Baltas garų debesėlis ryte, užvedus šaltą variklį, ypač šaltuoju metų laiku, yra visiškai įprastas reiškinys. Tai gerai pažįsta ir hibridinių automobilių vairuotojai - kai vidaus degimo variklis įsijungia tik retkarčiais, veidrodyje trumpam gali pasi
Automobilio išmetimo dūmai: priežastys ir sprendimai
Automobilio dūmai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, su kuriomis susiduria vairuotojai. Intensyviai dūminti pradėjusi transporto priemonė vairuotojui tampa signalu, kad su varikliu kažkas negerai. Dūmų spalva gali rodyti, koks yra gedimo pobūdis. Pastebėjus neįprastos spalvos dūmus iš išmetimo sistemos, svarbu nedelsti ir imtis veiksmų, kad būtų išvengta rimtesnių pažeidimų.
Dūmų spalvos ir jų reikšmės
Automobilio dūmai gali būti baltos, juodos arba mėlynos (melsvos) spalvos. Kiekviena spalva signalizuoja apie skirtingas problemas variklio sistemoje. Nors automobilio dūmai gali reikšti rimtas problemas, tačiau jie taip pat gali būti ir nereikšmingi, priklausomai nuo situacijos.
Balti dūmai: kondensatas ar rimtas gedimas?
Baltas dūmas iš automobilio išmetimo sistemos dažnai išgąsdina vairuotojus. Kartais tai viso labo vandens garai, tačiau neretai - rimto variklio gedimo požymis, galintis baigtis tūkstantinėmis išlaidomis.
Normalūs balti dūmai (kondensatas)
Baltas garų debesėlis ryte, užvedus šaltą variklį, ypač šaltuoju metų laiku, yra visiškai įprastas reiškinys. Tai gerai pažįsta ir hibridinių automobilių vairuotojai - kai vidaus degimo variklis įsijungia tik retkarčiais, veidrodyje trumpam gali pasirodyti dūmų „kamuolys“. Tokie reiškiniai - normalūs, jų baimintis nereikia. Šaltu oru, ypač žiemą ar vėsiomis rudens ryto valandomis, iš duslintuvo kylantys balti „dūmai“ dažniausiai yra paprasčiausia vandens garų kondensacija.
Baltas dūmas - tai ne kas kita, kaip garai. Jie atsiranda, kai išmetimo sistemoje garuoja vanduo. Pavyzdžiui, ryte užvedus variklį, karštos išmetamosios sistemos dujos šildo šaltą metalą, o dėl temperatūrų skirtumo susidaro kondensatas. Jis garuoja ir visiems matomas kaip baltas dūmas. Kai sistema įšyla, kondensatas išgaruoja ir dūmų nebelieka. Tokiu atveju šiek tiek pavažiavus, baltų dūmų turėtų sumažėti. Kondensacija - dažnas reiškinys, ypač šaltesnio klimato sąlygomis. Šiltoms arba karštoms išmetamosioms dujoms susitikus su šaltu lauko oru vyksta kondensacija, ir susidaro garai.
Probleminiai balti dūmai (aušinimo skysčio degimas)
Tačiau jei baltas, tankus garų šleifas neišnyksta net esant šiltam orui ir nuolat seka paskui automobilį, tai jau signalas, kad kažkas negerai. Iš išorės tai gali pastebėti aplinkiniai, o pats vairuotojas - žvilgtelėjęs į galinio vaizdo veidrodį. Kur kas rimtesnė situacija - kai baltas dūmas tirštas, ilgai nesisklaido ir turi saldoką kvapą. Jeigu balti dūmai neišnyksta net ir varikliui pasiekus darbinę temperatūrą, tai gali reikšti, kad į degimo ar išmetimo sistemą patenka aušinimo skystis, o tai jau rimtesnės techninės problemos požymis.
Aušinimo sistemos vaidmuo
Kadangi kavos puodelis ar langų plovimo skystis į variklio degimo kamerą patekti negali, tikėtina problemos priežastis - aušinimo sistema. Joje cirkuliuoja specialus aušinimo skystis, dar vadinamas antifrizu. Jis sudarytas ne vien iš vandens - į sudėtį įeina ir įvairūs priedai, apsaugantys sistemą nuo užšalimo, korozijos, kalkėjimo bei perteklinio slėgio. Aušinimo skystis per siurblį patenka į variklio cilindrų ir galvutės kanalus, kur absorbuoja šilumą, o tuomet keliauja į radiatorius, kurie ją išskaido į aplinką. Tokia sistema padeda palaikyti optimalią variklio darbinę temperatūrą. Šiuolaikiniai automobiliai turi ir papildomų šilumos mainų taškų. Be pagrindinio radiatoriaus, aušinimo skystis dažnai naudojamas salono šildymui (per šildymo radiatorių), išmetamųjų dujų recirkuliacijos (AGR) sistemos aušinimui, turbokompresoriaus įkaitusiam orui atvėsinti ar net - kai kuriuose modeliuose - vandeniu aušinamam generatoriui.
Dažniausi gedimai dėl aušinimo skysčio nutekėjimo
Iš visų komponentų, per kuriuos aušinimo skystis gali patekti į išmetimo sistemą, dažniausiai pasitaikantis gedimo šaltinis - išmetamųjų dujų recirkuliacijos (AGR) aušintuvas. Šioje sistemos dalyje iki 1 000 laipsnių įkaistančios dujos yra atskirtos nuo aušinimo skysčio itin plonomis aliuminio sienelėmis. Net ir nedidelis įtrūkimas ar korozijos pažeidimas gali sukelti skysčio pratekėjimą į išmetimo sistemą, kur jis akimirksniu išgaruoja ir pasirodo kaip balti dūmai.
Dar rimtesnė gedimo priežastis - pažeista cilindrų galvutės tarpinė. Ši detalė atskiria degimo kameras nuo aušinimo sistemos kanalų. Jei dėl perkaitimo, natūralaus nusidėvėjimo ar nedidelės galvutės deformacijos sandarumas pažeidžiamas, tarp šių dviejų sistemų atsiranda mažytis plyšys. Tuomet į degimo kamerą gali patekti aušinimo skystis arba iš jos - dujos ir slėgis - gali prasiskverbti į aušinimo sistemą. Toks gedimas dažnai pasireiškia baltais dūmais iš išmetimo vamzdžio, sistemingu aušinimo skysčio mažėjimu, padidėjusiu slėgiu aušinimo sistemoje arba alyvos užteršimu aušinimo skysčiu. Tuomet variklio alyva tampa tiršta, rusvai šokoladinės spalvos, primenančios emulsiją, vadinama „pieno kokteiliu“.
Kitos aušinimo skysčio protėkio priežastys gali būti įtrūkusi cilindrų galvutė ar net variklio blokas. Net jei įtrūkimai nedideli, aušinimo skystis gali pro juos prasiskverbti ir užteršti variklio alyvą. Jeigu aušinimo skysčio yra labai mažai arba aušinimo sistema tinkamai neprižiūrima, variklis pradės perkaisti. Tai sugadins variklio galvutės tarpiklį, nes perkaitęs šis taps nesandarus. Patekęs į variklį aušinimo skystis išprovokuoja kelias problemas, bene akivaizdžiausia iš jų - balti dūmai iš išmetimo. Taip pat galite pastebėti saldų kvapą prie variklio, atsirandantį dėl kaitinamo aušinimo skysčio. Aušinimo skysčio perteklius gali užteršti deguonies jutiklį, todėl sistemos valdymo blokas gauna netikslius duomenis ir sumažėja variklio galia.
Ką daryti, jeigu dūmų kiekis nemažėja?
Pirmiausia - neignoruoti. Jei pastebėjote neįprastai gausų baltų dūmų kiekį, saugiausia būtų sustoti ir išjungti variklį. Jeigu aušinimo skysčio temperatūra dar neperžengė normos ribų, galima atsargiai nuvažiuoti iki artimiausio autoserviso. Jeigu variklio temperatūra artėja prie perkaitimo ribos, tiesiog sustokite ir išsikvieskite techninę pagalbą. Be to, jokiu būdu nereikėtų bandyti atsukti aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio. Dėl susidariusio slėgio karštas skystis gali staigiai išsiveržti ir nudeginti rankas, veidą ar kitas kūno dalis. Kai tik automobilis atauš, patikrinkite bakelyje esančio aušalo lygį.
Pastebėjus baltų dūmų požymius, patartina patikrinti variklio alyvos ir aušinimo skysčio būklę. Jeigu alyva įgijo tirštą, drumstą ar putotą konsistenciją, tai aiškus požymis, kad yra galvutės tarpinės pažeidimų. Sumaišius aušinimo skystį su alyva, šios medžiagos praranda savo efektyvumą ir gali dar labiau pažeisti variklį. Jei aptikote užterštą aušinimo skystį ar alyvą, nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į automobilių servisą - tokių gedimų ignoruoti nerekomenduojama.
Perkaitus varikliui, gali deformuotis cilindro galvutė. Tokiais atvejais vien nušlifuoti jos paviršių dažnai nebepakanka. Gali prireikti visiško galvutės keitimo ar net kapitalinio variklio remonto. Cilindro galvutės tarpinės keitimas - dažnai nėra pigus procesas. Norint tai atlikti, reikia nuimti galvutę, išardyti vožtuvų mechanizmą, pakeisti pačią tarpinę, nuvalyti ir paruošti sandarinimo paviršius. Daugeliu atvejų būtinos ir naujos tvirtinimo detalės. Po šio darbo taip pat būtina pakeisti variklio alyvą ir išplauti aušinimo sistemą. Bendra tokio remonto kaina dažniausiai svyruoja nuo 300 iki 1 500 eurų. Tačiau jei reikia šlifuoti ar net keisti cilindro galvutę, išlaidos gali padvigubėti. Nors tarpinės keitimas kainuoja, ignoravus problemą galima susidurti su rimtais variklio pažeidimais, kurių remontas žymiai brangesnis.
Kitos baltų dūmų priežastys
- Nekokybiškas arba vandeniu užterštas kuras. Dyzeliniuose varikliuose tai gali sukelti nestabilų darbą ir baltus dūmus.
- Sugedęs purkštukas (pavyzdžiui, jeigu jis įstringa ir neužsidaro arba jei nesandarus žiedinis sandariklis) - į degimo kamerą patenka per daug degalų. Šis degalų perteklius variklyje tinkamai nesudega, todėl pasišalina per išmetimo vamzdį kaip balti arba pilki dūmai. Dyzelinio variklio įpurškimo siurblio veikimo laikas ir degalų slėgis turi būti tiksliai suderinti.
Juodi dūmai: per riebus degalų mišinys
Iš automobilio sklindantys juodos spalvos dūmai informuoja apie per didelį suodžių kiekį. Automobilių remonto paslaugų paieškos platformos „Motointegrator.com“ atstovas Mindaugas Šerėjus teigia, kad iš išmetimo vamzdžio besiveržiantys juodi dūmai yra palaipsniui atsirandantis gedimo požymis. Daugumai dyzeliniu varikliu varomų transporto priemonių būdingi tokio tipo gedimai, nesvarbu, ar vairuotojas rūpinasi savo transporto priemone ir jos variklio technine būkle, ar ne, nes tai nutinka tiesiog dėl komponentų susidėvėjimo.
„Nesvarbu, ar juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio pasirodo paleidžiant variklį, ar tik važiuojant, gedimo priežastis dažniausiai viena - netinkamas degalų degimas variklio kameroje. Reikėtų pabrėžti, kad padidėjusio dūmingumo problema daugeliu atvejų būdinga tik dyzeliniam varikliui, nes tai lemia tokio variklio veikimo ir pačių dyzelinių degalų degimo specifika“, - sako M. Šerėjus.
Dažniausios juodų dūmų atsiradimo priežastys
Juodų dūmų atsiradimo priežastis paprasta - tai nutinka, kai į degimo kamerą patenka per riebus degalų ir oro mišinys. Taip gali įvykti dėl per didelio kiekio į variklį įpurškiamų degalų. Kartais problemos priežastis slypi įsiurbimo sistemoje, kai variklis neaprūpinamas reikiamu oro kiekiu. Variklis tiesiog nesugeba jo sudeginti. Nesudegusių degalų likučiai kartu su išmetamosiomis dujomis patenka į išmetimo sistemą ir susidaro tam tikri šalutiniai degimo produktai, mums įprastai žinomi kaip suodžiai. Tiek dyzeliniame, tiek benzininiame variklyje juodi dūmai dažniausiai matomi ne nuolat, bet tik tam tikru momentu, stipriau nuspaudus akceleratoriaus pedalą. Dūmingumas dar padidėja, kai variklis gauna didelę apkrovą - važiuojant į įkalnę, tempiant krovinį ir panašiai.
Pagrindinės priežastys:
- Susidėvėję kuro purkštukai. Tvarkingi kuro purkštukai į variklio cilindrą paduoda reikiamą kiekį degalų, tačiau jiems sugedus kuras gali būti įpurškiamas netolygiais intervalais. Dyzelinio variklio atveju tai gali reikšti purkštukų gedimą.
- Turbokompresoriaus gedimai. Neretai būtent turbinos gedimai lemia padidėjusį dūmingumą. Tiesa, nereikėtų pamiršti, jog turbina pati savaime genda retai, o labai dažnai yra kitų gedimų padarinys.
- Užsikimšęs kietųjų dalelių filtras (DPF). Iš išmetimo vamzdžio rūkstantys juodi dūmai labai greitai užkemša kietųjų dalelių filtrus, nes išmetimo sistemoje susidaro daug daugiau suodžių, nei įprastai. Kad dėl tokio nepageidaujamo efekto kietųjų dalelių filtras nebūtų pažeistas nepataisomai, padidėjus dūmingumui, reikėtų kuo skubiau pašalinti gedimą. Priešingu atveju pažeidimo mastas didės, kol galiausiai filtras taps nebepataisomas, o jo keitimas yra brangus.
- Oro filtrai. Jei oro filtras yra užsikimšęs, tai gali sukelti blogą kvapą ir alergijas keleiviams. Taip pat tai gali reikšti, kad variklis yra per daug degantis arba jo degimo procesas yra nepakankamas. Tad, pastebėjus juodos spalvos dūmus, pirmiausia, patikrinkite oro filtrus. DIZRIDA komanda primena, jog reguliariai važinėjant automobiliu, oro filtrus reikėtų keisti kas 10 - 15 tūkst. kilometrų.
- Kuro siurblio gedimas. Tamsios spalvos dūmai gali rastis dėl kuro siurblio gedimo. Nors su kuro siurblio gedimais vairuotojams tenka susidurti gana retai.
- Kaitinimo žvakės (dyzeliniuose varikliuose).
- Neteisingai atliktas variklio galios didinimas (čipavimas).
- Blogai sureguliuotas benzininis variklis, dažniausiai autoservise keičiant skirstymo diržą.
- Sugedęs deguonies jutiklis (lambda zondas) benzininiame variklyje, dėl kurio variklyje gali susidaryti suodžių.
Esant mažiems variklio sūkiams, sumažėja į degimo kamerą per įsiurbimo sistemą įpurškiamų degalų kiekis. Dėl lieso mišinio tiek benzininiame, tiek dyzeliniame variklyje negali susidaryti juodos išmetamosios dujos.
Mėlyni dūmai: variklio alyvos deginimas
Mėlyni dūmai (melsvi) dažniausiai rodo, kad į degimo kamerą patenka variklio alyvos, kas pasireiškia aštriu, nemaloniu kvapu. Jei automobilis meta mėlyną dūmą, didelė tikimybė, jog turite problemų su vožtuvų sandariklių pralaidumu. Esant nesandariems vožtuvų sandarikliams į degimo kamerą patenka tepalų. Ilgalaikis alyvos deginimas ne tik didina jos sąnaudas, bet ir gali pakenkti katalizatoriui bei deguonies jutikliams.
Kitos mėlynų dūmų priežastys:
- Susidėvėję stūmoklių žiedai. Vidutiniškai su naujais variklio žiedais automobilis gali nuvažiuoti 150 tūkst. kilometrų. Tačiau dėl prastos kokybės kuro arba alyvos, šios dalies tarnavimo laikas gali ženkliai sumažėti. Apie tai, jog atėjo laikas keisti žiedus, jums praneš iš automobilio sklindantys melsvi dūmai.
- Variklio alyva per sena arba per daug užpildyta, tai gali sukelti dūmus.
- Nesandarūs vožtuvo sandarikliai.
Pilkšvi dūmai
Pilkšvi dūmai dažnai būna sudėtingesnių problemų požymis. Jie gali reikšti, kad variklio degimo procesas yra nepakankamas arba kad variklis yra per daug degantis. Atkreipkite dėmesį į dūmų kvapą.
Bendrieji patarimai ir sprendimai
Kai automobilis pradeda dūminti, yra daugybė priežasčių. Ignoruodami šį signalą, vairuotojai rizikuoja patirti didelių nuostolių.
Diagnostika ir priežiūra
Nors pats gedimas gali atrodyti akivaizdus, tačiau tiksliai nustatyti problemą ir įvardinti „kaltininką“ nėra taip paprasta. Vienas iš būdų nustatyti automobilio sistemos gedimus yra naudoti diagnostikos įrangą. Profesionalus meistras taip pat gali nustatyti, ar automobilio sistemoje yra reikalingų pakeitimų arba atnaujinimų. Pasak M. Šerėjaus, dyzelinio variklio atveju tokie požymiai gali rodyti turbokompresoriaus, purkštuvų, kietųjų dalelių filtro, kaitinimo žvakių arba didelio slėgio degalų siurblio gedimą.
Mechanikui prijungus diagnostikos įrenginį ir nustačius klaidų kodus, šis sąrašas dažniausiai gerokai sutrumpėja. Tačiau net ir kompiuterinė diagnostika ne visada parodo konkrečią gedimo priežastį, kartais dėl to, kad jų būna net keletas. „Paprašykite savo mechaniko, kad, atlikęs kompiuterinę diagnostiką, tolesnę patikrą pradėtų nuo elementų, kuriuos išmontuoti yra pigiau. Pavyzdžiui, tegul iš pradžių patikrina kaitinimo žvakes, o ne turbokompresorių arba purkštuvus. Kaitinimo žvakės dažnai susidėvi greičiau nei kiti minėti elementai, tai būna ir viena iš dažniausiai pasitaikančių gedimo priežasčių“, - pataria autoservisų paieškos platformos atstovas.
Dyzeliniai automobiliai yra galingi ir efektyvūs, tačiau reikalauja ypatingos priežiūros, kad jie veiktų gerai ir sumažintų dūmų išmetimą:
- Reguliariai keiskite aliejaus ir filtro elementus.
- Reguliariai tikrinkite oro filtro būklę ir keiskite jį, jei reikia.
- Reguliariai tikrinkite variklio valdymo sistemą ir atlikite reikiamus pakeitimus, jei reikia.
Degalai yra pagrindinis automobilio veikimo elementas, kuris tiesiogiai daro įtaką dūmų išmetimui. Kiekvienas automobilis turi savo degalų reikalavimus, kurie nustatomi gamintojo. Jei degalų slėgis yra per didelis, degimo kamera gali perkaitinti, o tai gali sukelti dūmus. Degimo kamera yra vienas svarbiausių automobilio dūmų išmetimo veiksnių. Jei degimo kamera yra užteršta, neveikia tinkamai arba yra sugadinta, dūmai gali būti išmetami netinkamai. Kadangi degalų įtaka automobilio dūmams yra tokia svarbi, svarbu naudoti tinkamą degalą ir reguliariai prižiūrėti automobilio degimo sistemą.
Kietųjų dalelių filtras yra skirtas filtruoti kietas daleles, kurios patenka į variklį ir gali sukelti rimtų pažeidimų. Jei kietųjų dalelių filtras yra užsikimšęs, tai gali sukelti variklio gedimą arba netgi sugadinti variklio dalis. Suodžiai yra skirti filtruoti išmetimo dujas, kad automobilio dūmai būtų švaresni ir mažiau kenksmingi aplinkai. Jei suodžiai yra užsikimšę, tai gali sukelti didesnį dūmų kiekį ir kenksmingų medžiagų išleidimą į aplinką.
Poveikis sveikatai ir aplinkai
Taip, automobilio dūmai gali būti pavojingi sveikatai, nes jie gali turėti įvairių kenksmingų medžiagų, tokias kaip anglies monoksidas, azoto oksidai, kancerogenai ir kt. Benzino ar dyzelino degimo metu išmetamų dūmų kiekį galima sumažinti reguliariai atliekant automobilio techninę priežiūrą, valant oro filtrą ir keičiant degalų filtrą. Taip pat rekomenduojama vairuoti atsargiai ir neperkrauti variklio.
Atkreipkite dėmesį, kad skirtingose šalyse taikomos skirtingos techninės apžiūros ir išmetamųjų dujų normos. Šiame straipsnyje aptariami požymiai galioja bendrai vidaus degimo varikliams. Dažna klaida - važinėti tol, kol automobilis „vis dar važiuoja“.
tags: #automobilyje #jauciasi #ismetimo #dumai