Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymas aiškiai reglamentuoja piliečių pareigas, įgijus kitos valstybės pilietybę. Neįvykdžius šios pareigos, asmenims gresia administracinė atsakomybė ir baudos. Migracijos departamentas aktyviai vykdo šio įstatymo priežiūrą, siekdamas užtikrinti tikslią informaciją apie Lietuvos piliečių skaičių.
Pilietybės įstatymo reikalavimai ir pareiga pranešti
Pilietybės įstatyme numatyta, kad Lietuvos pilietis, įgijęs kitos šalies pilietybę, privalo per du mėnesius nuo kitos pilietybės įgijimo dienos raštu apie tai pranešti. Šis pranešimas turi būti pateiktas Migracijos departamentui arba Lietuvos diplomatinei atstovybei užsienyje. Jeigu asmuo šios pareigos nesilaiko, jam numatyta administracinė atsakomybė.
Šis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, įtvirtinantis piliečio pareigą pranešti apie kitos valstybės pilietybės įgijimą per du mėnesius, buvo priimtas dar 2010 m. gruodžio 2 d., o įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d. Anksčiau galiojusiame 2002 m. rugsėjo 17 d. priimtame Pilietybės įstatyme ši pareiga taip pat buvo įtvirtinta, tačiau pranešimo terminas buvo trumpesnis - 30 dienų.
Administracinė atsakomybė ir baudos
Už nepranešimą apie įgytą kitos šalies pilietybę yra numatyta administracinė atsakomybė - bauda nuo 300 iki 850 eurų. Ankstesnėje praktikoje baudos svyravo nuo 289 iki 1448 eurų.
Pernai už nepranešimą įgijus kitos šalies pilietybę Migracijos departamentas nubaudė 300 asmenų. 2015 metais administracinėn atsakomybėn buvo patraukta 20 lietuvių, kurie nepranešė apie įgytą kitos valstybės pilietybę nustatytu laiku. Dažniausiai tai asmenys, įgiję Vokietijos, Rusijos Federacijos, Švedijos, Norvegijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Airijos, Kanados, Lenkijos ir kitų valstybių pilietybes.
Lietuvos pilietybės netekimas
Lietuvos pilietybę asmuo praranda iškart, tik įgijęs kitos valstybės pilietybę. Migracijos departamentas, nustatęs tokį atvejį, tik konstatuoja pilietybės netekimo faktą. Priimamas vidaus reikalų ministro įsakymas, kad asmuo neteko pilietybės - pagal įstatymą pilietybės netenkama nuo to momento, kai įgyjama kitos šalies pilietybė. Asmuo jos netenka automatiškai, pagal įstatymą, priėmęs kitos valstybės pilietybę.
Asmuo Lietuvos pilietybės netenka šiais atvejais:
- Kai įgyja kitos valstybės pilietybę ir nėra aplinkybių, suteikiančių asmeniui teisę turėti dvi pilietybes;
- Atsisakius Lietuvos pilietybės;
- Įgijus Lietuvos pilietybę apgaulės būdu;
- Paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių asmeniui Lietuvos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta;
- Jei nustatoma, kad sprendimas dėl Lietuvos pilietybės buvo priimtas, pažeidus teisės aktus;
- Asmuo, būdamas Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, sulaukęs 21 metų, neatsisakė vienos iš turimų pilietybių;
- Jei asmuo, būdamas Lietuvos pilietis, tarnauja užsienio valstybės tarnyboje, negavęs Lietuvos Vyriausybės leidimo.
Kaip nustatomi pažeidimai?
Migracijos departamentas gali nubausti tik tuos asmenis, kurių pažeidimai yra nustatomi. Apie tai, kad Lietuvos pilietis įgijo kitos valstybės pilietybę, dažniausiai sužinoma keliais būdais:
- Apie tai praneša kitos valstybės;
- Asmuo ateina į Migracijos departamentą pasikeisti paso, ir tada kokiu nors būdu sužinoma, kad jis nepranešė apie įgytą kitą pilietybę;
- Kitos įstaigos perduoda informaciją, ir taip gaunama informacija iš trečiųjų asmenų.
Būna, kad apie tai, jog iš Lietuvos išvykęs asmuo yra įgijęs kitos šalies pilietybę, kartais sužinoma ir po 10 metų. Yra daug žmonių, kurie išvyko po nepriklausomybės atgavimo, nepranešė apie tai ir tiesiog gyvena kitur, nesusitvarkę dokumentų.
Kodėl asmenys nepraneša apie kitą pilietybę?
Dažniausiai žmonės tyčia nepraneša apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. Jie žino, kad jei praneš, praras Lietuvos pilietybę, nes šiuo metu Lietuvoje dvigubos pilietybės galimybės yra ribotos. Nors praėjusį sekmadienį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės nebuvo sėkmingas (konstitucijos pataisai pritarė 73,94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako), jei per referendumą atsirastų dvigubos pilietybės galimybė, manoma, kad žmonės neturėtų priežasčių slėpti šios informacijos ir aktyviau apie tai praneštų. Tuomet būtų turima tikslesnė informacija apie tai, kiek Lietuva turi tikrų piliečių.
Pranešimo tvarka ir reikalingi dokumentai
Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, apie užsienio valstybės pilietybės įgijimą privalo pranešti raštu. Pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą surašomas lietuvių kalba. Prie pranešimo pridedami dokumentai, jei jie surašyti ne lietuvių kalba, turi būti išversti į lietuvių kalbą. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro.
Prie pranešimo dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo asmuo turi pridėti:
- Lietuvos piliečio paso kopiją;
- Dokumentus, patvirtinančius kitos valstybės pilietybės įgijimą.
Pagal galiojančius teisės aktus, vien paso grąžinimas nelaikomas pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. Asmuo privalo parašyti laisvos formos pranešimą, kuriame nurodo, kada ir kokios valstybės pilietybę jis įgijo, taip pat ar atitinka (ar neatitinka) Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5 ar 7 punktuose nurodytas sąlygas, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.
Atvejai, leidžiantys turėti dvigubą pilietybę
Lietuvos teisės aktai numato atvejus, kada Lietuvos pilietis gali būti kartu ir užsienio valstybės pilietis:
- Jei jis įgijo Lietuvos pilietybę gimimu;
- Jei asmuo buvo ištremtas iš Lietuvos arba yra tokio asmens palikuonis;
- Jeigu asmuo išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. lapkričio 3 d. arba yra tokio asmens palikuonis;
- Įvaikinimo atveju, jei asmeniui nėra sukakę 21 metai.
Institucijų komunikacija ir informacijos prieinamumas
Reaguodama į pastabas dėl esą nevykstančios komunikacijos tarp institucijų, Migracijos departamento atstovė Evelina Gudzinskaitė paaiškino, kad kiekviena valstybės įstaiga teikia duomenis apie toje valstybėje teikiamas paslaugas ir teisinį reglamentavimą. Todėl natūralu, kad, pavyzdžiui, Norvegijos Imigracijos departamentas neteikia informacijos apie kitų šalių pilietybės procedūras. Informaciją visais Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo klausimais teikia Lietuvos Respublikos ambasada Norvegijoje. Informacija apie Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo procedūras taip pat skelbiama Migracijos departamento puslapyje.
Komunikacija tarp Norvegijos imigracijos direktorato ir Lietuvos Respublikos valstybės institucijų (Lietuvos Respublikos ambasados Norvegijoje, Migracijos departamento ir kt.) vyksta, ir Norvegijos imigracijos direktoratas nuolat persiunčia Lietuvos Respublikos ambasadai Norvegijoje pranešimus apie asmenis, įgijusius Norvegijos pilietybę, kurių pagrindu pradedamos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūros.
Atvejis iš praktikos: Alina W. situacija
Vienas iš pavyzdžių, iliustruojančių situacijos sudėtingumą, yra Alinos W. atvejis. Moteris, įgijusi Norvegijos pilietybę ir maniusi, kad visi dokumentai sutvarkyti Norvegijos valdžios institucijų, nesulaukė iš Lietuvos informacijos apie poreikį pranešti apie tai pati. Ji teigė, kad stengėsi viską padaryti teisingai, kaip liepia įstatymai, tačiau net nenumanė, jog pati dar kartą turi kreiptis į Lietuvą ir informuoti apie įgytą Norvegijos pilietybę. Migracijos departamentas jai išsiuntė raštą, kuriame konstatuojama, kad, gavus informaciją iš Norvegijos imigracijos direktorato apie įgytą Norvegijos pilietybę, pradėtas Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimo nagrinėjimas, ir kad moteris pati privalėjo informuoti Lietuvą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, o to nepadarius jai gresia administracinė atsakomybė ir bauda.
Komentuodama šį atvejį, Migracijos departamento atstovė E. Gudzinskaitė pabrėžė, kad moteris paštu tiesiog buvo informuota, jog administracinė atsakomybė už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą jai gali grėsti, tačiau administracinio teisės pažeidimo tyrimas pradėtas nebuvo ir bauda asmeniui nebuvo paskirta. Alina W. turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovyvę ir pateikti laisvos formos pranešimą apie įgytą Norvegijos pilietybę.
Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis į Migracijos departamentą arba Lietuvos diplomatines atstovybes.
tags: #bauda #nepranesus #apie #kitos #valstybes #pilietybe