Automobilių taršos mokestis ir transporto priemonių utilizavimas yra dvi svarbios priemonės, kuriomis Lietuva siekia sumažinti oro taršą ir paskatinti atsinaujinti šalies automobilių parką. Šios iniciatyvos nukreiptos į tvaresnės aplinkos kūrimą ir visuomenės sveikatos apsaugą, atsižvelgiant į tai, kad transporto sektorius yra vienas pagrindinių teršėjų šalyje.
Automobilių taršos mokestis: tikslai ir įgyvendinimas
Taršos mokestis - tai finansinė priemonė, skirta mažinti oro taršą, kurią sukelia automobilių išmetamosios dujos. Šio mokesčio tikslas - paskatinti vairuotojus rinktis mažiau taršius automobilius arba naudotis alternatyviais transporto būdais, tokiais kaip viešasis transportas, dviračiai ar elektromobiliai. Aplinkos ministerija tikisi, kad siūlomas automobilių taršos mokestis kartu su subsidijomis iš Klimato kaitos programos padidins mažataršių automobilių dalį Lietuvos automobilių parke.
Mokesčio įvedimo priežastys ir numatomas poveikis
Mokesčio tikslas - paskatinti žmones per artimiausius metus atsisakyti taršiausių automobilių, teršiančių daugiau nei vidutiniškai. Poveikis klimato kaitai įvertinamas pagal CO2 emisijas, tenkančias vienam kilometrui. Transporto sektorius yra vienas pagrindinių teršėjų Lietuvoje ir sudaro 31 proc. viso sukeliamo poveikio klimato kaitai. Nuo 2005 m. iki 2019 m. transporto tarša išaugo 50 proc. Poveikis oro taršai ir visuomenės sveikatai įvertinamas EURO standartu pagal kuro tipą. Transporto sektorius yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto suboksidų šaltinis.
Aplinkos ministerija mano, kad automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo galima efektyviau spręsti oro taršos problemą sukuriant stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, įvertinti susidarančias sąnaudas dėl neefektyvaus kuro naudojimo, taršos mokesčio ir kitų eksploatacinių išlaidų. Praktika rodo, kad vien akcizo degalams nepakanka kaip signalo visuomenei paskatinti racionaliausius pasirinkimus, nes jis nenurodo efektyvaus automobilio kuro ekonomijos naudos ar daromos žalos visuomenės sveikatai.
Mokesčio įsigaliojimas ir dydžiai
Planuojama, kad registracijos mokestis įsigalios ir bus renkamas nuo 2022 m. liepos 1 d., o naudotojo mokestis - nuo 2023 m. sausio 1 d. Mokesčio dydis priklauso nuo automobilio variklio tipo, jo išmetamų CO2 dujų kiekio, degalų rūšies bei kitų kriterijų. Didesnius mokesčius moka tie vairuotojai, kurių transporto priemonės labiau kenkia aplinkai:
- Automobiliai, išmetantys iki 130 g/km CO2 - mokestis nėra taikomas. Ketvirtadalis dabartinio automobilio parko savininkų, kurių automobilis išmeta mažiau nei 130 g CO2, metinio taršos mokesčio nemokės.
- Automobiliai, išmetantys nuo 131 iki 160 g/km CO2 - mokestis siekia apie 50-100 eurų.
- Automobiliai, išmetantys nuo 161 iki 200 g/km CO2 - mokestis siekia 100-200 eurų.
- Nuo 2023 m. tik patys taršiausi automobiliai, išmetantys daugiau nei 200 g CO2 kilometrui, mokės didesnį nei 100 EUR metinį mokestį, nuo 2025 m. jis dvigubės. Tikimasi, kad iki 2025 m. pačių taršiausių automobilių sumažės.
Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, didžioji dalis esamų automobilių valdytojų (8 iš 10) 2023 m. mokėtų mažiau nei 100 EUR metinį mokestį. Metinį mokestį mokės trys ketvirtadaliai automobilių savininkų, bet bent pusė jų skirs iki 100 EUR per metus. Didesnį naudotojo mokestį mokės tik pačių taršiausių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia.
Lengvatos ir pereinamasis laikotarpis
Nuo 2023 m. įsigaliojus metiniam naudotojo mokesčiui, dėl lengvatų komplekto 8 iš 10 vairuotojų mokės ne didesnį nei 100 EUR metinį mokestį. Naudojimo mokesčiui numatomas pereinamasis laikotarpis ir specialios lengvatos:
- Automobiliams, kurie buvo įregistruoti Kelių transporto priemonių registre iki 2020 m. liepos 1 d., bus taikoma 50 procentų lengvata nuo apskaičiuoto naudotojo mokesčio dydžio. Ši lengvata bus taikoma iki 2024 m.
- Senjorams (asmenims, vyresniems kaip 65 - erių metų) iki 2027 m. bus taikoma 50 proc. lengvata kasmetiniam automobilio taršos mokesčiui.
- 50 proc. lengvata taip pat bus taikoma asmenims, turintiems Šeimos kortelę.
Mokesčio apskaičiavimas ir dalyvavimas eisme
Automobilių taršos mokesčio dydis kemperių savininkams apskaičiuojamas naudojant tą patį principą kaip ir kitoms transporto priemonėms. Įvertinus, kad kemperiai dažniausiai eksploatuojami tam tikru metu, paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, jeigu per metus privalomasis automobilio draudimas galioja tik kelis mėnesius, transporto priemonės dalyvavimas eisme apibrėžiamas pagal tą laikotarpį, atitinkamai apskaičiuojant mokesčio dydį.
Mokesčio lėšos nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą. Fondo lėšos būtų tiesiogiai investuojamos į praktiško ir mažiau taršaus viešojo transporto plėtrą, dviračių trasų ir takų infrastruktūrą ir į kitas darnaus įvairiarūšio judumo priemones. Siūlomas automobilių taršos mokesčio įstatymas nekeičia dabar galiojančių taisyklių dėl svetur registruotų automobilių naudojimo Lietuvoje - neperregistravus transporto priemonės neribotą laiką galima važiuoti tik ES šalyse narėse, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje registruotomis transporto priemonėmis.
CO2 emisijos ir oro taršos vertinimas
Anglies dioksidas (CO2) dažnai yra painiojamas su anglies monoksidu (CO). Techninės apžiūros metu nematuojamas CO2 kiekis, o tik CO dujos ir tik benzinu varomų automobilių. CO2 yra degalų degimo junginys, kuris priklauso nuo vidutinio suvartojamo degalų kiekio. Būtent todėl mažiau CO2 išmetantys automobiliai yra efektyvesni, o kiekvienas nuvažiuotas kilometras kainuoja mažiau. Išmetamą CO2 kiekį laboratorinėmis sąlygomis įvertina automobilio gamintojas. Techninės apžiūros centruose nėra įrangos, kuria būtų galima realiomis sąlygomis išmatuoti automobilių CO2 emisijas, todėl valstybė remiasi gamintojo transporto priemonės tipo patvirtinimo sertifikate pateikiamais duomenimis. Vidutinis lengvasis automobilis Lietuvoje, nuvažiavęs vieną kilometrą, išmeta 160 g CO2, - pusė automobilių šį rodiklį viršija.
Automobilio utilizavimas: procesas ir valstybės parama
Automobilis - tai ne tik transporto priemonė, bet ir ilgalaikė investicija. Tačiau anksčiau ar vėliau kiekviena transporto priemonė pasiekia savo eksploatacijos pabaigą. Tuomet kyla klausimas - kiek kainuoja automobilio utilizavimas Lietuvoje ir ką reikėtų žinoti apie šį procesą?
Kas yra automobilio utilizavimas?
Automobilio utilizavimas - tai procesas, kurio metu senas, nebetinkamas naudoti ar neeksploatuojamas automobilis perduodamas sunaikinimui pagal aplinkosaugos reikalavimus. Šiuo procesu siekiama užtikrinti, kad nebenaudojamos transporto priemonės būtų tinkamai perdirbtos, o pavojingos medžiagos nekenktų aplinkai.
Utilizavimo procesas ir kaštai
Automobilio utilizavimas Lietuvoje paprastai nieko nekainuoja, jei transporto priemonę priduodate į oficialų atliekų tvarkytoją. Tai dažniausiai yra nemokama paslauga, tačiau priklausomai nuo situacijos gali tekti sumokėti už transportavimą ar dokumentų sutvarkymą. Jei automobilis nevažiuojantis arba neturite galimybės jo pristatyti patys, galimas auto utilizavimas su išvežimu specializuotu transportu. Mašinų utilizavimas tokiu būdu ypač patogus tiems, kurių automobiliai nebėra tinkami eksploatuoti ar neturi techninės apžiūros bei draudimo.
Atliekų tvarkytojai priima ne tik pilnos komplektacijos automobilius, bet ir atskiras jų dalis, jei jos gali būti priskirtos metalo laužui (pvz., variklius, kėbulus, kitas metalines konstrukcijas). Automobilis nebūtinai turi būti pilnos komplektacijos, kad būtų galima atlikti automobilio utilizavimą, tačiau pilnos komplektacijos ir iškomplektuotos transporto priemonės supirkimo kaina gali skirtis. Yra tam tikri minimalūs reikalavimai - pavyzdžiui, turi būti kėbulas su identifikavimo numeriu (VIN), variklis, pagrindiniai agregatai. Jei trūksta neesminių dalių (pvz., akumuliatoriaus ar salono detalių), tai dažnai netrukdo pažymos išdavimui.
Dokumentacija: ENTP pažyma ir išregistravimas
Prieš pasirinkdami utilizavimą, verta pasidomėti, kiek jūsų automobilis dar gali būti vertas. Jei transporto priemonė atiduodama utilizavimui, ENTP (eksploatuoti netinkamos transporto priemonės) pažyma išduodama vietoje, iš karto po to, kai automobilis priimamas. Ši pažyma būtina norint išregistruoti transporto priemonę iš Lietuvos kelių transporto priemonių registro. Gavus ENTP pažymą po automobilio utilizavimo, ją būtina pateikti VĮ „Regitrai“, kad transporto priemonė būtų oficialiai išregistruota. Tai galima padaryti internetu per „Regitros“ savitarną arba nuvykus į bet kurį padalinį.
Valstybės parama už utilizuotą automobilį
Šiuo metu už tinkamai atliktą automobilio utilizavimą valstybė skiria vienkartinę iki 1000 Eur kompensaciją, skirtą naujesnės ir ekologiškesnės transporto priemonės įsigijimui. 2019-ais metais priimtas įstatymas apibrėžia, kad vairuotojai turi utilizuoti seną transporto priemonę bei gauti visa tai liudijančius dokumentus. Visas šis procesas leidžia jiems po to gauti iki 1000 eurų kompensaciją kitam automobiliui įsigyti (suma priklauso nuo perkamo automobilio amžiaus ir kitų dalykų).
Statistika atskleidžia, kad Lietuvos Respublikos automobilių parkas yra vienas seniausių visoje Europos Sąjungoje, tad natūralu, kad valdžia reaguodama į labai didelį transporto priemonių amžių - siūlo pagalbą šalies gyventojams. Kadangi vidutinis transporto priemonių amžius siekia 15 metų ir daugiau, stengiamasi paskatinti šalies gyventojus rinktis naujesnes transporto priemones. Statistika rodo, kad 1 000 eurų vidutiniškai yra ketvirtadalis dažniausiai lietuvių mokamos sumos už transporto priemonę. Kitais atvejais ji gali siekti net iki 50 procentų pasirinktos automobilio vertės. Aplinkos Ministerija tam yra numačiusi net 30 mln. eurų. Automobilių supirkėjai, reaguodami į naujus su automobiliais susijusius mokesčius ir subsidijos galimybes, stengiasi prisitaikyti prie visuomenės poreikių ir siūlo pagalbą tvarkant dokumentus dėl kompensacijos.
Utilizuotą automobilį pridavus kaip metalo laužą ir už jį gavus piniginę išmoką, pajamos yra apmokestinamos 5 % GPM (gyventojų pajamų mokesčio) tarifu - kaip ir visais atvejais, kai gyventojas parduoda metalo atliekas.
Kaip pasiruošti pokyčiams ir rinktis tvarias alternatyvas?
Sprendimas priklauso nuo to, kokį automobilį turite ir kaip dažnai jį naudojate. Kiekvienam individualiai rinktis, ar mokėti taršos mokestį, ar vis dėlto verta pakeisti automobilį į mažiau taršų arba nulinės taršos elektromobilį. Labai tikėtina, kad tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių rinkos kaina, augant jų pasiūlai, mažės. Taršaus automobilio pakeitimas į efektyvesnį savininkui sutaupys ne tik išlaidas mokesčiui, bet ir kasmetines kuro sąnaudas. Be to, gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės efektyvių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems nei registracijos, nei metinis mokestis nebūtų taikomas. Jei planuojate keisti automobilį, verta pasidomėti transporto priemonėmis, kurios yra draugiškesnės aplinkai. Rinkitės automobilius su mažesniu CO2 emisijų lygiu arba apsvarstykite hibridinius ir elektrinius modelius. Be to, naudinga sekti valstybės teikiamas paramos programas, kurios gali padėti kompensuoti tokio automobilio įsigijimo kaštus.
Aplinkos ministerija tikisi, kad iki metinio mokesčio įsigaliojimo 2023 m. gyventojai imsis veiksmų atsinaujinti transporto priemones. Taip pat buvo baimintasi, kad dėl šio mokesčio gali sulėtėti senų automobilių supirkimas bei automobilių parko atnaujinimas, kadangi žmonės gali nuspręsti naudoti savo transporto priemones iki tol, kol jos visiškai bus nefunkcionalios.
tags: #automobiliu #utilizavimas #mokestis