Dažnam žodis „pūslinė“ asocijuojasi su odos ligomis, tačiau pūsline vadinamas ir muzikos instrumentas, kurio pagrindinę dalį sudaro gyvulio pūslė. Tradicinė pūslinė, arba lankas su pūsle, - gana primityvus instrumentas, liaudyje vadinamas boseliu, namine basetla, lankeliu, muzikiniu lankeliu, lankeliu su pūsle, bandurka. Spėjama, kad tai vienas seniausių lietuvių liaudies muzikos instrumentų, kuris buvo plačiai paplitęs visoje Lietuvoje.
Konstrukcija ir gamyba
Lankas su pūsle gaminamas iš sulenktos lazdyno arba eglės šakos, prie kurios galų pritvirtinama viena arba dvi stygos, pagamintos iš gyvulio žarnos arba iš specialiai paruoštos (išvaškuotos arba išsakuotos) virvelės. Tarp lanko ir įtemptos stygos dedama išdžiovinta ir specialiai paruošta kiaulės pūslė. Ji kruopščiai ištrinama pelenuose arba žemėse, išpučiama ir išdžiovinama. Taip paruošta pagrindinė instrumento dalis ilgiau išlieka nesusprogusi ir nepakeičia formos.
Vėliau pūslinės pradėtos gaminti ne iš sulenktos medžio šakos, bet iš medienos ir sudėtingesnės konstrukcijos, su veržikliu stygoms bei grifu. Išgaunamas garsas panašus į violončelės.
Garsas ir grojimo technika
Pūsline grojama braukiant stryku, kuris tradiciškai gaminamas iš lanksčios medžio šakos ir arklio ašutų. Groti galima ir braukiant nelygiu, grublėtu pagaliuku. Pūsline kapeloje atliekamos boso partijos.
Pūslinės vieta muzikoje ir kultūroje
Nuo XX a. pūsline buvo griežiama įvairios sudėties kaimo kapelose, vėliau - įvairiuose folkloriniuose ansambliuose. Pūsline galima išgirsti grojant dainų ir šokių ansamblį „Lietuva“. Instrumentas kapelos sudėtyje darėsi nepopuliarus, kai atsirado ir išpopuliarėjo basetlė.
Kauno miesto muziejaus fonduose Tautinės muzikos skyriaus rinkiniuose saugoma ne tik lietuvių, bet ir meistro iš Estijos gaminta pūslinė. Fotonuotraukoje matoma pūslinė, kurią pagamino Elvaras Luhatsas. Instrumentas padarytas iš gyvulio pūslės, pritvirtintos ant rėmo, kurio vienas galas atremiamas į žemę. Kitame instrumento gale pritvirtintas varžtas, skirtas stygai įtempti. Medinis rėmas puoštas drožinėtais geometriniais raštais. Šio meistro gamintomis pūslinėmis grojama iki šių dienų įvairiuose Estijoje ansambliuose.
Kitos pūslės panaudojimo sritys
Įdomu tai, jog iš kiaulės pūslės gaminti ne tik instrumentai, bet ir muzikiniai žaislai vaikams. Į pūslę pribėrus žirnių, pūslę užrišus ir išdžiovinus, gaunamas barškutis. Pūslės taip pat buvo naudotos žibintams gaminti.
Pūslinės atminimas ir ženklinimas
2012 m. Lietuvos paštas išleido pašto ženklų seriją „Lietuvių liaudies muzikos instrumentai“, tarp kurių yra ženklas, vaizduojantis lanką su pūsle - pūslinę. Nauji pašto ženklai išleidžiami su unikaliu pirmos dienos voku. Minėtų metų voke taip pat vaizduojama pūslinė.
tags: #basetles #techniniai #duomenys