Kelių eismas grindžiamas pasitikėjimu kitais vairuotojais ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai eismo įvykį sukelia neapdraustas vairuotojas. Nors transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje yra privalomas, Kelių transporto priemonių registro duomenimis, apie 9 proc., arba net apie 140 tūkst., keliuose važinėjančių transporto priemonių neturi galiojančio draudimo poliso. Tai reiškia, kad avarija gali nutikti bet kada, o jos kaltininkas gali būti be draudimo. Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad transporto priemonė privalo būti apdrausta tol, kol yra įregistruota, nepriklausomai nuo to, ar ja naudojamasi.
LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas pabrėžia, kad per pastaruosius penkerius metus neapdraustomis transporto priemonėmis vidutiniškai sukeliama iki pusantro tūkstančio eismo įvykių, trečdalis jų įvyksta ne Lietuvoje.
Svarbiausi veiksmai įvykus eismo įvykiui
Eismo įvykis, kurio metu nukenčia ar gali nukentėti žmonės, yra rimtas incidentas, reikalaujantis atsakingo ir tinkamo elgesio. Kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį.
Pirminiai veiksmai, jei yra sužalojimų
Įvykus eismo įvykiui, kuriame nukenčia ar gali nukentėti žmonės, būtina nedelsiant imtis veiksmų:
- Nusiraminkite ir įvertinkite situaciją. Apžiūrėkite, kiek yra sužeistų.
- Imkitės visų įmanomų priemonių pasekmėms sumažinti. Pavyzdžiui, jei kiltų gaisras, užtikrinkite, kad jis neišplistų. Jei gali susižeisti eismo dalyviai, sumažinkite pavojų, kad taip nenutiktų.
- Užtikrinkite eismo ir eismo dalyvių saugumą. Nedelsiant sustokite ir pažymėkite eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka.
- Pasilikite eismo įvykio vietoje ir apie jį praneškite policijai.
- Imkitės visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu.
- Informuokite atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešdami apie eismo įvykį, iškvieskite medicinos pagalbą ir policiją.
- Po eismo įvykio nevartokite alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
- Jei sužalojamas žmogus, eismo įvykio deklaracijos negali būti pildomos. Tokiu atveju yra privaloma kviesti policijos pareigūnus, nepriklausomai nuo to, kaip reaguoja nukentėjusysis.
Veiksmai, jei žmonės nenukentėjo
Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Kitais atvejais būtina kviesti policiją, pavyzdžiui, jei:
- Kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
- Įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų.
- Kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos ar teisės valdyti transporto priemonę.
- Kaltininkas atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją.
- Jei eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužalotas žmogus.
Svarbu!
- Nufotografuokite ar nufilmuokite eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą sugadintą turtą. Nuotraukose turėtų matytis tiek transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).
- Imkitės protingų priemonių galimai žalai sumažinti ir pagal galimybes apsaugokite nukentėjusių asmenų turtą.
Svarbiausia - nepasiduoti spaudimui
Jei eismo įvykį sukelia neapdraustas vairuotojas, jis dažnai bando įtikinti, kad problemą galima išspręsti be policijos, siūlo susitarti vietoje ar užpildyti deklaraciją vėliau, pakeisti eismo įvykio datą, arba apsimeta, jog pamiršo dokumentus. „ERGO Insurance“ atstovo teigimu, primygtinai patariama nepriimti tokių pasiūlymų ir nepasirašyti jokių fiktyvių eismo įvykių deklaracijų. Svarbiausia yra nepasiduoti spaudimui susitarti be įvykio detalių fiksavimo.
Tokioje situacijoje nedelsdami kvieskite policiją, užpildykite eismo įvykio deklaraciją ir pažymėkite, kad kaltininko transporto priemonė buvo be draudimo. Policijos pareigūnams nustačius faktą, kad kaltininkas nebuvo apsidraudęs, nukentėjusios transporto priemonės savininkas su atitinkamais išrašais per tris darbo dienas turi kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kuri Lietuvoje draudžia transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Eismo įvykio deklaracija yra svarbus dokumentas, fiksuojantis įvykio aplinkybes. Ji gali būti pildoma popieriniu arba elektroniniu būdu.
Popierinė deklaracija
Popierinės deklaracijos komplektą sudaro du vienodi blankai, kurie privalo būti identiškai užpildyti. Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (dažna klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).
Elektroninė deklaracija ir alternatyvos
Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl deklaracijos pildymo, popierinės deklaracijos pildymo atveju formą gali teikti tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas. Eismo įvykio deklaracijos nebūtina turėti popieriniu formatu, nes jei nei vienas įvykio dalyvis jos neturi, jie gali pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoivyke.lt.
Tuo atveju, kai neturima popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroniniu būdu, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi:
- Eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas).
- Vairuotojų pažymėjimų numeriai.
- Transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai.
- Apgadintas turtas.
- Eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).
Ši informacija pateikiama ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos nurodant eismo įvykio dalyvių vardus, pavardes, pasirašant ir nurodant eismo įvykio kaltininką.
Kaltininko, neturinčio draudimo, atsakomybė ir žalos atlyginimas
Bendra atsakomybė
Eismo įvykį sukėlęs ir draudimo neturėjęs vairuotojas privalės atlyginti visą žalą iš savo lėšų. Jeigu avarija įvyksta užsienyje, žala dar labiau išauga.
Statistika rodo, kad vidutinė žala Lietuvoje siekia apie 950 eurų, tačiau praktikoje sumos gali būti daug didesnės.
Žalos atlyginimas per LR Transporto priemonių draudikų biurą
Eismo įvykį sukėlus neapdraustai transporto priemonei, nukentėjusiai pusei žalą daugeliu atveju atlygina Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras (Biuras).
Jeigu eismo įvykį sukėlė neapdraustos transporto priemonės vairuotojas, kuris neturi nei privalomojo draudimo, nei KASKO, nukentėjęs asmuo nepraranda kompensacijos - ją išmokės draudimo bendrovė. Nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į jį apdraudusią draudimo bendrovę ar kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri žalas administruoja Biuro vardu (surinks reikiamus dokumentus, įvertins žalą ir Biuro vardu ją atlygins).
Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio ir pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.
Kokių veiksmų imtis nukentėjusiajam
Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtina civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti. Jei eismo įvykio kaltininkas draustas, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę. Tuo atveju, jei kaltininkas nedraustas, tokia žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu.
Dėl transportavimo išlaidų: sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (eismo įvykio metu buvo sužalotas, greitosios medicininės pagalbos buvo išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos, transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę.
Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.
Jei vairuotojas sužeistas: jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai.
Draudikų pareigos ir žalos atlyginimo procesas
Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Kompensuojamos išlaidos
Kai eismo įvykio metu apgadinamas automobilis ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę, nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta žala ar kitos patirtos išlaidos:
- Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei.
- Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
- Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
- Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
- Nukentėjusio asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
- Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn., skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.
Išmokų mokėjimo terminai
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Jeigu išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos.
Pakaitinio automobilio nuomos kompensavimas
Nukentėjusiesiems, patyrusiems eismo įvykį su apdraustu kaltininku, gali būti atlygintos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos. Svarbu žinoti, kam ir kokiomis sąlygomis jos kompensuojamos.
Kam atlyginama nuoma?
Pakaitinio automobilio nuoma atlyginama, jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje ar remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų ir nukentėjusysis neturi kitos nuosavos transporto priemonės. Kompensacija taikoma, jei be pakaitinės transporto priemonės būtų patiriami dideli nepatogumai, mobilumo apribojimai greitai nuvykti į reikiamą vietą ar papildomos išlaidos.
Nuomos kainos ir trukmės apribojimai
- Paros kaina: atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25-30 EUR su PVM. Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam (pagal markę, modelį, pagaminimo metus) automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
- Nuomos laikotarpis: pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą. Pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir nebūtų atsiradęs, jei remonto įmonė būtų dėjusi visas pastangas remontą atlikti laiku, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.
Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis:
- Jei sugadinta iki trijų dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti - remonto trukmė iki 3-5 darbo dienų.
- Sugadinta iki 5 dalių - remonto trukmė iki 5-8 darbo dienų.
- Daugiau nei 5 dalys - remonto trukmė gali būti virš 8 dienų.
Jei remontas netikslingas
Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis pakaitinį automobilį galima iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią rekomenduojama informuoti draudimo bendrovę. Jei turite abejonių ar bus atlygintinos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, arba turite kitų klausimų, susijusių su nuomos sąlygomis, galite kreiptis į savo draudimo bendrovę.
Teisinės pasekmės ir atsakomybė
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kai yra sužalotas žmogus, yra baudžiamasis nusižengimas. Pagal galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą, baudos priklauso nuo žalos dydžio:
- Jei žala siekia iki maždaug 750 Eur, skiriama bauda nuo 600 iki 1100 Eur. Taip pat gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę nuo 1 iki 3 metų.
- Jei žala viršija 700 Eur, bauda yra nuo 1000 iki 2000 Eur. Tokiu atveju transporto priemonė gali būti konfiskuojama.
Tai laikoma pasišalinimu iš įvykio vietos, net jei nuosavam automobiliui nieko nenutiko. Tokia veika apibrėžiama kaip asmens, sąmoningai žinojusio, kad atsitrenkė į kažkokį objektą arba žmogų, pasišalinimas iš įvykio vietos, nesilaikant Kelių eismo taisyklių (KET).
Baudžiamoji atsakomybė
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas dažnai pasitaiko situacijų, kai žmogus atsitrenkia į tam tikrą objektą ir nuvažiuoja nesustojęs, tačiau traktuoja, kad tai nėra pasišalinimas iš įvykio vietos dėl tyčios nebuvimo. Tai nustatoma pagal įvairias faktines aplinkybes - ar žmogus buvo išlipęs, ar kažkokiu būdu sureagavo, ar greitai nuvažiavo iš įvykio vietos, ar apžiūrėjo automobilį.
Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.
Taip pat svarbu paminėti, kad nuo šių metų pradžios už vairavimą neapdraudus transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu gresiančios baudos didėjo maždaug tris su puse karto. Visgi įstatymuose yra numatomos aplinkybės, kuriomis galima laikinai nesinaudoti privalomuoju draudimu. Tai galioja tais atvejais, kai yra gautas „Regitros“ leidimas dėl dalyvavimo eisme sustabdymo (kai, pavyzdžiui, motociklu neketinama važinėti šaltuoju metų laiku) arba kai transporto priemonės savininkas turi draudimo bendrovės sutikimą atleisti nuo draudimo įmokų mokėjimo, jei transporto priemone nebus važinėjama ilgiau nei vieną mėnesį.
Teisinė pagalba
Patekus į eismo įvykį sunku susitarti gražiuoju, o gal kiti jo dalyviai spaudžia prisiimti kaltę? Stresinėje situacijoje ir gerai nežinant savo teisių priimtas sprendimas kai kuriais atvejais gali atnešti daug keblumų ar net papildomų nuostolių. Teisininko konsultacija padeda geriau suprasti, kaip nustatyti turtinę ir neturtinę žalą bei kur kreiptis dėl jos atlyginimo. Kai panašu, kad situacija gali virsti teisiniu ginču, geriau anksčiau nei vėliau kreiptis į draudimo teisininką. Jei yra poreikis, neatidėliokite pranešimo apie įvykusį eismo įvykį ir žalą savo draudikui.
tags: #avarija #nerigistruota #transporto #priemone