Eismo saugumas ir pėsčiųjų apsauga yra nuolatinis iššūkis didmiesčiuose, ypač prie intensyvių prekybos centrų ir judrių gatvių. Vilniuje, Ukmergės gatvėje, netoli prekybos centro „BIG“, pastaruoju metu įvyko keletas incidentų, kurie atkreipia dėmesį į pėsčiųjų perėjų reglamentavimo ir eismo taisyklių aiškinimo svarbą.
Sunkus eismo įvykis Ukmergės gatvėje
Sekmadienio rytą, Vilniuje, Ukmergės gatvėje, netoli prekybos centro „BIG“, užregistruotas skaudus eismo įvykis. Pirminiais duomenimis, apie 6 val. ryto šviesoforu reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje automobilis „Honda“, vairuojamas 1993 m. gimusio asmens, itin sunkiai sužalojo 1965 m. gimusią moterį. Pareigūnai pranešė, kad sužalojimai buvo sunkūs.
Kiti incidentai netoli prekybos centro „BIG“
Ši vieta, pasižyminti intensyviu eismu, tampa ne tik pėsčiųjų, bet ir vairuotojų išbandymu. Išvažiuodamas iš miesto Ukmergės gatve, netoli prekybos centro „BIG“, kitas vairuotojas nepastebėjo atitvarų, apakintas kitų automobilių šviesų, ir laiku nesureagavęs apsivertė su „Renault Megane“ automobiliu. Pirminiais duomenimis, vairuotojas buvo blaivus.
Pėsčiųjų perėjų reglamentavimas ir eismo saugumo iššūkiai
Nelaimingas atsitikimas nepažymėtoje sankryžoje: teisinės dilemos
Eismo įvykiai, susiję su pėsčiaisiais, ypač sudėtingi, kai jie įvyksta vietose, kur nėra aiškiai pažymėtų pėsčiųjų perėjų. Į „LRT girdi“ kreipęsis Algis laidoje „10-12“ pasakoja, kad, eidamas įprastu maršrutu, kirto šalutinį kelią T formos sankryžoje ir pateko į eismo įvykį. „Aš esu vairuotojas ir žinau kelių eismo taisykles. Tokiose situacijose aš visada turiu praleisti pėsčiąjį. Tapęs pėsčiuoju, tikiuosi, kad vairuotojas mane praleis, bet taip neįvyko. Vairuotojas stabtelėjo. Aš supratau, kad jis stabtelėjo praleisti manęs. Dar turėjau ir žibintą prisisegęs - ėjau tvarkingai, kaip priklauso pėsčiajam. Žengiau žingsnį, automobilis pajudėjo, ir aš perskridau per jį,“ - pasakojo nukentėjusysis.
Pasibaigus tyrimui, teismas paskelbė nutartį, kad įvyko nelaimingas atsitikimas ir kaltų šioje situacijoje nėra. „Aš ir toliau einu tuo maršrutu, bet nesuprantu, kaip teisėtai reikėtų pereiti gatvę. Skundžiau [teismo sprendimus - LRT.lt], kiek galėjau, nes man jau buvo įdomu, kaip veikia teisinė sistema ir ar išvis ji gina pėsčiąjį. Išvada tokia, kad yra tam tikra iliuzija, jog Kelių eismo taisyklės veikia.“
Vairavimo instruktoriaus Kastyčio Povilaičio teigimu, susidarė paradoksali situacija: nė viena pusė nepažeidė taisyklių, bet per eismo įvykį nukentėjo žmogus, nors taip neturėtų būti. „Pagal nupasakotą situaciją netgi įvyko ir akių kontaktas su vairuotoju, lyg ir vairuotojas savo elgesiu parodė, kad praleidžia pėsčiąjį, pėsčiasis tuo patikėjo, ir nutiko eismo įvykis,“ - pastebi K. Povilaitis.
Kelių eismo taisyklių aiškinimas ir praktika
Eksperto teigimu, pagal Kelių eismo taisykles tokiose situacijose vairuotojai turėtų praleisti pėsčiuosius, net jei nėra pėsčiųjų perėjos. „Taisyklėse nurodyta, kad vairuotojas, sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, privalo praleisti pėsčiuosius netgi tada, kai jie kerta važiuojamąją dalį ne per pėsčiųjų perėją. Pėsčiasis gali pereiti į kitą kelio pusę per pėsčiųjų perėją, o jeigu jos nėra, tada ties sankryža, jeigu ji yra matomumo zonoje, jis gali pereiti pagal kelkraščio ar šaligatvio liniją, kaip šiuo atveju ir nutiko.“
Pėsčiųjų perėjos gali būti įvairios. „Yra taikomas arba nežymėtas perėjimas, arba kelio ženklais reguliuojama pėsčiųjų perėja, arba netgi šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja. Tai priklauso nuo daugelio kriterijų: transporto, pėsčiųjų srautų, aplinkos, matomumo, šaligatviai yra ar jų nėra, gatvė apšviesta ar ne.“
Dėl taisyklių dviprasmiškumo kyla painiava net tarp pareigūnų. „Po eismo įvykio gavau policijos kamerų įrašus. Du kelių policininkai stovėjo toje vietoje, kur aš kirtau sankryžą, ir svarstė, ar aš turiu pirmenybę, ar vairuotojas. Kelių policininkai negalėjo nuspręsti, kuris yra teisus.“ Taksi vairuotojų apklausa taip pat atskleidė informacijos spragas. „Po avarijos negalėjau vairuoti, todėl važinėjau taksi. Penkis taksistus apklausiau. Iš penkių taksistų tik vienas žinojo tą Kelių eismo taisyklę, kad sukant į tokią gatvę, pėsčiasis turi pirmenybę ir jis turi praleisti.“
K. Povilaitis sutinka, kad Kelių eismo taisyklės ir reali eismo praktika neretai prasilenkia. Pasak jo, vairuotojams dažnai neaišku, kodėl tam tikrais atvejais, net ir nesant perėjos, reikia praleisti pėsčiuosius. „Aš ir toliau, eidamas per tą sankryžą, dabar jau nežinodamas, kaip ją kirsti iš tikrųjų, matau, kad daug vairuotojų važiuoja nesustodami, suka, lekia, nes jie yra didesni. Pėsčiasis negerbiamas, į jį net nežiūrima tokioje situacijoje.“
Švietimo spragos ir atsakomybės pasidalijimas
„Manyčiau, kad yra nemaža švietimo ir visuomenės informavimo spraga apie eismo saugumą, Kelių eismo taisykles, nes žmonės, dažnai šeimos nariai, daug naujo sužino iš būsimų vairuotojų, kai jie parsineša žinių iš vairavimo mokyklos. Pavyzdžiui, kad važiuojant atbulomis reikia rodyti posūkius ar tam tikrais atvejais praleisti pėsčiuosius.“
„Pas mus eismo dalyviai daugiau pabrėžia ir žino savo teises, o apie pareigas dažnai pamiršta tiek vairuotojai, tiek pėstieji. Pėstieji irgi ne visada saugosi. Taisyklėse yra nurodyta, kad pėsčiasis, prieš įžengdamas į važiuojamąją dalį, turi įvertinti situaciją ir pirmiausia pats rūpintis savo saugumu,“ - pabrėžia K. Povilaitis.
Infrastruktūros gerinimas ir ateities planai
„Pati infrastruktūra neturėtų leisti įvykti eismo įvykiui.“ Atsakingos institucijos pripažįsta problemą ir imasi veiksmų. „Mes praėjusiais metais įrengėme apie 60 naujų perėjų ir daugiau nei 10 rekonstravome į saugesnes. Šiais metais taip pat planuojame tai daryti.“
Svarbūs planai numatyti ir konkrečioms sankryžoms. „Norėčiau taip pat paminėti trišalę Juodupio sankryžą. Dar praėjusiais metais įsitraukėme į planus dėl perėjos žymėjimo. Būtent šitoje vietoje šiais metais, rekonstruodami šaligatvį, numatome įrengti kelio ženklus, pažymėti horizontalųjį ženklinimą, įrengti papildomą kryptinį apšvietimą tam, kad aiškiau reglamentuotume ir primintume visiems eismo dalyviams, kaip reikia elgtis ir kokios pareigos.“
Teisinės sistemos iššūkiai eismo įvykiuose su pėsčiaisiais
Eismo įvykiai, kuriuose nukenčia žmonės, kelia sudėtingesnius teisinius klausimus nei materialinės žalos atvejai. „Jei būčiau buvęs ne žmogus, o motoroleris, situacija būtų sprendžiama labai paprastai: užpildytume eismo įvykio deklaraciją, būtų civilinės atsakomybės draudimas, sumokėtas žalos atlyginimas ir būtume taikiai ir gražiai išsiskyrę. Kadangi aš esu žmogus, pradedama baudžiamoji byla ir aš turiu įrodyti, ar vairuotoja neapakinta, ar ji nežiūrėjo į šoną, ar aš nestaigiai bėgau. Jeigu neįrodau jos baudžiamosios kaltės, vadinasi, ji nekalta.“ Ši situacija atskleidžia, kad teisinė sistema dažnai neadekvačiai reaguoja į pėsčiųjų, kaip pažeidžiamiausių eismo dalyvių, apsaugą, palikdama didelę naštą nukentėjusiesiems įrodyti kaltę.
tags: #avarija #netoli #big #centro #perejoje