Pastaruoju metu Lietuvoje užfiksuota keletas tragiškų eismo nelaimių, ypač Molėtų ir Vilniaus rajonuose. Šie incidentai išprovokavo plačias diskusijas visuomenėje ir tarp ekspertų apie vairuotojų tinkamumą, amžiaus apribojimus ir medicininių pažymų išdavimo tvarką. Straipsnyje apžvelgiamos įvykusios avarijos ir pateikiama informacija apie medicininius reikalavimus transporto priemonių vairuotojams.
Tragiškos eismo nelaimės Molėtų ir Vilniaus rajonuose
Avarija Molėtų rajone su keturračiu
Tragiška eismo nelaimė įvyko 13 val. 54 min. Molėtų rajone, Giedraičių seniūnijos Didžiokų kaime. „Susidūrė keturratis motociklas, išvažiavęs į priešingo eismo juostą, su automobiliu VW“, - informavo Utenos apskrities policijos atstovė Violeta Ginaitienė. Per incidentą „1983 m. gimęs vairuotojas žuvo iš karto, o bendraamžis keleivis nuvežtas į ligoninę.“ Įvykio aplinkybes aiškinasi policija.
Mirtinos motociklininkų avarijos
Molėtų rajone užfiksuota dar viena tragiška nelaimė. Šeštadienį, apie 10 val. 35 min., Antaliežių kaime, Molėtų gatvėje, įvyko eismo nelaimė, kurios metu žuvo motociklininkas. Policijos departamentas pranešė, kad 19 metų merginos vairuojamas automobilis „Volkswagen Golf“ nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo „IZ Ju 2“ ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žuvo motociklą vairavęs 77 metų vyras. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji specialistė Violeta Ginaitienė teigė, jog daugiau avarijos aplinkybių paaiškės tyrimo metu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, numatantis laisvės atėmimą iki 7 metų už avariją, kurios metu žuvo žmogus.
Policijos departamento duomenimis, gegužės 10 d. apie 10 val. 35 min. Molėtų rajone, Antaliežių kaime, Molėtų gatvėje, moters vairuojamas automobilis „VW Golf“ nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo IŽ su priekaba ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žuvo motociklo vairuotojas. Papildyta informacija iš Utenos apskrities policijos patikslina, kad apie 10.34 val., Molėtų r., kelio Molėtai-Anykščiai 15-ame km, sankryžoje su keliu Alanta-Naujasodis-Svobiškis, blaivi moteris (gim. 2005 m.), vairuodama automobilį „VW Golf“, išvažiavusi iš šalutinio kelio nepraleido ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančiu motociklu „IŽ JU 2“, kurį vairavo vyras (gim. 1947 m.). Motociklo vairuotojas eismo įvykio metu žuvo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tai ne pirma tragiška nelaimė, susijusi su motociklininkais pastaruoju metu. Praeitą savaitgalį Kaune per susidūrimus su automobiliais žuvo du jauni motociklininkai.
Mirtina masinė avarija Molėtų plente, Vilniaus rajone
Antradienio popietę Vilniaus rajone, Molėtų plente, įvyko mirtina masinė avarija, pareikalavusi dviejų žmonių gyvybių. Kaip nurodė pranešėjas, Vilniaus rajone, Molėtų plente, ties Palaukinės kaimu, susidūrė trys lengvieji automobiliai, vienas jų apvirto. „Pagal pirminę informaciją, kitas automobilis yra labai stipriai sumaitotas, jame yra du žmonės be gyvybės ženklų“, - skelbė ELTA remdamasi policijos informacija. Be gyvybės ženklų buvusiems asmenims medikai konstatavo mirtį. PAGD duomenimis, viename automobilyje buvo prispausta moteris, ją išvadavo ugniagesiai.
Aiškėja, kad šią nelaimę sukėlė 93-ejų senolis. Anot Policijos departamento, automobilis „Ford Kuga“, vairuojamas vyro (gim. 1932 m.), važiuodamas priešpriešiniu eismu, antra eismo juosta, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „BMW 730LD SE“, kurį vairavo vyras (gim. 1993 m.). Po automobilių susidūrimo, automobilis „BMW“ kliudė pirma eismo juosta važiavusį automobilį „Seat Ateca“, kurį vairavo moteris (gim. 1986 m.). Per eismo įvykį žuvo automobilių „Ford“ ir „BMW“ vairuotojai, o automobilio „BMW“ keleivė (gim. 1994 m.) dėl įvairių kūno sužalojimų paguldyta į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.
Diskusijos dėl vairuotojų amžiaus ir sveikatos ribojimų
Vairuotojų amžiaus limito klausimas
Po minėtos avarijos, kurios metu 93-ejų „Ford“ vairuotojas galimai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sukėlė mirtiną avariją, viešojoje erdvėje kilo diskusijos dėl vyresnio amžiaus žmonių teisės vairuoti. Kai kurie gyventojai reikalavo nustatyti amžiaus ribą, iki kurios būtų leidžiama vairuoti transporto priemonę. „Turėtų būti nustatyta riba kiek metų žmogui galima vairuoti, žiauru tokių metų vairą valdyti“, - komentavo gyventoja Aldona. „Tokiam amžiuje negalima vairuoti“, - nuomone dalinosi Regina. Valdemaras siūlė dažniau tikrinti senyvo amžiaus žmonių medicininę pažymą, pabrėždamas, kad „yra tokių senukų, kurie geriau jaučiasi už vairo nei klevas“.
Ekspertai su tokiu požiūriu nesutinka. Vairavimo instruktorius ir saugaus eismo ekspertas D. Kanapinskas pripažįsta, kad reakcijos laikas gali priklausyti nuo vairuotojo amžiaus, tačiau tai priklauso ir nuo žmogaus gyvenimo būdo. „Su amžiumi visų mūsų reakcijos laikas lėtėja, nebent mes labai gyvename aktyvų gyvenimą, sportuojame, bėgiojame, daug laiko praleidžiame gamtoje ir panašiai, tada ta reakcija, aišku, visiškai kitokia yra“, - sako jis. D. Kanapinskas skeptiškai vertina amžiaus limito įvedimą, nes tai suvaržytų žmonių teises ir judėjimo galimybes. Jis pabrėžia, kad gerai ar blogai vairuoti gali tiek jaunesnio, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus vairuotojai, priklausomai nuo jų aktyvumo ir individualių gebėjimų. „Ir vieni ir kiti gali vairuoti gerai, ir vieni ir kiti gali vairuoti blogai“, - teigia instruktorius.
Saugaus eismo ekspertas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas taip pat pritaria, kad amžiaus apribojimo nereikėtų. Anot jo, „ne amžius važiuoja, ne skaičiai važiuoja, sveikata važiuoja. Tai, kodėl čia amžius kaltas? Tikrinkime sveikatą“. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad avarijas, kurių metu žūsta žmonės, dažniausiai sukelia jaunesnio amžiaus vairuotojai. Remiantis Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, eismo dalyvių, padariusių KET pažeidimus, amžiaus vidurkis 2024 m. siekė 43 metus. A. Pakėnas ironiškai klausė: „Tai gal mes tą amžių apribokime, tarkime, nuo 18 iki 25-ių metų neleiskime vairuoti.“ Jis pabrėžė, kad diskusijas dėl apribojimų turėtų vesti medikų bendruomenė, o ne populistai politikai.
Medicininių pažymų kokybė ir atsakomybė
Diskusijos taip pat kilo ir dėl medicininių pažymų išdavimo vairuotojams. Buvo prabilta apie tai, kad kai kuriose medicinos įstaigose vairuotojų sveikatos apžiūra vykdoma atmestinai. D. Kanapinskas pabrėžia, kad didžiausia atsakomybė vertinant vairuotojų tinkamumą dalyvauti eisme tenka medikams. Taip pat svarbus pačių vairuotojų savikritiškumas ir artimųjų įtaka.
Instruktorius kelia klausimą dėl medicininių apžiūrų kokybės, teigdamas, kad dabartinė sistema gali būti per daug supaprastinta. Jis lygina išsamų patikrinimą poliklinikoje su „sveikatos apžiūrų kalykla“, kur „nueini, 5 minutės ir pažyma yra“. Anot jo, per 5 minutes galima patikrinti regą ir klausą, tačiau giliau į ligos istoriją neįsigilinama.
A. Pakėnas kalbėjo, kad jei pastebima, jog medicinos įstaigos nekokybiškai atlieka sveikatos apžiūras, joms licencijos turėtų būti atimtos arba turėtų būti reikalaujama persitvarkyti ir įsigyti reikiamą įrangą.
Pagrindinės transporto priemonių vairuotojų grupės ir sveikatos reikalavimai
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra pateikusi sąrašą sutrikimų, apribojančių vairavimo teisę. Vairuotojai skirstomi į dvi pagrindines grupes:
- 1 grupei priklauso AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų transporto priemonių vairuotojai.
- 2 grupei priklauso C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų transporto priemonių vairuotojai. Pažymėtina, jog 2 grupės vairuotojams nustatyti sveikatos reikalavimai taikomi ir B kategorijos transporto priemonių vairuotojams, naudojantiems vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams (lengvieji taksi automobiliai, greitosios pagalbos automobiliai ir pan.), bei traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojams.
2-osios grupės transporto priemonių vairuotojams keliami aukštesni reikalavimai. Individualiu sprendimu asmuo gali gauti teisę vairuoti 1-osios grupės automobilius, tačiau 2-ajai grupei vairavimas gali būti uždraustas.
„Atkreiptinas dėmesys, kad daugeliu atveju vien pati ligos diagnozė nereiškia, kas asmuo negaus teisės vairuoti, kadangi sprendimas dėl leidimo vairuoti gali būti priimtas individualiai, atsižvelgiant į ligą, kompensaciją, adaptacijos kokybę, patologinio proceso grįžtamumą, jo progresavimą ir pan.“, - aiškina specialistai.
Regėjimo sutrikimai
Abiejų grupių transporto priemones draudžiama vairuoti, jei asmens regėjimas neatitinka regėjimo lauko arba regėjimo aštrumo standarto. 2 grupės transporto priemones vairuoti draudžiama, jei asmeniui diagnozuotos tinklainės ir regimojo nervo ligos (pigmentinis retinitas, regimųjų nervų atrofija, kitos progresuojančios tinklainės ir gyslainės ligos ir kt.).
Regėjimo standartas 1 grupės vairuotojams:
- Regėjimo aštrumas (jeigu reikia, su korekciniais lęšiais) turi būti ne mažesnis kaip 0,5.
- Regėjimo horizontalus laukas turi būti ne mažesnis kaip 120 laipsnių, regėjimo lauko plotis - ne mažesnis kaip 50 laipsnių į kairę ir į dešinę ir 20 laipsnių į viršų ir žemyn.
- Centriniame 20 laipsnių regėjimo spindulyje neturėtų būti jokių regėjimo defektų.
Regėjimo standartas 2 grupės vairuotojams:
- Sveikesnės akies regėjimo aštrumas (jeigu reikia, su korekciniais lęšiais) turi būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies - ne mažesnis kaip 0,1.
- Jei korekciniai lęšiai naudojami, jų stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba naudojami kontaktiniai lęšiai.
- Regėjimo abiem akimis horizontalus laukas turi būti ne mažesnis kaip 160 laipsnių, regėjimo lauko plotis - ne mažesnis kaip 70 laipsnių į kairę ir į dešinę ir 30 laipsnių į viršų ir žemyn.
- Centriniame 30 laipsnių regėjimo spindulyje neturi būti jokių regėjimo defektų.
Tuo tarpu, turint diagnozuotą tinklainės ir regimojo nervo ligą, tam tikrais atvejais yra leidžiama vairuoti 1 grupės automobilius.
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Specialistai išskiria kelias psichikos ir elgesio sutrikimų grupes, dėl kurių neleidžiama vairuoti:
- Visų etiologijų demencijos F00-F03: draudžiama vairuoti ir 1, ir 2 grupės transporto priemones.
- Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichotropines medžiagas: kol asmuo yra priklausomas, draudžiama vairuoti 1 ir 2 grupės transporto priemones. Tai taikoma ir visiems kitiems vaistams ar vaistų deriniams, turintiems poveikį gebėjimui vairuoti.
- Šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai F20-29: (išskyrus F21 ir F23, dėl kurių galima spręsti individualiai) draudžiama vairuoti 2 grupės transporto priemones. Individualiais atvejais leidžiama šiems asmenims vairuoti 1 grupės automobilius.
- Protinis atsilikimas F 70.1, F71, F72-F79: draudžiama vairuoti ir 1, ir 2 grupės transporto priemones.
Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai
Turintiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus draudžiama vairuoti 2 grupės transporto priemones. Šie sutrikimai apima:
- Brugados sindromas, pasireiškiantis sinkope arba asmenims, išgyvenusiems staigią kardialinę mirtį (I49.8).
- Širdies nepakankamumas IV klasės pagal NYHA klasifikaciją (I50).
- Žmonės, kuriems implantuotas defibriliatorius (Z95.0).
- Žmonės, kurie naudoja širdies veiklą palaikančias priemones (prietaisus), pavyzdžiui, dirbtinį skilvelį ilgalaikei mechaninei asistuojančiai kraujotakai palaikyti (Z95.8).
- Struktūriniais pokyčiais ar elektrine disfunkcija pasireiškianti kardiomiopatija - hipertrofinė kardiomiopatija, per kurią pasireiškia sinkopė arba patiriami du ar daugiau iš šių sutrikimų: kairiojo skilvelio sienelės storis - > 3 cm, trumpalaikė skilvelinė tachikardija, šeimoje būta staigios mirties atvejų, krūvio mėginių AKS nepadidėja (I42.1, I42.2).
- Sergantys širdies vožtuvų liga, per kurią pasireiškė III arba IV klasės (pagal NYHA klasifikaciją) širdies nepakankamumas arba išstūmimo frakcija mažesnė kaip 35 %, mitralinio vožtuvo stenozė ir sunki plaučių hipertenzija arba sunki aortos stenozė, kuri įvertinta atliekant echokardiografinį tyrimą, arba sinkopę sukelianti aortos stenozė, išskyrus visiškai besimptomę sunkią aortos stenozę, jei įvykdomi fizinio krūvio toleravimo reikalavimai (I05.0, I05.2, I06.0, I06.2, I08, I34.2, I35.0, I35.2, I39.0, I39.1, I27.2, I50).
- Ilgasis QT sindromas, pasireiškiantis sinkope, polimorfine skilvelių tachikardija (torsade des pointes) ir didesniu kaip 500 ms QTc (I49.8).
Dėl 1 grupės automobilių vairavimo šiais atvejais yra sprendžiama individualiai.
Neurologinės ligos
Apribojimai, skirti neurologinėms ligoms, įprastai taikomi individualiai ir nėra besąlyginiai. Pavyzdžiui, sergant epilepsija ar turint obstrukcinę miego apnėją, atsižvelgiama į suteiktą gydymą ir žmogaus savijautą. „Tam tikrą laikotarpį nebepatiriant epilepsijos priepuolių nevartojant vaistų, elektroencefalogramoje neužfiksavus jokios epileptiforminės veiklos, laikantis nustatyto gydymo kurso dėl obstrukcinės miego apnėjos sindromo individualiu sprendimu gali būti leidžiama vairuoti“, - teigia specialistai.
Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas yra dar viena dažna liga, kuri gali apriboti teisę vairuoti. Leidimo vairuoti gali negauti tie cukriniu diabetu sergantys asmenys, kurie nesugeba tinkamai kontroliuoti savo sveikatos būklės ir kuriems pasireiškia pasikartojanti sunki hipoglikemija.
tags: #avarija #moletai #anyksciai