Lietuvos aviacijos istorijoje, kaip ir visame pasaulyje, užfiksuota nemažai įvairių orlaivių avarijų ir incidentų. Šiame straipsnyje apžvelgiamos reikšmingiausios aviacijos nelaimės, įvykusios Lietuvoje, pradedant sovietmečio „An-2“ katastrofomis ir baigiant pastarųjų metų incidentais, įskaitant didelio atgarsio sulaukusią „DHL“ krovininio lėktuvo avariją Vilniuje.
Lėktuvas „An-2“: patvarumo legenda ir pasaulinė avarijų statistika
Kukūruzniku vadinamas lėktuvas An-2 (pagal NATO klasifikaciją - „Colt“) buvo sukurtas Sovietų Sąjungoje pirmaisiais pokario metais. Serijiniu būdu jis buvo gaminamas ne tik Rusijoje, bet ir Lenkijoje, Kinijoje. Iš viso buvo pagaminta maždaug 18 tūkst. šio modelio orlaivių (daugiausia Lenkijoje). Pirmą kartą į orą pakilęs 1947 m., lėktuvas daugelyje šalių eksploatuojamas iki šiol. Jis įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą kaip ilgiausiai gamintas lėktuvas pasaulyje.
An-2 yra vienmotoris biplanas, skirtas lengviems kroviniams ir žmonėms vežti (iki 12 keleivių), žemės ūkio darbams, šuoliams parašiutu. Lėktuvas vertinamas dėl patvarumo ir kaip nereikalaujantis ypatingos priežiūros. Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas viename iš interviu, duotame po to, kai virš Baltijos jūros dingo į Lietuvą skridęs An-2, šį modelį net pavadino „neužmušamu“. „Tai daug priežiūros nereikalaujantis orlaivis, kurio eksploatacija yra gana paprasta“, - skelbia Lietuvos KOP. An-2 įvairiose šalyse naudoja ir privačios kompanijos, ir kariškiai. Tris tokius orlaivius iki šiol turinčios Lietuvos karinės oro pajėgos skelbia, kad jie „naudojami kaip mokomieji lėktuvai pradiniam mokymui bei kvalifikacijos kėlimui“. Tiesa, kariškiai tvirtina, kad šiais orlaiviais jau nebeskraidoma.
Pasaulinė „An-2“ avarijų statistika
Su An-2 artimiau pažįstami aviatoriai teigia, kad tai yra gana saugus lėktuvas. Net ir sugedus varikliui, jis kurį laiką gali sklęsti - pilotai turi galimybę jį saugiai nutupdyti tinkamoje vietoje. Antra vertus, orlaivių per ilgą laiką buvo prigaminta gana daug, jie eksploatuojami jau daug metų, tad nieko neturėtų stebinti ir tai, kad dalis orlaivių buvo prarasta. Aviakatastrofas visame pasaulyje registruojančios nevyriausybinės iniciatyvos „Aviation Safety Network“, turinčios didžiausią tokių nelaimių duomenų bazę, duomenimis, per visą orlaivio An-2 eksploatavimo istoriją buvo prarasta mažiausiai 475 tokie lėktuvai. Iš jų 416 - aviakatastrofose, žuvo 489 žmonės.
„Aviation Safety Network“ pateikiamoje statistikoje akcentuojama, kad po An-2 katastrofų maždaug 30 proc. šiais orlaiviais skridusių žmonių išgyveno, o per visą laiką daugiausia buvo prarasta specialiosios paskirties (žemės ūkio ir pan.) reikmėms skirtų lėktuvų - 39,3 proc. Keleivių vežimo funkcijas vykdžiusių orlaivių prarasta 21 proc., karinėms reikmėms skirti orlaiviai sudaro 14,2 proc. prarastų lėktuvų, krovinių vežimui - 5,5 proc., mokomiesiems skrydžiams - 2,3 proc., privatiems skrydžiams - 2,3 proc., gaisrų gesinimui - 0,9 proc., medicinai - 0,9 proc., kitiems - 13,7 proc. Kokia dalis nelaimių įvyko dėl žmogiškųjų klaidų, o kokia dėl technikos gedimų - nenurodoma.
Žymiausios „An-2“ katastrofos pasaulyje (ne Lietuvoje)
- 2002 m. kovo 14 d., Kuba: Bene skaudžiausia An-2 katastrofa įvyko Kuboje. Orlaivis skraidino keleivius tarp dviejų oro uostų. Apie 16 val. 30 min. vietos laiku lėktuvui skrendant 3 tūkst. pėdų (914 metrų) aukštyje staiga lūžo kairys viršutinis sparnas. Lėktuvas pateko į suktuką, smigo žemyn ir sudužo. Per nelaimę žuvo du įgulos nariai ir 14 keleivių - iš viso 16 žmonių.
- 1981 m. lapkričio 26 d., Rusija: Kita didelė An-2 katastrofa įvyko Rusijoje. Trys įgulos nariai į Syktyvkaro oro uostą gabeno 12 keleivių. Lėktuvas tarp debesų skrido 200 metrų aukštyje ir čia susidūrė su priešais skridusiu kitu An-2. Keleivius gabenęs orlaivis nukrito miškingoje vietovėje, visi juo skridę 15 žmonių žuvo. Tuo tarpu kitas lėktuvas, nors ir apgadintas (buvo pažeistas viršutinis kairys sparnas), saugiai nusileido ant žemės.
„An-2“ dingimas virš Baltijos jūros (2015 m.)
An-2 katastrofa Baltijos jūroje yra pirmoji šio tipo lėktuvo avarija po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje. 2015 m. gegužę virš Baltijos jūros dingo į Lietuvą skridęs An-2. Jį suradus jūros dugne, orlaivio praradimas iš karto buvo įtrauktas į „Aviation Safety Network“ duomenų bazę. Tiesa, kol kas joje pažymima, kad visa informacija tik pirminė, pilotų likimas čia taip pat nenurodomas, jokios išvados dėl nelaimės priežasčių kol kas nepateikiamos, kadangi vis dar nežinoma, kas iš tiesų nutiko.
„An-2“ avarijos sovietmečio Lietuvoje: žmogiškųjų klaidų dominavimas
„Aviation Safety Network“ duomenų bazėje galima rasti ir kelias užuominas apie Lietuvoje dar sovietiniais laikais įvykusias An-2 katastrofas. Tačiau informacija nėra išsami, trūksta daugybės svarbių duomenų. Žymiai daugiau duomenų apie Lietuvoje įvykusias An-2 katastrofas pateikia Sovietų Sąjungos ir Rusijos aviacijos nelaimes registruojantis portalas airdisaster.ru. Čia galima rasti aprašytus mažiausiai keturis tokius incidentus.
Iš incidentų aprašymų aiškėja, kad Lietuvoje tuo metu visais atvejais lėktuvai buvo sudaužyti ir žmonės žuvo ne dėl technikos gedimų, o dėl žmogiškųjų klaidų. Kai kuriais atvejais lėktuvus pilotavo neblaivūs asmenys.
1965 m. Šilalė: tragiškas girtumo padarinys
1965 m. rugpjūčio 25 d. į Šilalę atskrido laukų tręšimui skirtas An-2. Paaiškėjus, kad tręšti nėra kuo, vienas komandos narys automobiliu išvažiavo aiškintis trąšų klausimo, o likę susirado merginų ir su jomis gėrė obuolių vyną. Vėliau merginos nuėjo namo, o prie lėktuvo likę komandos nariai nusprendė pavakarieniauti ir, žinoma, išlenkti dar vieną kitą taurelę - gėrė vyną užsigerdami alumi.
Pasak vėliau apklaustų liudininkų, apie 21 val. 30 min. lėktuvas netikėtai pakilo į orą. Vėliau nustatyta, kad su juo išskridęs antrasis pilotas J. Molčanovas net nepašildė variklių. Lėktuvas nuskrido 7 km, užsikabino už 9 metrų aukščio medžio, nukrito ant žemės ir užsidegė. Pilotas žuvo, lėktuvas visiškai sudegė. Po mirties nustatyta, kad lėktuvą pilotavusio vyriškio organizme buvo 2,8 prom. alkoholio.
1970 m. Aukštelkė: neblaivaus piloto ir nepatyrusio asmens skrydis
1970 m. liepos 26 d. miškingoje vietovėje greta Aukštelkės gyvenvietės (Šiaulių r.) nukritus ir sudegus lėktuvui An-2 žuvo trys žmonės. Per tyrimą paaiškėjo, kad lėktuvas tądien neturėjo kilti į orą, pilotams buvo suplanuotas laisvadienis. Tačiau pirmasis pilotas S. Burdulis į orlaivį paėmęs du pašalinius asmenis, su jais išskrido pasiskraidyti. Lėktuvas sudužo, kai pilotas vairalazdę patikėjo niekada iki tol tokio orlaivio nepilotavusiam asmeniui. An-2 kliudė medžius ir su didele jėga smigo žemėn. Nuo smūgio orlaivio variklis atsikabino nuo korpuso ir nuskrido 20 metrų į priekį. Per avariją iš lėktuvo buvo išsviesti ir žmonės. Jų kūnai rasti nuskrieję dar toliau, nei rastas variklis. Vėliau nustatyta, kad visi trys žuvusieji buvo apsvaigę nuo alkoholio.
1975 m. Pagėgiai: saulės apakintas ekipažas ir elektros linija
1975 m. kovo 14 d. buvo giedra, pūtė vidutinio stiprumo vėjas. 15 val. iš aerodromo greta Pagėgių pakilusio An-2 ekipažas planavo apžiūrėti laukus, kuriuos buvo norima chemikalais apdoroti iš oro. Tądien lėktuvas kilo jau antrą kartą. Pakilęs į orą ir atlikęs kelis manevrus, orlaivis pradėjo skristi prieš saulę. Manoma, kad būtent tai ir tapo katastrofos priežastimi. Apakinti saulės, ekipažo nariai nepastebėjo čia pat esančios aukštos įtampos linijos. Lėktuvas nutraukęs laidus smigo žemėn, subyrėjo į kelias dalis ir užsiliepsnojo. Per avariją abu pilotai buvo išsviesti iš lėktuvo kabinos ir patyrė rimtų sužalojimų. Tą pačią dieną apie 21 val. 20 min. antrasis pilotas mirė ligoninėje, įgulos vadas išgyveno.
1980 m. Ignalinos rajonas: savavališkas skrydis ir žmogiška klaida
1980 m. sausio 18 d. apie 14 val. 45 min. Ignalinos rajone sudužus dar vienam An-2, žuvo trys žmonės. Lėktuvą savavališkai į orą su keleiviais pakėlęs pilotas J. Košelenko liko gyvas ir vėliau davė parodymus tyrėjams. Nustatyta, kad orlaivis sudužo skrisdamas mažame aukštyje ir atlikdamas trečią posūkį. Incidentas buvo nurašytas žmogiškai klaidai.
1977 m. Jurbarko rajonas: važiuoklės gedimas tūpimo metu
„Aviation Safety Network“ duomenų bazėje užfiksuota ir dar viena An-2 katastrofa įvykusi Lietuvoje. Esą 1977 m. (tikslesnė data nepateikiama) orlaivis Jurbarko r. sudužo leisdamasis. Turimais duomenimis, pasiekus žemę lūžo jo važiuoklė. Per incidentą orlaivis buvo smarkiai apgadintas, tačiau apie aukas nepranešama.
„DHL“ krovininio lėktuvo katastrofa Vilniuje: išsamus tyrimas ir preliminarūs duomenys
2023 m. lapkričio 25 d. ankstų pirmadienio rytą, maždaug 5 val. 20 min., Lietuvą supurtė žinia apie netoli Vilniaus oro uosto, Liepkalnyje, nukritusį ir užsiliepsnojusį „DHL“ siuntas gabenusį krovininį lėktuvą „Boeing 737-400“, operuojamą „SWIFT Air“. Ši katastrofa buvo didžiausia Lietuvos aviacijos istorijoje po Nepriklausomybės atgavimo.
Įvykio aplinkybės ir pirmoji reakcija
Lėktuvas, skridęs iš Leipcigo, nukrito kalvotoje vietovėje Liepkalnio gatvėje, kitapus Liepkalnio žiemos pramogų parko. Orlaivis sudužo namo kieme, kliudė gyvenamojo namo dalį, užsidegė šalia buvę sandėliukai ir automobilis. Dėl to pavyko išvengti dar didesnės tragedijos. Iš pastatų greta nelaimės vietos buvo evakuota 13 žmonių.
Nelaimės metu žuvo 48 metų Ispanijos pilietis - lėktuvo pilotas. Dar trys įgulos nariai - vienas ispanas, vienas vokietis ir vienas lietuvis - buvo sužeisti, vieno jų būklė buvo sunki, tačiau visi išgyveno. Orlaivis buvo visiškai suniokotas. Pirmiesiems atvykusiems gelbėtojams atsivėrė kraupūs vaizdai, matėsi didžiulis stulpas juodų tirštų dūmų ir liepsnos. Vienas nukentėjęs įgulos narys, kalbėjęs lietuviškai, pats išlipo iš lėktuvo ir paaiškino situaciją.
Incidento vietoje dirbo gausios policijos ir ugniagesių pajėgos, eismas Liepkalnio ir Žirnių gatvėse buvo sustabdytas. Pradžioje kilo klausimų dėl nepakankamai greito įvykio vietos aptvėrimo, tačiau policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas paaiškino, kad didelė teritorija ir tamsus paros metas apsunkino perimetro nustatymą. Draudimo bendrovė BTA kompensavo žalą klientui, kurio būstas nukentėjo per avariją.
Iš Žirnių gatvės Vilniuje sudužusio DHL lėktuvo nuolaužos buvo renkamos ir gabenamos į specialų angarą bendrovės „Grinda“ sunkvežimiais. Iki tol buvo renkamos smulkiosios nuolaužos.
Tyrimo eiga ir tarptautinis bendradarbiavimas
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pirminiais duomenimis lėktuvo sudužimą įvardijo kaip nelaimingą atsitikimą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkamos priežiūros ar remonto bei dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo.
Tyrimą atlieka Lietuvos, Ispanijos, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų tyrėjai. Vokietijos saugumo tyrimo institucija skyrė keturis tyrėjus, o Ispanija - du. Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys pažymėjo, kad lėktuve rasta tik viena gelbėjimosi liemenė. Teisingumo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Laurynas Naujokaitis patvirtino, kad tyrimo tikslas yra ateityje išvengti avarijų ir incidentų, o ne nustatyti kaltininkus.
Nors iš pradžių buvo keliamos versijos apie galimą teroristinį aktą ar sabotažą, ypač atsižvelgiant į ankstesnius pranešimus apie Rusijos žvalgybos vykdytas operacijas su padegamaisiais užtaisais per „DHL“ siuntas, šios versijos buvo atmestos. Teisingumo ministerijos atstovas R. Mockus spaudos konferencijos metu pranešė, kad „dėl sudužusio krovininio orlaivio jokio neteisėto įsikišimo ar terorizmo požymių nėra nustatyta“. Orlaivio savirašiai parodė, kad įgula visą laiką bendravo darbo tema, o tai paneigia bet kokius neteisėto įsikišimo požymius. Policijos vadovas A. Paulauskas taip pat neatmetė teroro akto versijos, tačiau vėliau tyrimas tą atmėtė.
Preliminarūs tyrimo rezultatai ir žmogiškosios klaidos hipotezė
Orlaivio juodųjų dėžių informacijos analizė parodė, jog lėktuvui artėjant prie Vilniaus oro uosto ir besiruošiant tūpti, lėktuvo B hidraulinė sistema perėjo į išjungtą padėtį, o lėktuvo užsparniai buvo 0 laipsnių padėtyje. Artėjimas tūpti buvo tęsiamas toliau, kol pavojingo artėjimo su žeme sistema įjungė perspėjimą. Netrukus po to orlaivis susidūrė su žeme. Tyrimo metu nenustatyta, kad lėktuvas būtų sugedęs prieš smūgį į žemę, tačiau dalies orlaivio komponentų tyrimo rezultatai dar laukiami. Taip pat nustatyta, jog gaisras orlaivyje kilo po smūgio į žemę. Lėktuvo variklio apledėjimo sistema nebuvo įjungta, o orlaivio įgula susidūrė su iššūkiais palaikyti radijo ryšį su oro uostų dispečeriais.
Generalinė prokuratūra 2024 m. kovą pranešė, jog įtariama, kad katastrofos priežastis yra žmogiška klaida. Prokurorai siekia įtarimus pateikti sudužusio lėktuvo pilotui, prašydami Europos tyrimo orderio pagrindu atlikti būtinus tyrimo veiksmus Ispanijoje, kur gydėsi pilotas. Manoma, kad lėktuvo avarija galimai įvyko dėl išjungtos hidraulikos sistemos, kuri atsakinga už užsparnių išskleidimą ir tai galimai sukėlė lėktuvo nukritimą. Ikiteisminiame tyrime 16 asmenų yra pripažinti nukentėjusiaisiais.
Kitos naujesnės aviacijos nelaimės Lietuvoje
2023 m. Tauragės rajonas: ultralengvojo lėktuvo katastrofa
2023 m. birželio 30 d. Tauragės rajone, Girininkų aerodrome, popietę nukrito lėktuvas. Pilotas per šią avariją žuvo. Pirminiais duomenimis, lėktuvu skrido vienas žmogus. Apie įvykį specialiosioms tarnyboms pranešta po vidurdienio. Į įvykio vietą nuskubėjo gelbėtojai ir greitosios medicininės pagalbos tarnyba. Policija užtvėrė įvažiavimą į aerodromą.
2023 m. Kauno rajonas: sportinio lėktuvo avarija
2023 m. rugpjūčio 28 d. Kauno rajone, Armaniškių kaime, pirmadienio vakarą nukrito ir užsidegė sportinis lėktuvas. Per incidentą žuvo patyręs pilotas, Kauno aeroklubo narys, 71 metų Vladimiras Nikonovas. Tragizmo šiai sričiai pridėjo ir istorija apie Saulių Petkevičių, per gyvenimą savo rankomis sukonstravusį keturis lėktuvus, iš kurių vienas atnešė kraupią nelaimę, po kurios jo gyvenimas nebebuvo toks pats.
tags: #avia #avarija #lietuvoj