Tarptautinė Prekyba ir Jos Įtaka Automobilių Pramonei
JAV ir Europos Sąjunga oficialiai paskelbė „prekybos karo pabaigą”, tačiau už šią ramybę Europos gamintojai, ypač automobilių pramonės, turės brangiai mokėti. Naujas susitarimas jiems kelia daugiau klausimų nei suteikia tikrumo - ir jokių lengvatų.
Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos sudarė prekybos susitarimą, kuris - prezidento Donaldo Trumpo teigimu - turėtų užbaigti visus nesutarimus ir įvesti „didžiausią iš visų sandorių”. Tačiau Europoje, ypač automobilių sektoriuje, entuziazmas yra švelniausiai tariant nuosaikus.
Svarbiausias susitarimas - pastovaus 15 procentų muito tarifo įvedimas didžiajai daliai prekių, eksportuojamų iš ES į JAV, įskaitant automobilius ir automobilių dalis. Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, užtikrina, kad nustatytas tarifas yra „aiškus lubos, be galimybės toliau didinti” ir kad susitarimas „įveda nuspėjamumą”.
Automobilių pramonė seniai ragino susitarimą tipo „nulis už nulį”, t. y. visišką muito panaikinimą abiem pusėms. Toks modelis buvo iš dalies įgyvendintas lėktuvams, chemikalams, generiniams vaistams, puslaidininkiams ir kai kuriems žemės ūkio produktams. Bet automobiliai ir dalys? - Tai gali būti „geriausias rezultatas, kurį buvo galima pasiekti”, nors greičiausiai pats Trumpas nustebęs, kad savo šauksmais ir grasinimais pirštu sugebėjo išderėti tiek daug.
Gerai JAV, blogiau Europai, nors pliusu išlieka faktas, kad bent jau kol kas nutolo atviro prekybos karo vizija. Dalių gamintojams tai reiškia didesnes sąnaudas ir mažesnį konkurencingumumą.
Pramonė atkreipia dėmesį į faktą, kad ne visa informacija yra viešai prieinama ir aiški. Pavyzdžiui, iki šiol Europos tiekėjai galėjo naudotis vadinamuoju kompensaciniu mechanizmu pagal 232 skyrių. Jis leido gauti muito atleidimus, jei JAV automobilių gamintojai naudojo iš ES importuotas dalis ir negalėjo jų lengvai pakeisti. Problema ta, kad naujajame susitarime neaišku, ar šios taisyklės toliau galioja.
Nauja 15% stawka turėtų galioti nuo rugpjūčio 1 d., kaip paskelbė Baltieji rūmai. Ji bus įvesta JAV prezidento vykdomuoju potvarkiu. - Jungtinės Valstijos gavo „gražų susitarimą”, o Europa iš esmės sutiko su žymiai blogesnėmis sąlygomis nei galiojo iki šiol. Automobilių pramonė todėl į naują susitarimą žiūri su atsargiu skepticizmu. Palengvėjimas? Gal laikinas. Stabilumas? Popieriuje. Viena aišku - Europos gamintojai ir tiekėjai vis dar nežino, ant ko iš tikrųjų stovi, ir ar po akimirkos Trumpas nepakeis nuomonės.
Prezidentiniai Automobiliai Lietuvoje: Istorijos Etape
Tarpukario Elegancija ir Galingumas
Istorija apie automobilius, kuriais keliavo Lietuvos vadovai, atspindi šalies raidą, technologijų pažangą ir net politinius pokyčius. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, automobilių parkas buvo itin menkas, tačiau jau netrukus atsirado pirmieji prezidentiniai automobiliai.
Pirmasis naujai sukurtos valstybės vadovas Antanas Smetona pradėjo savo kadenciją su „Benz 25/55 PS“ automobiliu, kuris buvo gaminamas nuo 1912 iki 1915 m. ir vėliau nuo 1918 iki 1920 m. Šis keturių laipsnių pavarų dėžę turintis modelis galėjo pasiekti 85 km/val. greitį, o 100 kilometrų kelionei sunaudodavo apie 25 litrus benzino. Vėliau buvo nupirkta daugiau tokių „Benz“ automobilių, kuriais naudojosi tiek prezidentūra, tiek kariuomenė.
Aleksandro Stulginskio prezidentavimo laikotarpiu buvo įsigytas naujesnis prancūziškas automobilis - „Delaunay-Belleville 12 CV“. Penkiavietis, taip pat atviras automobilis tarnavo drauge su pirmuoju „Benz“. Juo vėliau naudojosi ir trečiasis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius. Tačiau, pasak įvairių šaltinių, Kazys Grinius niekada nesinaudojo tarnybiniu transportu - važinėdavo pakeleivingais automobiliais.
Į politiką dar kartą grįžęs A. Smetona nusprendė įsigyti naują transporto priemonę - „Fiat 519“. Šis automobilis buvo naujesnis ir šiek tiek modernesnis nei iki jo buvę automobiliai. Šis „Fiat“ nuo kitų automobilių skiriasi dar viena savybe - turi uždarą kėbulą. Būtent šiuo automobiliu prezidentas Antanas Smetona vykdavo į Palangą atostogauti.
Vėliau A. Smetona limuziną pakeitė amerikietišku „Lincoln K-series“ automobiliu. Šis ilgas, sunkus ir galingas automobilis buvo tikras prezidentinis automobilis. Jo kėbulas nebuvo standartinis, o pagamintas vienoje iš to laiko madingų kėbulų dirbtuvių. Šis „Lincoln“ turėjo V formos, 12 cilindrų benzininį variklį, kurio darbinis tūris buvo 6,8 litro, o galia siekė 150 arklio galių. Be to, šis prezidento automobilis buvo lengvai šarvuotas, tokiu būdu Lietuvos valstybės vadovas norėjo apsisaugoti nuo galimų pasikėsinimų į jo gyvybę. Atviras šešiavietis automobilis turėjo trejas duris - vienas dešinėje pusėje ir dvejas kairėje. Vairavimo prietaisai buvo sumontuoti išorėje, todėl vairuotojas durelių neturėjo. Ant kairiųjų užpakalinių durelių buvo nupieštas Vytis, Lietuvos vėliavos buvo įtaisytos ant priekinių sparnų. Po okupacijos automobilį iš šalies išsivežė sovietiniai okupantai.
Pokario ir Nepriklausomybės Atkūrimo Metų Automobiliai
Po nepriklausomybės atkūrimo tuometinis šalies vadovas Vytautas Landsbergis, ėjęs Aukščiausiosios Tarybos vadovo pareigas, važinėjo paveldėtu „Čaika M14“ automobiliu. Prailgintas ir šarvuotas automobilis vežiojo Lietuvos vadovą tol, kol jį pakeitė W126 kėbulo „Mercedes-Benz“ automobilis. Juo iš pradžių važinėjo V. Landsbergis, o vėliau - Algirdas Brazauskas.
Prezidento Algirdo Brazausko kadencijos metu į Lietuvą atvyko du nauji „Audi V8 Lang“ limuzinai. Vienas teko prezidentui, kitas - tuometiniam premjerui Gediminui Vagnoriui. Šis galingas vokiškas automobilis prezidentūroje tarnavo, kol jį pakeitė naujesnio modelio tos pačios markės automobilis - „Audi A8 Lang“.
Šiuolaikiniai Prezidentiniai Automobiliai ir Elektromobilumo Iššūkiai
Vėlesni Lietuvos prezidentai išrankumu automobiliams nepasižymėjo. Valdas Adamkus, išbandęs prailgintą 7-os serijos BMW, vėliau persėdo į S klasės „Mercedes-Benz“ automobilį. Šio modelio automobiliu naudojasi ir dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Automobiliai, kuriais vežami prezidentas, taip pat šalies ministrė pirmininkė bei parlamento vadovė, priklauso Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai (VAT). Šiuo metu šalies vadovas keliauja su „Audi A8“ limuzino klasės automobiliu. VAT garaže dar yra ne vienas 7 klasės BMW. Keli jų šarvuoti. Jie buvo įsigyti aukštų užsienio šalių pareigūnų kelionėms, kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai.
Tiek dabartinė prezidentui vežti skirta „Audi“, tiek Seimo pirmininkę bei ministrę pirmininkę vežiojantys BMW turi 3.0 dyzelinius variklius. Visi automobiliai taip pat turi keturių varomųjų ratų sistemą.
„Lietuvoje nėra daug gamintojų atstovų, kurie galėtų pasiūlyti reikiamo tipo automobilį. Faktiškai kiekviename viešajame pirkime galime matyti tuos pačius konkurentus - „Audi“, BMW ir „Mercedes Benz“. Kuris bus pasirinktas, priklauso tik nuo kainos, kurią pasiūlys pardavėjas“, - tvirtina P. Kiekvienas gamintojas laikosi skirtingo požiūrio į dalyvavimą tokiuose konkursuose. Pasak VAT atstovo, pasitaikydavo atvejų, kai viešajam pirkimui pateikto automobilio kaina būdavo net iki 30 proc.
Prezidento Gitano Nausėdos atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis LRT.lt patvirtino, kad prezidentūra neseniai įsigijo pirmą elektromobilį, tačiau jis bus skirtas ne prezidentui vežti, o kanceliarijos darbuotojų reikmėms. Pats prezidentas taip pat mielai rinktųsi elektromobilį, tačiau prezidento apsauga besirūpinanti Vadovybės apsaugos tarnyba tvirtina, kad elektromobiliai saugumo požiūriu šalies vadovybei dar netinkami.
Kaip aiškina P. Nemira, kol kas elektromobilių gamintojai rinkai nepasiūlė protokolo ir saugumo reikalavimus atitinkančio automobilio. „Aukščiausiuosius šalies vadovus, tarp jų ir prezidentą, vežiojantis automobilis turi be jokių sunkumų nuvežti VAT saugumo asmenį į bet kurią Lietuvos vietą. Taip pat mums itin svarbus greito energijos papildymo klausimas. Lietuvoje greitojo krovimo stotelių yra vos keletas. Tai iškart kertasi su saugumo, kurį mes turime užtikrinti, klausimu. Nes būtų labai lengva priešiškoms jėgoms prognozuoti, kur gali sustoti VAT kortežas“, - komentuoja P. P. Nemira sutiko, kad, jeigu G. Nors kol šalies vadovui elektromobiliu dar nesaugu keliauti, kanceliarijos darbuotojai vienu tokiu jau naudojasi.
„Atnaujinant nedidelį prezidentūros kanceliarijos automobilių parką, orientuojamasi ir į aplinkosauginius reikalavimus, tad šiemet prezidentūros kanceliarijos reikmėms buvo įsigytas pirmas elektromobilis VW ID3, jis pakeitė iki šiol naudotą įprastu kuru varomą 2005 metais pagamintą automobilį“, - tvirtina A. Kaip informavo prezidento atstovas A. Bubnelis, jeigu elektromobiliai atitiktų VAT keliamus reikalavimus, prezidentas tokiu elektromobiliu mielai naudotųsi, tačiau panašu, kad reikės dar šiek tiek luktelėti, kad šalies vadovas būtų vežamas elektromobiliu.
Bendras įmonei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija priklausančių ir/arba valdomų transporto priemonių skaičius yra 16, iš kurių 0 yra nuomojamos arba išperkamos. 31% automobilių dyzeliniai, 56% automobilių benzininiai, 13% automobilių elektriniai. Bendras autoparko sėdimų vietų skaičius yra 86. Seniausia transporto priemonė (pagal pirmosios registracijos datą) registruota 2005-12-30, naujausia transporto priemonė pirmą kartą registruota 2021-12-17. Autoparko vidutinis amžius yra 11 metai (-ų).
Naujienos Automobilių Versle
Naujas automobilių salonas ir „Suzuki SX4 S-Cross“ premjera - ne vienintelės naujienos, kuriomis tą vakarą norėjo pasidalyti įmonės „Autoverslo automobiliai“ atstovai. Vakaro metu bendrovės prezidentas Anatolijus Šalgunovas paskelbė žinią, kad nuo šiol „Autoverslo automobiliai“ tampa oficialiais kylančios Pietų Korėjos automobilių žvaigždės - „SsangYong“ prekės ženklo atstovais Lietuvoje.
Renginyje viešėjęs iš Suomijos atvykęs automobilių importuotojo „Bassadone Automotive Nordic“ „Suzuki, Isuzu, SsangYong“ direktorius Pasi Räsänenas sveikino lietuvius su reikšmingu žingsniu, pasitarnausiančiu Japonijos ir Pietų Korėjos automobilių plėtrai Lietuvoje. Taip pat kvietė čia susirinkusius svečius susipažinti su naujuoju miesto visureigiu „Suzuki SX4 S-Cross“.
„Puikaus dizaino ir nepriekaištingos japoniškos kokybės automobilis nustebins net ir didžiausius skeptikus. Esu įsitikinęs, kad naująjį miesto visureigį įvertins ir pripažins Lietuvos rinka. Naujasis „Suzuki“, „Isuzu“ ir „SsangYong“ salonas, esantis Ukmergės g. 283, Vilniuje lankytojų lauks darbo dienomis nuo 9 iki 18, šeštadienį - nuo 9 iki 15 valandos.
2000 m. įkūrėme logistikos terminalą Vilniuje, po penkerių metų atidarėme sunkvežimių servisą Vilniuje, 2007 m. - Vievio logistikos centrą, o po metų - Klaipėdos logistikos centrą. 2020 m. duris atvėrė naujas 10,000 m² ploto sandėlis Klaipėdos LEZ, o 2023 m. Ugniagesių g. Ežerėlio g. Ugniagesių g. Autoverslo specialistai aktyviai prisideda prie įmonių grupės stabilumo ir tvaraus augimo. Jie teikia konsultacijas, visose grupės įmonėse siūlo ir diegia administracinių veiklos procesų inovacijas, valdo ir saugo turtą, informaciją bei duomenis. 2024 m. atlikome darbuotojų pasitenkinimo darbu (eNPS) apklausą, kad sužinotume, koks procentas darbuotojų rekomenduotų UAB „Autoverslas“ kaip gerą darbdavį savo draugams ir kolegoms. Veiklą vykdome nuosekliai ir skaidriai, prisiimame atsakomybę, bendradarbiaujame su valstybinėmis institucijomis, organizacijomis ir bendruomene.
Automobilių Parko Atnaujinimo Politika ir Žalieji Pirkiniai
Kaip Karlo Benzo praktikantas sukūrė „Audi“ / „Audi“ istorija Neseniai nuskambėjo istorija, kai aplinkos ministras Simonas Gentvilas atsisakė nuo 2020 m. liepos ankstesnės ministerijos vadovybės nuomoto hibridinio automobilio „BMW 530e“, kuris praktiškai sunaudodavo beveik 9l/100 km benzino. Šiuo metu ministerijos ūkyje yra du „Nissan Leaf“ elektromobiliai.
Aplinkos ministerijos automobilių parkas formuojamas atsižvelgiant į ministerijos vadovybės formuluojamą poreikį. Vyriausybė yra nustačiusi ribojimą, kad viena ministerija valdo iki keturių transporto priemonių. Aplinkos ministro atstovas spaudai Marijus Gailius informavo, kad šiuo metu ministerijoje inicijuota Viešųjų pirkimų įstatymo peržiūra, ji per šią kadenciją sukurs žaliųjų pirkimų sąvoką ir praktiką visose viešųjų pirkimų srityse. Pagal Vyriausybės programą, nuo 2023 m. „žalieji pirkimai taptų dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi“. Vyriausybė nuo 2023 m.
Lietuvos Automobilių Importo ir Remonto Verslo Iššūkiai
Dauguma lengvųjų automobilių, tarpukario metais važinėję Lietuvoje, atgabenti iš JAV: „Ford", „Chevrolet", „Buick", „Studebaker", „Chrysler", „Essex", „Willys Overland", „Pontiac". „Opel“ buvo vienintelė europietiška markė, kuri sulaukdavo didesnio Lietuvos gyventojų dėmesio. „Audi“, „Citroen“ ir kitų europietiškų markių automobiliai į Lietuvą pradėjo plūsti po to, kai 1937 metais valstybės vadovai nusprendė labai stipriai sumažinti automobilių importo muitus.
2017 m. liepos 25 d. „Lietuvoje buvo pradėtas taikyti itin griežtas importuojamų automobilių vertės nustatymo mechanizmas, kai neremontuotinais buvo pripažįstami visi automobiliai, kurių reikalingo remonto kaina viršija jų vertę po eismo įvykio. Dėl to susidarė paradoksali situacija, kai Lietuvos autoverslo įmonės nebegalėjo tęsti savo veiklos ir būtų buvę priverstos importo procedūras perkelti į kaimynines valstybes, kur tokių radikalių reikalavimų nėra“, - sakė Seimo narys D. Pasitarimo Aplinkos ministerijos metu sutarta, kad dar praėjusios kadencijos ministro patvirtinta tvarka bus pakeista, reikalavimus sulyginant su taikomais Lietuvoje draudimo rinkoje, t. y. remontuotinais automobiliai bus pripažįstami tie, kurių remonto kaina sudaro iki 75 proc.
Pasak Aurimo Jurčiaus, Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos prezidento, liepos pradžioje muitinei pradėjus taikyti naująją tvarką buvo susidariusi Lietuvai itin nepalanki padėtis, kai autoremonto įmonės pradėjo ieškoti alternatyvių importo galimybių per kaimyninių šalių uostus, o kai kurios net planavo į jas perkelti savo remonto bazes. Dabar su ministerija pasiektas susitarimas leis toliau asociacijos nariams tęsti veiklą, kai per metus į Lietuvą importuojama ir suremontuojama apie 25-30 tūkst. naudotų automobilių.
Prezidento Inauguracijos Automobilis ir Jo Nuomos Konkursas
Akylesni prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos renginių stebėtojai atkreipė dėmesį į jį vežantį juodą tviskantį limuziną. Iki šiol tarp šalies vadovų tokios mašinos nebuvo. Standartinis modelis automobilio, kokiu važinės prezidentas, kainuoja beveik 100 tūkst. eurų.
Vienintelis dalykas, kuris akivaizdus vos pažiūrėjus į automobilį, yra jo markė „Audi“ ir juoda spalva.
Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris rūpinasi vadovų transportu ir apsauga, atsisakė komentuoti naujo prezidento automobilio detales. „Iš tikrųjų niekada negalime komentuoti mašinų komplektacijos, nes yra ir tam tikri saugumo dalykai. Šito nepakomentuosi. Kaip ir to, kokios naujos mašinos prieš 10 metų atėjo tuometinei dabar jau kadenciją baigusiai prezidentei“, - portalui tv3.lt sakė situaciją žinantis pareigūnas, prašęs neatskleisti vardo ir pavardės.
Vis dėlto Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje galima rasti informacijos apie neseniai minėto departamento vykdytą padidinto pravažumo limuzinų klasės automobilių nuomos pirkimą. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad nuomai galima siūlyti tik nauji, tos pačios markės ir modelio keturi F klasės (pagal Lietuvos autoverslininkų asociacijos skirstymą) automobiliai. Tokiais F klasės automobiliais laikomi: „Audi A8“, BMW 7 serija, „Jaguar XJ“, „Lexus LS“, „Mercedes-AMG GT“, „Mercedes-Benz S klasė“, „Porsche Panamera“.
Be to, konkurso sąlygose numatyta, kad du nauji automobiliai turėjo būti pristatyti iki liepos 1 d. (su savaitės paklaida). Taigi, kaip tik prieš inauguraciją. Kiti du bus pristatyti iki rugsėjo 1 d. Automobiliai bus nuomojami 3 metus už 237 tūkst. eurų. Vadinasi, vieno automobilio nuoma atsieis beveik 60 tūkst. eurų.
Šį šalies vadovams skirtų automobilių konkursą laimėjo „Swedbank“ lizingas“.
Portalo tv3.lt žiniomis, be „Audi“, konkurse taip pat buvo siūloma nuomoti ir BMW limuzinus (tokiais vadovai važinėjo iki šiol), taip pat „Mercedes“. Beje, prie specialiųjų automobilio techninių sąlygų nurodytas keičiamo tono garsinis signalas ir švyturėliai.
Kadangi buvo reikalauta, kad šalies vadovų automobilis būtų netrumpesnis, kaip 5,2 metrai, tai galėtų būti „Audi A8 Long“ modifikacija. Jos ilgis, kaip skelbiama oficialiame gamintojo puslapyje yra 5,3 m. Pagal konkurso reikalavimus, šis modelis turi būti automatine pavarų dėže ir varomas keturiais ratais. Šio automobilio dyzelinis arba benzininis variklis yra 3 litrų darbinio tūrio. Jo galia - 286-340 kw. Iki 100 km per valandą jis įsibėgėja per 5,6-5,9 sekundės. Maksimalus jo greitis yra 250 km/h.
Beje, nauji automobilio ratai turi leisti važiuoti padangose esant nepakankamam oro slėgiui (ne mažiau nei 50 km atstumu).
Naujas „Audi A8 Long“ automobilis kainuoja mažiausiai 92 tūkst. eurų.
Lietuvos Autoverslininkų Asociacijos Veikla ir Tikslai
Lapkričio 25 dieną įvyko Lietuvos autoverslininkų asociacijos visuotinis narių susirinkimas, kuriame asociacijos valdyba ir jos pirmininkas (jis pagal nuostatus kartu yra ir organizacijos prezidentas) atsiskaitė už per pastaruosius trejus metus nuveiktą darbą, numatė ateities gaires ir išrinko naują asociacijos prezidentą bei valdybą, teigiama viešųjų ryšių agentūros "Visus Bonus" pranešime. Ženklia balsų persvara iš dviejų kandidatų naujuoju asociacijos prezidentu išrinktas žinomas verslininkas Stasys Brundza, anksčiau dvi kadencijas iki 2000 metų jau vadovavęs šiai asociacijai.
Lietuvos autoverslininkų asociacija buvo įkurta prieš dešimt metų, 1994-aisiais, kai 37 šalies įmonės, savo veiklą siejančios su automobilių verslu, pasirašė steigimo sutartį. Iš iniciatyvinės grupės 15 įmonių asociacijos narėmis išliko iki šiol. Dabar asociacija jungia 57 autoverslo įmones.
Vienas ryškesnių pastarųjų metų Lietuvos autoverslininkų asociacijos veiklos barų - jos parengta ir Lietuvos vyriausybės 2003 metų gegužės 8 dieną patvirtinta “Automobilių parko atnaujinimo programa”. Rengiant šią programą paaiškėjo, jog pagrindinę šalies automobilių parko dalį sudaro labai seni - 1986-1987 metų gamybos automobiliai. Svarbiausias šios programos tikslas - sukurti kompleksą priemonių, skatinančių tiek organizacijas, tiek fizinius asmenis pirkti naujus automobilius.
Asociacijos nuomone automobilių pirkimo tempai šalyje būtų didesni, jei LR Seimas 2002 metų kovo 5 d. PVM įstatymo 62str. 2-oje dalyje nebūtų įrašęs 3-čio punkto, pagal kurį nuo tų pačių metų liepos 1 dienos įmonės, įsigydamos naujus lengvuosius automobilius, nebegali susigrąžinti pridėtinės vertės mokesčių. Atlikus nuodugnius tyrimus paaiškėjo, jog po atitinkamo įstatymo pakeitimo atsirado žymiai daugiau neigiamų pasekmių, o šalies biudžeto įplaukos padidėjo labai nežymiai. Padidėjus naujų automobilių kainoms tuo pačiu 1,5-1,6 karto sumažėjo jų perkamumas. Itin skaudžiai šios pataisos smogė smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kuriose transporto išlaidos sudaro gana ženklią sąnaudų dalį. Tuo būdu tokiose įmonėse atsirado dar vienas papildomas veiksnys, ribojantis jų verslo plėtrą. Todėl nedaug ką stebina, jog pasinaudodamos tuo, kad kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje panašių straipsnių galiojimas jau panaikintas ir PVM įmonėms grąžinamas, nemažai Lietuvos įmonių naujus automobilius priverstos įsigyti kaimyninėse šalyse.
Asociacijos nariams bene didžiausią susirūpinimą kelia Lietuvos atsilikimas pagal automobilizacijos rodiklį, rodantį tūkstančiui gyventojų tenkančių naujų automobilių dalį. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje jis tesiekia tik 1,325, kai tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje šis rodiklis - 2,254, Estijoje - 6,370, Čekijoje - 6,613, Vengrijoje - 10,397, o šiame sąraše pirmaujančioje Slovėnijoje - net 15,976. Išanalizavusi padėtį, Lietuvos autoverslininkų asociacija rugsėjo pradžioje kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, inicijuodama dalinę LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kurią priėmus grįžtų PVM už įsigyjamus bei nuomojamus naujus automobilius.
tags: #autoverslo #automobiliai #prezidentas