Automobilių rinka ir jos reguliavimas per pastaruosius kelerius metus patyrė reikšmingų pokyčių, kurių pagrindinis tikslas - skatinti tvaresnį, ekologiškesnį ir aplinkai draugiškesnį judumą. Vienas iš svarbiausių pasikeitimų, tiesiogiai paliečiančių absoliučiai kiekvieną vairuotoją Lietuvoje, yra transporto priemonių registracijos mokestis, kuris visuomenėje kur kas dažniau vadinamas tiesiog taršos mokesčiu, įvedimas.
Kiekvienam asmeniui, planuojančiam įsigyti, parduoti, perregistruoti ar pirmą kartą šalyje registruoti naują ar naudotą automobilį, būtina iš anksto ir labai detaliai susipažinti su šio mokesčio taikymo tvarka. Nors iš pirmo žvilgsnio visa teisinė ir mokestinė sistema gali pasirodyti paini bei sudėtinga, supratus pagrindinius jos veikimo principus, galima ne tik išvengti netikėtų, kartais itin didelių finansinių išlaidų, bet ir priimti kur kas racionalesnius bei labiau pasvertus sprendimus renkantis transporto priemonę.
Labai dažnai automobilių pirkėjai, sužavėti patrauklios parduodamo automobilio kainos ar išskirtinės komplektacijos, tiesiog pamiršta įvertinti papildomus valstybinius mokesčius, kurie, priklausomai nuo transporto priemonės techninių parametrų, gali siekti nuo keliolikos iki kelių šimtų ar net daugiau nei tūkstančio eurų. Būtent todėl žinios apie tai, kaip tiksliai apskaičiuojamas šis mokestis, kokiais specifiniais atvejais atsiranda griežta prievolė jį sumokėti ir, kas aktualiausia daugeliui, kam ir kada yra taikomos oficialios išimtys, tampa neatsiejama atsakingo vairuotojo finansinio planavimo dalimi.
Automobilių taršos mokesčio tikslai ir būtinybė
Automobilių taršos mokestis yra mokestis už į aplinką išmetamas transporto priemonių taršą. Jis taikomas siekiant sumažinti transporto sektoriaus poveikį klimatui, skatinti švaresnių automobilių naudojimą ir gerinti oro kokybę miestų teritorijose. Šis mokestis yra viena iš priemonių, kuriomis valstybė siekia mažinti CO₂ emisijas bei taršių automobilių dalį bendrame transporto sraute.
Pagrindiniai šio mokesčio tikslai yra:
- mažinti transporto sektoriaus sukuriamą taršą;
- skatinti vairuotojus rinktis mažiau teršiančius automobilius;
- paskatinti automobilių parko atnaujinimą Lietuvoje;
- sumažinti senų dyzelinių automobilių dalį keliuose;
- prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
Transporto sektorius Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl šio mokesčio logika - „teršėjas moka“. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, didžiausias teršėjas Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis - tai yra beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai - tai yra 54 proc. Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 proc.
Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu. Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto. Valstybės tikslas iki 2030 m. - neviršyti 120 mln. Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Šis trūkumas gali sudaryti net 8,9 mln. t CO2 ekvivalento kvotos vienetų. Preliminariai skaičiuojant, šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. eurų - tai yra 2,5 proc.
Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių. Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, galima efektyviau spręsti oro taršos problemą.
Mokesčio apskaičiavimas: CO₂ ir EURO standartai
Automobilių taršos mokestis yra kintamas ir tiesiogiai priklauso nuo kelių esminių techninių jūsų pasirinkto automobilio parametrų. Taršos mokesčio dydis priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių:
- kiek CO₂ automobilis išmeta (pagal registracijos dokumentuose nurodytus duomenis);
- kokį Euro standartą automobilis atitinka (tai tiesiogiai susiję su variklio tarša).
Pagrindinis ir pats svarbiausias veiksnys, lemiantis galutinę mokesčio sumą, yra automobilio išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis, tenkantis vienam nuvažiuotam kilometrui. Svarbu žinoti, kad Lietuvoje šis registracijos mokestis pradedamas taikyti tik tuomet, kai lengvojo automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija nustatytą 130 gramų kilometrui (g/km) ribą. Kartu su CO2 kiekio atsižvelgiama ir į Euro standartą. Taigi, didesnė tarša = didesnis mokestis.
Degalų rūšies įtaka mokesčiui
Be išmetamo CO2 kiekio, itin svarbus, o kartais net ir lemiamas vaidmuo skaičiuojant mokestį tenka transporto priemonės degalų rūšiai. Valstybė skirtingai vertina ir apmokestina benzininių, dyzelinių bei alternatyviais degalais varomų automobilių poveikį aplinkai:
- Dyzelinu varomi automobiliai: Šiai kategorijai taikomi patys aukščiausi mokesčio tarifai. Kadangi dyzeliniai varikliai, ypač senesnės kartos, išmeta daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų, valstybės politika yra nukreipta į šių transporto priemonių skaičiaus mažinimą. Dyzeliniai automobiliai - nesvarbu, seni ar naujausio Euro 6 standarto - išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų: kietųjų dalelių, azoto suboksidų, kitų teršalų.
- Benzinu varomi automobiliai: Šioms transporto priemonėms taikomi vidutiniai tarifai.
- Dujomis (LPG/CNG) ir benzinu varomi automobiliai: Jei automobilyje yra gamyklinė ar oficialiai įregistruota dujų įranga, tokiam automobiliui taikomi mažiausi tarifai iš visų vidaus degimo variklius turinčių transporto priemonių.
Kaip sužinoti automobilio EURO standartą?
Sužinoti (ypač senesnių automobilių) EURO standartą nėra taip paprasta. Jis nurodytas tik naujausių automobilių techniniuose pasuose. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Elena Auglienė patvirtino, kad Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d., išmetamų teršalų lygis (EURO standartas) nurodytas transporto priemonės registracijos liudijimo V.9 eilutėje. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti iki minėtos datos, išmetamų teršalų lygį (EURO standartą) galima sužinoti pagal transporto priemonės pagaminimo metus ir jos pagaminimo metais galiojusį EURO standartą.
Ne visuose, net ir šiais metais išduotuose techniniuose pasuose įrašytas EURO standartas - teorija kartais paprastesnė už praktiką. Tačiau kiekvienas vairuotojas EURO standartą gali sužinoti pavartęs automobilio atitikties sertifikatą, jeigu tokį turi išsaugojęs.
Apibendrinta ES teisės aktuose pateikta informacija apie dyzelinių automobilių EURO standartų įsigaliojimo metus ir taršą (CO - anglies monoksidas; NOx - azoto oksidai; HC+NOx - angliavandeniliai ir azoto oksidai; KD - kietosios dalelės) yra pateikiama ministerijos lentelėse ir išsamesnę informaciją galima rasti tokiuose šaltiniuose kaip Emission Standards: Europe: Cars and Light Trucks (dieselnet.com).
Kaip nustatomas CO₂ kiekis?
Paprasčiausias būdas sužinoti automobilio CO2 emisiją yra pažiūrėti į automobilio registracijos liudijimą. Jame dažnai nurodoma emisija reikšme - kiek gramų CO2 automobilis išmeta vienam kilometrui (g/km).
CO₂ išmetimo kiekis nurodytas:
- transporto priemonės registracijos liudijime (laukelis „CO2 emisija“), čia pateikiama oficiali gamintojo nustatyta emisijų reikšmė, dažniausiai išreikšta g/km;
- gamintojo techninėje dokumentacijoje arba oficialioje interneto svetainėje - įvedus automobilio modelį, variklio tūrį ir gamybos metus, rasite automobilio CO2 emisijos duomenis.
Jei šių duomenų dokumentuose nėra, jis nustatomas pagal analogų techninius parametrus. Tai vyksta keliais prioritetiniais būdais:
- Kai CO2 kiekis yra nurodytas šiuose automobilio dokumentuose:
- kilmės dokumente (pvz.: registracijos liudijime);
- patvirtinimo dokumente (pvz.: ekspertizės pažymoje, atitikties sertifikate (CoC)).
- Jei CO2 kiekis nėra nurodytas aukščiau įvardytuose dokumentuose, tuomet jis nustatomas remiantis kitų registruotų lygiaverčių automobilių išmetamu CO2 kiekiu (apskaičiuojant medianą). Tam reikalingi šie duomenys:
- tipas;
- variantas;
- versija.
- Jei CO2 kiekio nėra galimybės nustatyti pagal lygiaverčių automobilių išmetamą CO2 kiekį, tuomet jis yra apskaičiuojamas pagal įstatyme numatytas formules. Apskaičiavimui reikalingi techniniai automobilio duomenys, esantys kilmės ar patvirtinimo dokumentuose:
- eksploatuoti parengtos motorinės transporto priemonės masė (kg);
- didžiausia motorinės transporto priemonės variklio galia (kW);
- pavarų dėžės tipas (mechaninė, automatinė).
- Jei CO2 kiekio nėra galimybės apskaičiuoti pagal įstatyme numatytas formules įvedant konkretaus automobilio techninius duomenis, tuomet bus įvedami lygiaverčių transporto priemonių duomenys (apskaičiuojant medianą). Tam reikalingi šie duomenys:
- tipas;
- variantas;
- versija.
Specialiose transporto duomenų bazėse - yra internetinių paslaugų, leidžiančių sužinoti automobilio išmetamo anglies dioksido kiekį pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą. Taip pat norint paprasčiau sužinoti mokesčio dydį, galima pasinaudoti automobilių taršos mokesčio skaičiuokle, kurioje, įvedus automobilio duomenis, pateikiama preliminari suma.
Kada ir kam mokamas mokestis?
Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad automobilių taršos mokestis Lietuvoje yra renkamas kiekvienais metais. Tai yra mitas. Šis mokestis yra vienkartinio pobūdžio ir yra tiesiogiai susietas su konkrečiais registracijos veiksmais „Regitroje“. Prievolė atverti piniginę ir sumokėti valstybei atsiranda tik atliekant tam tikras teisines procedūras su transporto priemone:
- Pirmą kartą registruojant transporto priemonę Lietuvoje: Tai pats dažniausias atvejis.
- Keičiantis transporto priemonės savininkui Lietuvoje: Jei perkate jau Lietuvoje eksploatuotą ir registruotą automobilį iš kito asmens, perregistruojant jį savo vardu, jums taip pat bus pritaikytas šis mokestis.
Mokesčio administravimu užsiima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI apskaičiuoja, surenka ir prižiūri mokesčio mokėjimą. „Regitra“ atlieka tik automobilio registracijos funkciją, o ne mokesčio surinkimą. Mokestis sumokamas registracijos metu, o ne kasmet.
Mokesčio išimtys ir lengvatos
Siekiant užtikrinti socialinį teisingumą bei skatinti tam tikrų transporto priemonių kategorijų plėtrą, valstybė yra numačiusi labai aiškias ir griežtai apibrėžtas išimtis, kuomet registracijos (taršos) mokestis netaikomas visiškai, net ir atliekant aukščiau minėtus registracijos veiksmus:
- Elektra varomos transporto priemonės (Elektromobiliai): Kadangi šie automobiliai neturi vidaus degimo variklio ir jų tiesioginė CO2 emisija važiavimo metu yra lygi nuliui, jiems taršos mokestis apskritai nėra taikomas.
- Neįgaliesiems pritaikyti automobiliai: Jei transporto priemonė yra specialiai pritaikyta neįgaliųjų poreikiams ir tai yra oficialiai atžymėta registracijos dokumentuose (turi atitinkamą žymą), tokio automobilio registracija yra atleidžiama nuo taršos mokesčio.
- Istorinės transporto priemonės: Automobiliai, kurie yra oficialiai pripažinti istoriniais (dažniausiai tai senesni nei 30 metų automobiliai, išlaikę originalią būklę) ir kuriems yra išduoti specialūs istoriniai valstybiniai numeriai, taip pat neapmokestinami šiuo mokesčiu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir keičiantis registracijos dokumentuose nurodytam asmeniui, egzistuoja keletas teisinių išimčių, kai mokestis netaikomas:
- Vienas iš dažniausių atvejų - lizingo sutarties pabaiga. Kai asmuo išperka automobilį iš lizingo bendrovės ir tampa pilnateisiu jo savininku (nuosavybės teisė pereina iš banko fiziniam asmeniui, kuris ir buvo faktinis valdytojas), taršos mokestis nėra imamas.
- Kita išimtis taikoma paveldėjimo atvejais.
Lengvatos priklausomai nuo naudojimo ir socialinės padėties
Vis dėlto automobilį naudojant sezoniškai arba tam tikromis progomis, paliekama galimybė jų savininkams taršos mokesčio mokėti tik už tą metų dalį, kai transporto priemonė dalyvauja eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas ir nuo taršos mokesčio.
Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone - 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų kompensacijas, jei:
- yra sulaukę 64 m.;
- yra piniginės socialinės paramos gavėjai (gauna 50 proc. nuolaidą);
- šios lengvatos taikomos iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems valdytojams.
Lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui (išskyrus iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems valdytojams taikomą lengvatą). Be to, savo transporto priemonei pakeisti iki 2025 m. Tuo metu Lietuvos senjorai mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį nei kiti gyventojai: 2023 m. jis sudarys 115 EUR per metus (su lengvata senjorams) - tai yra 20 proc. Lietuvos automobilių parko struktūros duomenys rodo, kad senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius automobilius, jie taip pat dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad labiausiai socialiai pažeidžiami žmonės yra tie, kurie apskritai negali įsigyti automobilio.
Hibridiniai automobiliai ir taršos mokestis
Nors specialios tiesioginės nuolaidos vien už tai, kad automobilis yra hibridinis, nėra, hibridinį automobilį pravartu rinktis dėl to, kad taršos mokestis yra mažesnis. Svarbu ir tai, kad ne visi hibridiniai automobiliai yra vienodi - jų CO2 emisija gali skirtis. Šiuos automobilius galima skirstyti į:
- Mikrohibridus (angl. mild hybrid): Mikrohibridinė sistema neleidžia važiuoti vien elektra, tačiau padeda vidaus degimo varikliui sumažinti degalų sąnaudas ir emisijas. Tad būtent šio modelio hibridinių automobilių CO2 emisija yra šiek tiek mažesnė nei tradicinių benzininių ar dyzelinių automobilių.
- Pilnus hibridus: Pilni hibridiniai automobiliai gali važiuoti trumpus atstumus vien elektra. Jie gali veikti trimis režimais: tik elektra, tik vidaus degimo varikliu arba kombinuotai. Tai leidžia sumažinti degalų sąnaudas ir CO2 emisiją, ypač važiuojant mieste. Tad šių automobilių emisija yra mažesnė nei mikrohibridų. Mokesčio dydis priklauso nuo modelio, gali būti 30-50 proc. mažesnis.
- Iš tinklo įkraunamus hibridus (Plug-in hybrid): Šio modelio automobilių efektyvumas yra didžiausias. Jie turi didesnę bateriją, todėl gali įveikti nemažą atstumą naudodami tik elektros energiją (paprastai 30-80 km). Tai leidžia dar labiau sumažinti CO2 emisiją ir užtikrina mažesnį taršos mokestį.
100 proc. elektriniai automobiliai (EV) yra visiškai atleisti nuo taršos mokesčio, nes jie neišmeta CO2 ar kitų teršalų. Skirtingai nei hibridiniai modeliai, kurie vis dar turi vidaus degimo variklius, elektriniai varikliai turi nulinę emisiją. Elektromobilius vairuotojai renkasi ir dėl pigesnės priežiūros - nereikia keisti alyvos, prižiūrėti išmetimo sistemos ar sankabos, o elektros kaina yra mažesnė nei benzino ar dyzelino.
Mokesčio grąžinimas
Tam tikrais atvejais automobilių taršos mokestį galima susigrąžinti. Svarbu žinoti, kokiomis sąlygomis tai įmanoma ir kokius veiksmus reikia atlikti:
- Automobilis per 90 dienų išregistruojamas ir išgabenamas iš Lietuvos. Registracijos metu buvo padaryta klaida.
- Mokestį galima susigrąžinti, jei automobilį išregistruojate ir išvežate iš Lietuvos, parduodate į užsienį arba utilizuojate.
Norint susigrąžinti taršos mokestį, reikia kreiptis į „Regitrą“, pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus. Procesas gali būti atliekamas tiek fiziniuose padaliniuose, tiek internetu. Prašymas grąžinti mokestį išnagrinėjamas per 20 d.
Būsimi pokyčiai ir „EURO 7“ standartas
Europos Sąjunga ruošiasi naujam žingsniui švaraus transporto link. Nuo 2025 m. liepos lengviesiems automobiliams bus pradėti taikyti „Euro 7“ taršos standartai, o 2026 m. jie bus dar labiau išplėsti. Šie reikalavimai bus griežtesni nei dabar galiojantys „Euro 6“: vertinama ne tik tai, kas išeina iš išmetimo vamzdžio, bet ir kietosios dalelės, atsirandančios nuo stabdžių trinkelių ir padangų nusidėvėjimo. Mažiau nematomų dulkių ore, mažiau tylesnių sveikatos kenkėjų.
Kartu daugiau galios gaus ir miestų savivaldybės. Jos galės riboti senesnių ir taršesnių transporto priemonių judėjimą, plėsti mažos taršos zonas, o neatitinkantiems reikalavimų taikyti apribojimus arba baudas. Kitaip tariant, miestų centrai vis dažniau taps erdvėmis, kur prioritete yra švaresnis oras, o ne automobilio amžius.
Planuojamą EURO 4 registracijos ribojimo priemonę numatyta įgyvendinti nuo 2027 m. Priemonės įgyvendinimo metais EURO 4 automobilių amžius bus ne mažesnis kaip 16 metų, atitinkantis dabartinį parko vidurkį ir ne mažiau kaip 6 metais senesnis nei vidutiniškai importuojamas. Kol kas nėra detaliai numatyta, kokios priemonės tiksliai apsunkins senų automobilių savininkų gyvenimą, numatyta tik kryptis. Galbūt griežtės techninė apžiūra, gal bus kitų, ekonominių svertų.
Patarimai automobilių pirkėjams
Prieš priimant galutinį sprendimą dėl transporto priemonės įsigijimo, kiekvienas vairuotojas turėtų įvertinti ne tik automobilio ridą, pagaminimo metus ar kėbulo būklę, bet ir ilgalaikes jo išlaikymo perspektyvas. Mokesčiai, susiję su automobilio registracija ir eksploatacija, tampa vis svarbesniu faktoriumi. Kadangi taršos mokestis gali reikšmingai padidinti galutinę automobilio įsigijimo kainą, kiekvienam pirkėjui rekomenduojama atlikti tam tikrus namų darbus dar prieš paduodant pinigus pardavėjui:
- Visada reikalaukite SDK kodo: Prieš apžiūrint automobilį, paprašykite pardavėjo pateikti Savininko deklaravimo kodą (SDK). Šis kodas įrodo, kad automobilis legaliai priklauso pardavėjui.
- Patikrinkite užsienietiškus dokumentus: Jei automobilis ką tik atvežtas iš užsienio, atidžiai apžiūrėkite užsienio registracijos liudijimą (pavyzdžiui, vokišką „Fahrzeugbrief“). Ieškokite laukelio, kuriame nurodytas CO2 (paprastai žymimas V.7 punktu).
- Naudokite mokesčio dydį derybose: Jei pastebėjote, kad jūsų nusižiūrėtas senesnis dyzelinis automobilis turės didelį, kelis šimtus eurų siekiantį taršos mokestį, drąsiai naudokite šį faktą kaip argumentą derybose su pardavėjumi.
- Atkreipkite dėmesį į variklio modifikacijas: Svarbu suprasti, kad net ir to paties modelio bei tų pačių gamybos metų automobiliai gali turėti skirtingą CO2 emisiją, priklausomai nuo to, kokio galingumo variklis jame sumontuotas ar koks ratlankių dydis numatytas gamintojo.
- Pasidomėkite alternatyvomis: Jei apskaičiuotas mokestis jums atrodo per didelis, apsvarstykite galimybę paieškoti to paties modelio, tačiau su benzininiu varikliu, kuriam jau sumontuota dujų įranga, arba ieškokite šiek tiek naujesnio modelio su efektyvesniu varikliu, kurio CO2 emisija yra žemesnė.
Renkantis savo būsimą automobilį „BRC Autocentre“ prie kiekvieno automobilio skelbimo galite rasti taršos mokesčio dydį.
tags: #automobiliu #tarsos #svarstymas