Daugiabučių namų gyventojai nuolat susiduria su poreikiu modernizuoti ar pertvarkyti savo šildymo sistemas, siekiant didesnio efektyvumo ir mažesnių išlaidų. Tačiau šis procesas dažnai kupinas teisinių niuansų ir galimų ginčų, ypač kai dalis gyventojų nesutinka su siūlomais pakeitimais. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius teisinius aspektus, reglamentuojančius šildymo sistemų pertvarką, butų savininkų teises ir pareigas, bei galimas baudas už neteisėtus veiksmus.
Šildymo sistemos pertvarka daugiabučiuose namuose: daugumos sprendimo galia
Dažna situacija, kai namo gyventojų susirinkimo metu priimamas sprendimas dėl šilumos sistemos pertvarkos, pavyzdžiui, senosios sistemos išardymo, prievadų atvedimo iki kiekvieno buto ir individualių skaitiklių įrengimo. Tačiau vienam butui prieštaraujant planuojamiems pakeitimams, kyla klausimas, ar toks savininkas vėliau negalės ginčyti kitų butų savininkų priimto sprendimo arba atsisakyti atlyginti atliktų darbų išlaidas.
Teisinis šildymo sistemos statusas
Sprendžiant klausimus dėl šilumos tiekimo pertvarkos daugiabučiuose namuose ir jų butuose, aktualios Šilumos ūkio įstatymo (toliau - Įstatymas), Civilinio kodekso (toliau - CK) ir energetikos ministro įsakymo „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) nuostatos.
Daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistema yra pastato bendrojo naudojimo objektas, t. y. ji butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės pagrindais. Remiantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Šis šildymo sistemos teisinis statusas svarbus tuo, kad vienam iš bendraturčių nevykdant pareigų išlaikyti šį bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos turėjo, atlyginimą. Be to, šios CK nuostatos turi būti suprantamos plečiamai - t.y. jos taikytinos ir tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ar esamų atnaujinimo, pavyzdžiui, šildymo sistemos pertvarkymo.
Sprendimų priėmimo tvarka ir apribojimai
Kai daugiabučio namo butų savininkai siekia atnaujinti namo šildymo sistemą, ypač svarbu atsižvelgti į Įstatymo 27 straipsnį, kuris numato, kad sprendimai dėl pastato šildymo sistemos valdymo ir naudojimo (įskaitant ir šilumos įrenginių pertvarkymą) yra priimami CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, galima daryti išvadą, kad sprendimas pertvarkyti namo šildymo įrenginius, priimtas balsų dauguma, yra privalomas visiems esamiems ir būsimiems bendraturčiams, jei neapriboja šių savininkų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, tokio sprendimo priėmimas sukuria pareigas visiems butų savininkams.
Reikėtų pabrėžti, kad daugumos sprendimai negali pažeisti kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Šių interesų pažeidimo klausimas iškyla tais atvejais, kai yra nepagrįstai suvaržomos bendraturčio teisės ar bendraturtis kitu būdu patiria neobjektyvius neigiamus padarinius. Tačiau interesų pažeidimu savaime nelaikytinas sprendimo dėl šildymo sistemos atnaujinimo priėmimas ar šilumos įrenginių pertvarkymo projekto įgyvendinimas, jei šie veiksmai buvo vykdomi CK, Taisyklėse bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Viso pastato šildymo būdo keitimas
Panašiai turėtų būti vertinamos ir tos situacijos, kai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai nusprendžia pakeisti namo šildymo būdą, pavyzdžiui, namą pradėti šildyti dujomis ir (ar) elektra, vietoje buvusio centralizuoto šilumos tiekimo.
Procedūra ir reikalavimai
Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte aiškiai nurodoma, kad bet kuris šilumos vartotojas, kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais, turi teisę nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Tam, kad būtų pradėtas šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų procesas, visų pirma, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo susirinkimo metu, vadovaujantis daugumos taisykle, priimti sprendimą pakeisti pastato šildymo būdą.
Priėmus tokio pobūdžio sprendimą, bendrojo naudojimo objektų valdytojas (įprastai - namo bendrija) privalo savivaldybei pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).
Papildomai prie šio prašymo turi būti pateiktas:
- daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui atjungti daugiabutį namą nuo centralizuoto šildymo sistemos;
- kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį;
- daugumos atjungiamo objekto bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams.
Reikėtų pažymėti, kad projekto išlaidų dengimo ir kiti su tuo susiję klausimai paprastai yra sprendžiami tapačiai, kaip ir pertvarkant daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemą, t.y. CK nustatyta tvarka, vadovaujantis proporcingumo principu, nepažeidžiant bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
11 Grindinio šildymo kolektoriaus žiedų nustatymas
Atsijungimas nuo centralizuoto šildymo sistemos: individualaus buto atveju
Kai kalbama apie konkretaus buto siekį pakeisti šildymo būdą, reiktų pažymėti, kad esminis skirtumas tarp viso daugiabučio ir vieno buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos yra tokiems veiksmams pritariančių kitų bendraturčių sutikimų dalis.
Reikalingi sutikimai ir dokumentai
Kaip jau minėta, viso daugiabučio šildymo būdas gali būti keičiamas daugumos bendraturčių sprendimu. Tuo tarpu, kai nuo centralizuotos šildymo sistemos siekiama atjungti tik vieną butą ar patalpą, Taisyklės imperatyviai numato, kad tokiems veiksmams būtini visų bendraturčių rašytiniai pritarimai teikiamam projektui.
Šiuo atveju, taip pat reikalingas pavedimas bendrojo naudojimo objektų valdytojui keisti buto ar patalpos šildymo būdą ir valdytojo raštiškas sutikimas šiems darbams. Atsijungti siekiančio buto savininkas privalo savivaldybei teikiamą paprastojo remonto projektą iš anksto suderinti su bendrojo naudojimo objektų valdytoju ir gauti šio asmens pažymą, kad planuojamas atsijungimas nepažeis kitų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisių ar teisėtų interesų.
Tik įgyvendinus visus šiuos veiksmus bei Taisyklių nustatyta tvarka išsprendus klausimus su esamu daugiabučio namo šildymo tiekėju dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose bei pateikus įsipareigojimą vykdyti prievoles dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros, ketinančio atsijungti buto savininkas gali teikti projektą savivaldybei ir gauto rašytinio pritarimo pagrindu įgyvendinti buto ar patalpos šildymo būdo keitimo darbus.
Baudos už neteisėtus pakeitimus ir savavališką veiklą
Pasitaiko atvejų, kai gyventojai savavališkai padidina buto plotą ar sumontuoja daugiau ar didesnių radiatorių, išbalansuodami viso namo šildymo sistemą ir nedeklaruodami šių pokyčių. Tokie veiksmai yra neteisėti ir gali užtraukti atsakomybę.
Padidintas plotas ar radiatoriai
Tais atvejais, kai manoma, kad asmuo neteisėtai vykdė statybos darbus, pavyzdžiui, savavališkai padidino buto ar kitos patalpos plotą, pirmiausia, patartina kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Taip pat, dėl neteisėto šilumos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo suinteresuoti asmenys gali kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos.
Valstybinių institucijų įsitraukimas
Šios institucijos, atliekančios valstybinę priežiūrą ir kontrolę, suinteresuoto asmens prašymu privalo ištirti nurodytas aplinkybes ir, joms pasitvirtinus, įpareigoti asmenį pažeidimus pašalinti. Bet kuriuo atveju, patyrę žalos asmenys turi teisę pradėti teisminį ginčą dėl nuostolių atlyginimo.
Baudos už draudžiamo kietojo kuro naudojimą
Be sistemų pertvarkos, atsakomybė numatyta ir už netinkamo kuro naudojimą.
Nauji apribojimai ir atsakomybė
Nuo gegužės 1-osios šalyje bus draudžiama naudoti akmens anglis, durpes ar lignitą - rusvąją anglį. Šis ribojimas galios visuose miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst. žmonių, taip pat kurortuose, tarp jų - ir Palangoje bei Neringoje.
Už tokį pažeidimą gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 170 iki 1170 eurų.
Savivaldybių vaidmuo
Savivaldybės bus atsakingos už tai, kad būtų baudžiami naujos tvarkos pažeidėjai. Už pažeidimų teisenos pradėjimą, tyrimus ir protokolų surašymą atsakingi savivaldybių administracijų pareigūnai. Aplinkos ministerija anksčiau ragino gyventojus, kuriuos palies šie pokyčiai, ieškoti alternatyvų, taip pat naudotis valstybės finansine parama keičiant šildymo katilus.
tags: #bauda #sildymo #sistemos