Kiekvieną dieną Lietuvos keliuose įvyksta dešimtys eismo įvykių, kuriuose apgadinamos transporto priemonės. Nors avarijos dažnai sukelia stresą ir finansinius nuostolius, svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje, kokios yra teisinės galimybės ir ko tikėtis iš draudimo bendrovių.
Eismo įvykiai ir jų aplinkybės
Eismo įvykiai gali būti labai įvairūs, pradedant nedideliais susidūrimais ir baigiant rimtomis avarijomis su nukentėjusiais. Štai keletas pavyzdžių iš naujausių incidentų:
Incidentas Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje
Ketvirtadienį 15 val. 08 min. skubiosios pagalbos tarnybos gavo kelis pranešimus apie eismo įvykį sostinės Vakariniame aplinkkelyje. Anot Vilniaus apskrities policijos atstovės Loretos Kairienės, vienas iš pranešėjų informavo, kad važiuojant Vakariniu aplinkkeliu ties nusukimu į Karoliniškes, jis matė, kad vienas automobilis trenkėsi į kitą, o šis po smūgio nutrenkė važiuojamoje kelio dalyje buvusį žmogų. Kitas pranešėjas teigė, kad susidūrė iš viso trys automobiliai. Esą vienas vyras patyrė peties traumą. Įvykio vietoje dirbo ugniagesiai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė informavo „Delfi“, kad prispaustų žmonių nebuvo, ugniagesiai tik atjungė mašinų akumuliatorius.
Paaiškėjo, kad avarijoje dalyvavo lengvasis automobilis „Volvo“, krovininis „Grindos“ mikroautobusas ir vienas komercinis automobilis. Dėl įvykio buvo užimta trečia eismo juosta, formavosi spūstys. Paaiškėjo, kad du „Grindos“ avarinių paslaugų komandos darbuotojai įmonės automobiliu atvyko pašalinti ant Vakarinio aplinkkelio važiuojamosios dalies gulinčios eismo kliūties - automobilio padangos. „Automobiliui sustojus įvykio vietoje ir vienam iš darbuotojų išlipus pastatyti įspėjamųjų kelio ženklų, į automobilį trenkėsi kita transporto priemonė“, - teigia „Grindos“ atstovė Vita Ramanauskaitė. „Per eismo įvykį „Grindos“ automobilyje buvęs darbuotojas nuvežtas į ligoninę medikų apžiūrai, sužalojimų nenustatyta. Nei vienas iš darbuotojų nenukentėjo. Įvykio aplinkybes tiria policija, įmonėje taip pat pradėtas vidinis tyrimas“.
Apgadintas automobilis Kaune
„Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Kaune, Šilainiuose, Kuršių gatvėje, prie 24 namo radome sudaužytą mano mamos automobilį. Automobilis ten buvo pastatytas birželio 22 d. vakare apie 21 val., o apie 3 val. nakties jau buvo sudaužytas. Iš padangų palikto stabdymo kelio prie mūsų mašinos įtariame, kad žmogus, atsitrenkęs į mašiną, buvo neblaivus, o iš palikto baltos mašinos priekinio buferio dalies įtariame, kad ir vartojęs kažko buvo. Kadangi aplinkui gyvena nemažai žmonių, noriu paprašyti pranešti bet kokią informaciją, galbūt kažką girdėjote, ar matėte patį įvykį“, - „Facebook“ profilyje prašo Agnė K.
Ji ragina eismo įvykio kaltininką pasiduoti geruoju: „Patarčiau prisipažinti, bent aplinkybės bus lengvesnės.“
„Audi Q4“ Taurupės gatvėje
Sekmadienį pavakare ne vienas Taurupės gatve važiavęs vairuotojas sustojo dėl į mišką įlėkusio automobilio. Netoli Salotės ežero į miškelį įlėkė „Spark“ platformos „Audi Q4“. Pavakare avarijos vietoje sustoję žmonės stebėjosi ir spėliojo: vairuotojo nėra, galbūt į avariją patekę šiuo automobiliu važiavę asmenys paspruko. Paaiškėjo, kad policijai apie avariją Taurupės gatvėje buvo pranešta dar apie 13-ą valandą. Visureigio nesuvaldęs vairuotojas, kaip paaiškėjo, buvo blaivus, jis teisinosi į miškelį įlėkęs, nes esą bandė išvengti susidūrimo. Per eismo įvykį niekas nenukentėjo. Išsiaiškinę aplinkybes pareigūnai išvažiavo, automobilis paliktas bendrovės atstovams. Tačiau ir 18.30 val. mašina tebebuvo miškelyje, atstovų šalia mašinos nebuvo. Su tebedegančiomis šviesomis paliktas „Audi“ visureigis privertė sustoti ne vieną vairuotoją.
Kiti eismo įvykiai mieste
- Vilniaus policijos duomenimis, 9 val. 44 min. Justiniškių ir Lūžių g. sankryžoje BMW atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Vairuotojas prašė atsiųsti medikus, nes įtarė, kad lūžo nosis.
- 10 val. Justiniškių g. ties Sudūvių viešojo transporto stotele, susidūrė „Jeep“ ir „Toyota“, susižalojo 20 metų moteris. Nukentėjusioji patyrė galvos traumą.
- Kitos avarijos mieste - techninės, be nukentėjusiųjų. Įkalnėse eismą komplikuoja negalintys užvažiuoti sunkvežimiai.
- Vienas didesnių įvykių įvyko 10 val. 18 min. Želvos ir Siesikų g. sankryžoje. Ten važiuojant nuo kalno, susidūrė automobiliai „Audi“, „Toyota“ ir visureigis. Kelias užblokuotas, kelio danga - slidi.
Avarija su policijos automobiliu
Klaipėdoje, Smiltelės g. ir Laukininkų g. sankryžoje, tarnybinis policijos automobilis „Volkswagen Transporter“, reaguodamas į B lygio iškvietimą, su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu, įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Tuo metu į jį atsitrenkė automobilis „Opel“, kurį vairavo 1940 m. gimęs vyras. Abu vairuotojai buvo blaivūs.
Nukentėjęs vairuotojas Rimas teigė: „O kas turėtų paneigti policijos suvestines? Man pikta, kad jau parašyta, jog aš esu kaltas. Policija važiavo su žiburėliais. Taip tikrai buvo. Bet be jokio garso. Aš juk ne kurčias, atvažiuojančią policijos mašiną dar iš toli būtų girdėjęs visas kvartalas.“
„Jis man labai grubiai pareiškė - lįsk į mašiną ir niekur neik. Man ne tik bamperis kliudytas, įlenktas kapotas, priekinės grotelės sulaužytos. Šis policijos pareigūnas sustojo tik už sankryžos esančioje autobusų stotelėje, aš dar penkias minutes laukiau, kol jis prieis. Priėjęs pareiškė: „Na va, pinigus iš algos reikės mokėti.“ Aš jam pasakiau, jog esu pensininkas, algos negaunu.
„Jei tai būtų paprasti vairuotojai, vienam iš dviejų tektų prisiimti kaltę ir užpildyti deklaraciją. Šiuo atveju viskas buvo kitaip. Tas pats eismo dalyvis man dar girtumą patikrino. Buvau itin nustebintas tokio elgesio. Beje, visai kitaip elgėsi kiti pareigūnai, atvykę surinkti medžiagos. Jauni pareigūnai buvo kur kas mandagesni.“
Liudininkė patvirtino, kad policija į sankryžą įvažiavo be garsinių signalų: „Moteriškė net piktokai policininko paklausė, kas kaltas dėl įvykio. Ji pareiškė, jog matė, kaip viskas nutiko. Moteris atkreipė dėmesį, kad policija į sankryžą įvažiavo be garsinių signalų. Jos galva, policija garsinį signalą pavėlavo įjungti ir sankryžoje sugebėjo tik du kartus cyptelėti. Policijos sirenos juk numirėlį prikeltų.“
Klaipėdos policijos atstovas teigė: „Tegul gyventojas nesisieloja, nes suvestinėse pateikiama tik bendra informacija. Formuluotė, jog jis „atsitrenkė į policijos mašiną“, dar neįrodo jokios kaltės. Vairuotojas turi teisę pateikti paaiškinimus, patikslinimus, gali ieškoti liudininkų, žmogus turi teisę susipažinti su medžiaga.“
Liepą policijos automobilis į avariją pateko Liepų ir Herkaus Manto gatvių sankryžoje, kur į jį atsitrenkė „VW Passat“. Liudininkų teigimu, kortežas į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui.
Brangaus visureigio „Mercedes“ avarija Vilniaus pakraštyje
Vilniaus pakraštyje sudaužytas prabangus visureigis „Mercedes“. Vairuotojas, lėkdamas plentu ties Turniškėmis, nesuvaldė daugiau nei 100 tūkstančių eurų kainuojančios mašinos ir rėžėsi į medžius. Pasisekė, kad žmonės rimčiau nenukentėjo, tačiau smarkiai sumaitotas automobilis veikiausiai nebebus remontuojamas.
Apie pusantro šimto tūkstančių eurų kainavusį automobilį apspitę gelbėtojai bandė atjungti akumuliatorių, kad mašina neužsidegtų. Apie avariją Vilniaus pakraštyje specialiosioms tarnyboms pranešta maždaug 14-ą valandą. Skambinę žmonės sakė, kad ties Turniškėmis visureigis nulėkė nuo kelio ir trenkėsi į medžius, pranešta, kad galimai nukentėjo vairuotojas.
Paaiškėjo, kad sužalojimai nesunkūs - vairuotojas nukentėjo nuo išdužusio stiklo šukių, tačiau nesmarkiai, vežti į ligoninę vairuotojo neprireikė. Vairuotojas buvo blaivus, aiškėja, kad jis išslydo manevruodamas. Įvykio vietoje žmonės pasakojo, kad avarija įvyko, kai „Mercedes“ rikiavosi iš antros eismo juostos į pirmą. Visureigis tapo nevaldomas ir, išskridęs iš kelio, su šaknimis išvertė vieną medį, dar ore trenkėsi į pušį. Galiausiai visureigis atsidūrė ant dviračių tako. Visai šalia avarijos vietos yra dar ir pėsčiųjų perėja. Labai pasisekė, kad „Mercedes“ nekliudė atsitiktinių praeivių ar dviratininkų. Be to, aiškėja, kad ant visureigio sumontuotos vasarinės padangos. Nuo lapkričio 10-os dienos privalomos žieminės padangos be jokių išimčių, net jei yra dešimt laipsnių šilumos. Kai įvyko avarija, lijo, kelias buvo slidus. „Mercedes“ vairuotojas veikiausiai viršijo saugų greitį. Ties perėja jis yra ribojamas iki 50-ies kilometrų per valandą.
Draudimo ir remonto niuansai po avarijos
Po avarijos, kai automobilis yra sudaužytas, kyla daug klausimų dėl remonto, draudimo išmokų ir automobilio likimo.
Nurašymas - tik formalumas?
Lizingas ar paskola automobiliui? Kaip aš finansavau savo mašinas ir kodėl.
Pagal galiojančią teisinę bazę, nepriklausomai nuo to, kokia buvo avarija, automobilį visuomet galima sugrąžinti į eismą - tereikia atlikti atkuriamąjį remontą ir techninę ekspertizę. Tačiau realių galimybių patikrinti tokio remonto kokybę faktiškai nėra.
Jei per avariją automobiliui padaryta žala siekia 75 procentus jo rinkos vertės, draudikai turi teisę atsisakyti jį remontuoti. Tokios mašinos žmonių vadinamos nurašytomis. Draudimo kompanija išmoka numatytą pinigų sumą, Transporto priemonių registrui perduoda duomenis, kad būtų anuliuota techninė apžiūra, o ką daryti toliau, sprendžia automobilio savininkas.
Lygiai tokia pat tvarka galioja ir tuo atveju, jei techninę apžiūrą dėl avarijoje padarytų pažeidimų anuliuoja policija. Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas prisiminė, kad 2014 metais buvo priimtas reikalavimas draudikams fiksuojant ekonomiškai netikslingą remontą tuo pat metu perduoti Transporto priemonių registrui, kad automobilis neremontuotinas. Tačiau, anot pašnekovo, tokia tvarka galiojo vos keletą mėnesių. Vėliau šis reikalavimas buvo sušvelnintas, o visoms transporto priemonėms palikta galimybė sugrįžti į eismą. Tam tereikia gauti teigiamą techninės ekspertizės specialistų išvadą. Po šios duomenų perdavimo grandinės automatiškai panaikinama transporto priemonės techninė apžiūra. Ją pereiti vėl galima tik po techninės ekspertizės.
Pardavimas ir informavimas
„Regitros“ Veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis pažymėjo, kad jei transporto priemonės savininkas visa tai spėja atlikti per 180 dienų, jam apskritai nekyla jokių papildomų nepatogumų. Pašnekovas priminė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos panaikinti techninę apžiūrą po transporto priemonės sugadinimo gali ir policijos pareigūnai. Jų sprendimo duomenys tuomet keliauja tiesiai į Transporto priemonių registro duomenų bazę.
„Tarkime, jeigu buvo deformuotas statramstis, lonžeronas, kitos rėmo konstrukcijos vietos, neveikia stabdžių sistema, avarijoje suveikė pagalvės - naikinama techninė apžiūra“, - kalbėjo D.Jurgutis. Tokiu atveju į eismą transporto priemonė taip pat gali grįžti tik po atkuriamojo remonto ir ekspertizės.
Taip pat nėra jokių teisinių kliūčių parduoti tokį automobilį prieš ar po remonto, tačiau būtina informuoti pirkėją dėl kokių priežasčių buvo panaikinta techninė apžiūra. Tačiau retas pardavėjas viską papasakoja sąžiningai. „Problemos prasideda tada, kai pirkėjas neturi tikslios informacijos. Tai jau daugiau civilinių santykių reguliavimas tarp pirkėjo ir pardavėjo“, - sakė D.Jurgutis.
Draudikų vaidmuo ir sprendimo teisė
A.Križinauskas pabrėžė, kad draudikai įvertina tik transporto priemonei padarytos žalos finansinę išraišką. Jie nėra tie kompetentingi specialistai, kurie galėtų įvertinti, ar automobilį verta remontuoti. „Skirkime, ką reiškia ekonomiškai netikslingas remontas ir techniškai netikslingas. Mes matome tik vieną rodiklį - kiek tai kainuos“, - aiškino jis.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas apima tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusių vairuotojų padarytos žalos kompensavimą. Tuo metu kasko draudimui papildomos sąlygos nėra keliamos. „Lietuvos draudimo“ atstovė Ingrida Žaltauskaitė paaiškino, kad, pagal kasko draudimo taisykles, transporto priemonė laikoma sunaikinta, t.y. draudikai nefinansuoja remonto, o techninė apžiūra anuliuojama, jeigu remontuoti negalima dėl techninių priežasčių arba ekonominiu požiūriu nėra tikslinga. Šiuo atveju remontas laikomas ekonomiškai netikslingu, jei jo išlaidos yra lygios arba viršija transporto priemonės rinkos vertės draudžiamojo įvykio dieną ir likutinės vertės skirtumą.
A.Križinauskas pabrėžė, kad transporto priemonės savininkui taikomos prievolės neturi tiesioginio ryšio su draudimo bendrovėmis. „Draudimo bendrovė nėra jūsų transporto priemonės savininkė“, - sakė draudikų biuro vadovas. Anot jo, atsižvelgiama ir į tai, kiek transporto priemonė verta po avarijos, t.y. skaičiuojant išmoką įvertinama ir likutinė vertė. Ją savininkas gali užginčyti, tačiau jei automobilis, tarkime, parduodamas aukcione, pats žmogus tuo ir rūpinasi.
Automobilio vertės sumažėjimas ir detalių nusidėvėjimas
Nukentėjęs vairuotojas į draudimo bendrovę, kurioje buvo apsidraudęs avarijos kaltininkas, gali kreiptis ir dėl žalos, patirtos sumažėjus automobilio prekinei vertei. Draudimo kompanija atsisakė apmokėti visą automobilio remonto išlaidų sąmatą, kurią pateikė servisas. Pasirodo, automobiliui draudikai skaičiuoja nuvertėjimą. Toks pat nuvertėjimas skaičiuojamas ir keičiamoms detalėms, tik, va, bėda - niekas penkerių metų senumo detalėmis neprekiauja.
Ingos automobilio remonto išlaidos sudarė 8484 litų. Draudimo kompanija padengė ne visą sumą - Ingai teks sumokėti 19 proc. naujų detalių kainos. Tai sudaro nedidelę sumą - tik 249 litus, nes dvejas šonines dureles pavyko surasti pas naudotų detalių prekiautojus. Jeigu būtų pirktos naujos durelės, kaina būtų buvusi keliskart didesnė. Tuomet Ingos išlaidos būtų padidėjusios maždaug iki 1000 litų.
Draudikai turi savo argumentų: jeigu į jūsų automobilį kas nors įvažiavo, formaliai po pataisymo jūsų turtas buvo atnaujintas ir jo vertė ne sumažėjo, o atvirkščiai, padidėjo. Sudėjote naujas detales? Draudikai tai vadina atnaujinimu. Štai už tokį atnaujinimą jų klientai ir moka. Draudimo kompanijų atstovai teigia, kad vairuotojams nėra ko piktintis, nes jeigu nebūtų numatytas detalių nusidėvėjimas, draudimo metinė įmoka būtų lygi automobilio vertei.
Tiesa, susigrąžinti išleistus pinigus įmanoma. Galima bandyti draudimo kompanijos nepadengtos sąskaitos skirtumą pateikti eismo įvykio kaltininkui. Anot draudimo kompanijos atstovo, jeigu eismo įvykio metu nauji automobiliai nėra apgadinami nepataisomai, jų savininkai visuomet pageidauja ne draudimo išmokos, o automobilio remonto.
„Automobilio remontas atliekamas oficialių automobilių gamintojo atstovų servisuose, detalės pakeičiamos į originalias, o atliktiems remonto darbams suteikiama garantija. Draudimo specialistė, nepanorusi skelbti savo pavardės, patarė su kaltininku tartis gražiuoju, galbūt pasiseks iš jo išprašyti bent dalį nuostolių.
„Kai nukentėjusioji transporto priemonė remontuojama ir sugadintos dėvėtos automobilio detalės, agregatai bei kiti reikmenys keičiami naujomis originaliomis gamyklos gamintojo detalėmis, draudikas, skaičiuodamas išmoką, turėtų išskaičiuoti detalių nusidėvėjimą, kadangi sugadintos ir keičiamos yra senos, o ne naujos detalės.
Metalo laužu netampa
Įstatymais numatyta tvarka transporto priemonei gali būti uždrausta dalyvauti eisme, tačiau, kaip akcentavo A.Križinauskas, ar verta ją grąžinti į eismą - tai tik savininko sprendimas ir jo atsakomybė.
D.Jurgutis pažymėjo, kad Lietuvoje kol kas nėra apibrėžta, kokiais atvejais sugadinta transporto priemonė jau negali būti remontuojama ir ją draudžiama grąžinti į eismą. Pašnekovas priminė aplinkos ministro įsakymą, kuriame nurodytos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių utilizavimo taisyklės. Vis dėlto nėra apibrėžta, kokios transporto priemonės turėtų būti laikomos netinkamomis eksploatuoti. Įvardijama tik tiek, kad jos priskiriamos prie atliekų.
„Skaitant įstatymus susidaro įspūdis, kad visos transporto priemonės po atkuriamojo remonto gali grįžti į eismą. Nesvarbu, kas buvo sugadinta per eismo įvykį.“
tags: #avarijoje #sudauzytos #masinos