Baltijos kelio senovinių automobilių žygis

Baltijos kelias - vienas svarbiausių ir vieningiausių įvykių Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo procese, įvykęs 1989 m. rugpjūčio 23-iąją. Šią dieną lietuviai, latviai ir estai, susijungę rankomis į 600 kilometrų išsitęsusią žmonių grandinę, visam pasauliui pareiškė apie savo tautų apsisprendimo siekį.

2019 metais, minint Baltijos kelio 30-metį, Lietuvos, Latvijos ir Estijos senovinės technikos klubų atstovai Rygoje pasirašė tarptautinę sutartį ir nusprendė netradiciškai paminėti šią sukaktį. Buvo nutarta surengti senovinių automobilių žygį, atkartojantį istorinį maršrutą Vilnius-Ryga-Talinas, kuris vyko rugpjūčio 18-20 dienomis.

Žygio tikslai ir dalyviai

Žygio metu siekta ne tik prisiminti 1989-ųjų Baltijos kelią, bet ir supažindinti visuomenę su transporto priemonėmis, naudotomis Molotovo-Ribentropo pakto sudarymo laikmetyje (1939 m. rugpjūčio 23 d.) ir Baltijos kelio metu (iki 1989 m. rugpjūčio 23 d.), kadangi Baltijos keliui įtakos turėjo būtent 1939 m. pasirašyti slaptieji protokolai.

Kiekviena Baltijos valstybė į šį renginį delegavo iki 100 senovinių transporto priemonių: automobilių, motociklų, autobusų ir sunkvežimių. Iš viso žygyje užsiregistravo 205 įvairios senovinės transporto priemonės, o į Vilnių atvyko apie 150 vienetų, tarp kurių buvo ir 1975 metais pagamintas autobusas. Dalis šių transporto priemonių dalyvavo ir pačiame Baltijos kelyje prieš 30 metų. Seniausias automobilis, važiavęs Baltijos kelyje, - 1912 metais pagamintas „Ford T Speedster“, o seniausias motociklas - 1928 metais pagamintas „Indian Scout 101“.

Didžioji dalis eksponatų buvo iš Estijos, taip pat dalyvavo entuziastai iš Lenkijos, Baltarusijos ir Suomijos.

Žygio organizatoriai

• Lietuvoje - Senovinių automobilių klubas „Klasika“
• Latvijoje - Latvijas „Antīko automobiļu klubs“
• Estijoje - „Eesti Vanatehnika Klubide Liidu liikmed“

Lietuvoje renginį organizuojančio senovinių automobilių klubo „Klasika“ vadovas Egidijus Einoris pabrėžė, kad tai buvo pirmas bendras senovinės technikos entuziastų klubų renginys po Nepriklausomybės atkūrimo.

Žygio eiga ir renginiai

Žygis „Baltijos kelias 30“ vyko tris dienas, rugpjūčio 18-20 dienomis. Atsižvelgiant į technikos amžių, renginio dalyviai galėjo įveikti ir ne visą žygio maršrutą, pasirenkant tam tikrą kelio etapą, prisijungiant nuo Vilniaus, Panevėžio ar Pasvalio.

Registracija buvo vykdoma senovinių automobilių klubo „Klasika“ internetinėje svetainėje www.klasika.us, kurioje prašyta nurodyti prisijungimo vietą ir numatomą kelionės atstumą.

Pirmoji diena (rugpjūčio 18 d.)

Žygis prasidėjo Vilniuje, Katedros aikštėje, kur nuo 10 iki 12 val. vyko Baltijos kelio 30-mečio minėjimas, senovinių automobilių paroda ir koncertas. Renginio metu Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad per 30 metų Lietuva įgijo laisvę ir demokratiją, tapo Europos Sąjungos ir NATO nare. Estijos ambasadorė Lietuvoje Jana Vanaveski prisiminė Baltijos kelio svarbą kaip žmonių valios išraišką ir didingą vienybės aktą. Latvijos liaudies fronto pirmininkas Romualdas Ražukas linkėjo visiems renginio dalyviams bent iš dalies pajusti Baltijos kelio mastą ir pakilimą.

Iš Vilniaus istorinė technika pajudėjo Panevėžio link. Panevėžyje, „Cido“ arenos automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo 16 iki 18 val. vyko istorinės technikos paroda, minėjimas ir koncertas. Panevėžio garbės pilietis Alfredas Zigmantas pasveikino visus su artėjančiu jubiliejumi. Iš Panevėžio žygeiviai buvo išlydėti į Pasvalį, kur sustojo apie 19 val.

Žygio dalyvių istorijos

Dalyvavę žygyje dalijosi savo įspūdžiais ir istorijomis:

• Seniausias automobilis, važiuojantis Baltijos kelyje, - „Ford T Speedster“, pagamintas 1912 metais.
• S. Bartkevičius vairavo „Mercedes-Benz 290 Cabrio D Long“, pagamintą pagal specialų užsakymą Vermachto generolams. Šis automobilis buvo karo trofėjus, kurį jo tėvas vairavo kaip Kauno politechnikos universiteto rektoriaus tarnybinį automobilį. S. Bartkevičius, dalyvavęs Baltijos kelyje ir prieš trisdešimt metų, teigė, kad tai jam labai prasminga veikla.
• Ernestas Marinskas, pats švenčiantis trisdešimtmetį, važiavo „Lada“ automobiliu. Jam, kaip jaunam žmogui, tai buvo proga kultūringai ir prasmingai praleisti laiką, bei išvairuoti automobilį, kuris naudojamas tik išskirtinėmis progomis. Jo „Lada“ buvo puikiai prižiūrėta, turėjusi tik vieną šeimininką sovietmečiu.
• Almantas Januševičius iš Biržų į kelionę leidosi su 1959-ųjų „Opel Olympia Rekord“, atvežtu iš Skandinavijos ir restauruotu jo tėvo.

Antroji diena (rugpjūčio 19 d.)

Antrosios dienos rytą žygio dalyviai susirinko šalia Rygos Motormuziejaus esančioje istorinėje Bikernieki lenktynių trasoje. Prie jau važiavusių automobilių prisijungė dar keliolika transporto priemonių, tarp kurių - 1937 m. Horch 853, tapęs Latvijos vėliavnešiu, 1940 m. Mercedes-Benz 320A ir unikalus 1938 m. pagamintas Ford Vairogs, taip pat sovietiniai ir vakarietiški automobiliai bei motociklai.

Policijos lydima kolona pajudėjo Rygos centro link, kur prie Latvijos Laisvės paminklo buvo surengta senovinės technikos paroda. Nepaisant to, kad tai buvo darbo diena, renginys pritraukė gausų žiūrovų būrį. Latvijos senovinių automobilių klubui tai buvo pirmas kartas, kai paroda vyko prie Laisvės paminklo, kas suteikė renginiui ypatingos reikšmės.

Pasibaigus parodai Rygoje, senoviniai automobiliai tęsė kelionę istoriniu Baltijos keliu link Cėsio. Cėsio miestas suvaidino svarbų vaidmenį Baltijos kelio istorijoje - 1989 m. rugpjūčio 12 d. čia įvyko Baltijos Tarybos posėdis, kuriame Lietuvos Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos Liaudies frontų vadovai pasirašė protokolą dėl masinės politinės akcijos Molotovo-Ribentropo paktui pasmerkti.

Atvykus į Cėsį, miesto aikštėje buvo surengta senovinės technikos paroda, o vėliau kolona pajudėjo link Latvijos-Estijos pasienio ruožo. Pasienyje žygio dalyvių laukė teatralizuotas pokštas - šimtai žmonių su 30-ies metų senumo Baltijos kelio plakatais reikalavo laisvės. Užpildžius improvizuotą deklaraciją, kiekvienas dalyvis kirto sieną. Čia pat, muitinės zonoje, pasikeitė parado vedlys ir Latvija užleido pirmenybę Estijos vėliavai, kurią nuo pat Vilniaus garbingai vežė Tarmo Uffert su 1938 m. pagamintu Packard Twelve.

Kelionė tęsėsi vaizdingomis pietų Estijos vietovėmis, kur pakelėse žygio dalyvius sveikino Estijos vėliavų miškas. Vėlų vakarą senovinės technikos kolona pasiekė Viljandi. Šventiškai pasipuošęs miestas svetingai sutiko žygio dalyvius: Turgaus aikštėje koncertavo populiarios muzikos grupė „Untsakad“ ir vyko istorinių transporto priemonių paroda.

Trečioji diena (rugpjūčio 20 d.)

Senovinių transporto priemonių žygis „Baltijos kelias 30“ baigėsi rugpjūčio 20 dieną, Estijos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Talino senamiestyje. Viso žygio metu istoriniai automobiliai sustojo ne tik Panevėžyje, bet ir Rygoje, Valmieroje, Viljandi ir Taline, kur buvo surengtos senovinės technikos parodos bei Baltijos kelio 30-mečio minėjimai. Kiekvienoje Baltijos valstybėje buvo surengti po du minėjimus ir istorinės technikos parodas.

tags: #baltijos #kelio #senoviniu #automobiliu #zygis

Populiarūs įrašai:

• Subaru transmisijos technologijos
• Kaip identifikuoti Ford Galaxy saugiklius
• viskas apie Opel Astra eksploataciją
• Kaip pašalinti neįprastus garsus spaudžiant sankabą
• Tucson transportavimo galimybės