsigiję butą su pakeitimais: tie, kurie jau įsigijo butą su atliktais pakeitimais.
- Nežinantys tvarkos: butų savininkai, kurie atliko darbus nežinodami tvarkos ir neįvertinę pasekmių (pvz., nusprendė rekonstruoti vonios kambarį, perkelti gyvatuką į patogesnę vietą, tradicinį gyvatuką pakeisti moderniomis „kopėtėlėmis“ ir pan.).
E. Remeikis aiškina, kad gyvenant senos statybos daugiabučiame name svarbu suprasti, kad visa sistema suprojektuota ir įrengta kaip vientisas organizmas, joje nėra jokių individualiai butams skirtų sprendimų, todėl net menkiausias pakeitimas gali lemti virtinę sutrikimų kituose butuose.
Skirtumai tarp senos ir naujos statybos daugiabučių
Svarbu paminėti, kad aukščiau pateikta informacija galioja senos statybos daugiabučiams. „Tuo tarpu naujuose daugiabučiuose minėtos sistemos yra individualizuotos, todėl dažniausiai prietaisų pakeitimus galima atlikti be jokių apribojimų, tačiau, nepaisant to, visada privaloma pasitarti su namo valdytoju“, - pabrėžia E. Remeikis.
Jei name yra kolektorinė sistema, atskiri stovai eina per visą namą ir į kiekvieną butą yra atskira atšaka, kolektorius, nuo jo jungiasi tiek karštas vanduo, tiek šilumos įrenginiai visam butui. Tokiu atveju, kiekvienas vartotojas gali pats reguliuoti, kiek jis suvartoja šilumos energijos, ir gali įsirengti norimą sistemą, ar grindinį šildymą, ar radiatorius.
Ar galima legalizuoti grindinį šildymą nuo gyvatuko?
Teoriškai gal ir būtų galima įteisinti tokį perdarymą, bet, pasak Aurimo Jančaičio, „reikia susirinkti 50 proc. +1 visų namo gyventojų sutikimus tokiam perdarymui. Po to reikia projekto, po to dar reikia vėl susirinkti visų namo gyventojų dėl pritarimo projekto sprendiniams. Dar reikia pasirinkti atitinkamą šilumos paskirstymo metodą, kad būtų įteisintas teisingas atsiskaitymas ir t. t. ir pan. Praktiškai tai įvykdyti yra nerealu.“
Prieš įrengiant grindinį šildymą daugiabutyje, būtina pasikonsultuoti su specialistais ir gauti reikiamus leidimus. S. Kubilius aiškina, kad visos daugiabučio namo sistemos, susijusios su bendro naudojimo sistemomis, yra pertvarkomos tiktai viso daugiabučio namo sutikimu. Pirmiausia reikia pasirengti projektą, kurį tikrai reikės suderinti su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju. Suderinus tokį projektą, jis bus patvirtintas savivaldybėje.
Kai jau bus įrengta visa sistema, daugiabutyje suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams. Jeigu vienas vartotojas įsirengia kitą šildymo įrenginį, kaip šiuo atveju grindinį šildymą, yra išderinama visa šildymo sistema. Todėl atitinkamai su komisija turės būti suderinamas atskiras, tokiam namui taikomas, šilumos paskirstymo metodas. Tad tiesiog bus skaičiuojama, ar dėl atliktų pakeitimų vartotojas daugiau suvartos šilumos energijos, ar mažiau“, - procesą aptaria S. Kubilius.
Gyvatuko atjungimas: ar verta?
Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijasi patarimais, kaip sutaupyti, pavyzdžiui, atsisakant gyvatukų. Tačiau „Mano Būsto priežiūra“ direktorius Julius Žilinskas sako, kad atsijungti nuo vadinamojo gyvatuko galima, tačiau reikia gerai pagalvoti, ar tai yra naudinga ir efektyvu.
„Atjungus gyvatuką, patalpoje netenkama šilumos šaltinio, tad jei jos papildomai nešildys elektrinis šildytuvas, o tai yra vėl papildomos sąnaudos, patalpoje bus vėsu ir drėgna, atsiranda pavojus veistis pelėsiui. Kalbant iš energijos resursų taupymo pusės, žymiai geriau ir efektyviau diegti daugiabučiuose šiuolaikiškas ir išmanias šilumos valdymo priemones, kurios leidžia sutaupyti iki 20 proc. šilumos sąnaudų. Pavienio gyventojo gyvatuko atjungimas bendrame šilumos suvartojime nepasijaus ir sąskaitos nesumažės, ypatingai kai energijos kaina kai kuriuose miestuose pakilo 2,5 karto“, - komentavo specialistas.
Vis tik jeigu gyventojai nori atjungti gyvatuką, jiems pirmiausia reikia kreiptis į namo bendrojo naudojimo objekto valdytoją, administratorių, bendrijos pirmininką, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį su prašymu leisti pertvarkyti daugiabučio namo karšto vandens sistemą atjungiant vonios šildytuvą (gyvatuką) ir parengti karšto vandens įrenginių inžinerinių sistemų pertvarkymo projektą. Už karšto vandens įrenginių atjungimą susimokėti turėtų pats gyventojas. Atjungus gyvatuką, karštas vanduo ir toliau bus tiekiamas, tačiau patalpoje nebebus šilumos šaltinio.
Iš ko susideda gyvatuko mokestis?
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad šiluma karšto vandens sistemoje suvartojama ne tik šaltam vandeniui pašildyti iki reikiamos temperatūros, bet ir karšto vandens temperatūrai palaikyti cirkuliaciniame žiede. Todėl yra išskiriami du atskiri mokesčiai:
- karšto vandens temperatūros palaikymo mokestis;
- šalto vandens pašildymo mokestis.
VERT paaiškina: „Cirkuliuojant karštam vandeniui daugiabučio namo vamzdynais, vartotojui bet kada atsukus vandens čiaupą iš karto bėga karštas, o ne šaltas vanduo. Cirkuliuodamas karštas vanduo išspinduliuoja dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. nuolat turi būti palaikoma higienos normų reikalavimus atitinkanti karšto vandens temperatūra. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre be karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys vonių šildytuvai (gyvatukai), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinėms higienos sąlygoms užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys, kad vonios šildytuvas yra tik cirkuliacinės sistemos dalis.“
Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti yra nustatomas vykdant kiekvieną mėnesį suvartotos ir įvadiniu šilumos skaitikliu apskaitytos šilumos paskirstymą šilumos vartotojams, pagal patvirtintus šilumos paskirstymo metodus.
Alternatyvos: elektrinis grindinis šildymas
Dr. Arūnas Stikliūnas, UAB Gilius ir Ko, siūlo alternatyvą: „Todėl pigiau yra atsijungti savo grindinį šildymą, kol dar kas neįpaišė kokios baudos ir gal būt galvoti apie elektrinį grindų šildymą, kuriam nereikia jokių suderinimų ir pritarimų. Teisingai, padidės sąnaudos už elektrą, bet, įvertinus, kiek kainuotų vandeniu šildomų grindų įteisinimas ir papildomi mokesčiai už papildomą šilumą, tai papildomų sąnaudų už elektrą užteks daug metų padenginėti vandeniu šildomų grindų išlaidas.“
Elektrinės šildomos grindys naudoja elektros energiją šilumai generuoti. Jų įrengimas nereikalauja sudėtingų vamzdynų ar katilų, todėl gali būti paprastesnis ir pigesnis, ypač mažose patalpose. Tai yra tinkamiausias ir labiausiai rekomenduojamas sprendimas, jei norite turėti grindinį šildymą vonios kambaryje daugiabutyje, išvengiant teisinių ir techninių problemų.
Apibendrinimas
Savavališkas vandeninio grindinio šildymo prijungimas prie gyvatuko daugiabučiame name yra ne tik neteisėtas veiksmas, už kurį gresia administracinės baudos ir prievolė atlyginti žalą, bet ir techniškai žalingas visos namo inžinerinės sistemos vientisumui. Tokie veiksmai išbalansuoja šildymo ir karšto vandens tiekimą, pablogindami gyvenimo sąlygas kaimynams. Prieš atliekant bet kokius šildymo sistemos pakeitimus, būtina konsultuotis su namo administratoriumi ir specialistais, siekiant rasti teisėtus ir efektyvius sprendimus, pavyzdžiui, elektrinį grindinį šildymą.
tags: #bauda #uz #grindu #sildyma #nuo #gyvatuko