Lietuvoje aktyviai diskutuojama apie automobilių taršos mokesčio įvedimą ir jo poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai bei ekonomikai. Nors Seimas jau svarstė įvairius pasiūlymus, įstatymo projektas sulaukė tiek palaikymo, tiek kritikos. Šiame straipsnyje apžvelgiama naujausia informacija apie automobilių taršos mokesčio įstatymo projektą, jo tikslus, numatomas nuostatas, lengvatas ir galimą poveikį.
Įstatymo projekto esmė ir tikslai
Automobilių taršos mokesčio tikslas - paskatinti gyventojus rinktis mažiau taršias transporto priemones, mažinti poveikį klimato kaitai ir gerinti oro kokybę. Šis mokestis nėra turto mokestis, nes jis priklauso ne nuo automobilio piniginės vertės, o nuo techninių charakteristikų, apibūdinančių automobilio išmetamą taršą (CO2 emisijų ir Euro standarto).
Kodėl reikalingas taršos mokestis?
- Poveikis klimato kaitai: transporto sektorius Lietuvoje sukuria 31 proc. šiltnamio dujų taršos, tai beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Nuo 2005 m. transporto tarša išaugo 50 proc. Lietuva, kaip ES narė, yra įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti transporto sektoriaus suvartojamų degalų kiekį 42 proc. lyginant su dabartiniu. Viršijus nacionalines kvotas, Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos, kurias tektų padengti iš valstybės biudžeto.
- Oro tarša ir visuomenės sveikata: transporto sektorius yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto oksidų šaltinis. Dyzeliniai automobiliai, nepriklausomai nuo amžiaus ar standarto, išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų. Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. priskyrė prie kancerogeninių medžiagų. Kasmet Lietuvoje šimtai žmonių miršta dėl kietųjų dalelių taršos.
- Vartotojų trumparegystė: mokslinės studijos rodo, kad pirkdami automobilius vartotojai dažnai neįvertina būsimų kuro sąnaudų, kas lemia „energijos efektyvumo atotrūkį“. Taršos mokestis siekia paskatinti racionalius pasirinkimus.
Numatomi tikslai iki 2027 m. (su mokesčio projektu):
- Pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc.
- Nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc.
- Vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.), o 80 proc. automobilių atitiks Euro 5 arba aukštesnį standartą.
- 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO2 riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc. kietųjų dalelių emisijas.
Mokesčio taikymas ir dydžiai
Pateikti du pagrindiniai mokesčio tipai: registracijos mokestis ir metinis naudotojo mokestis.
Registracijos mokestis
- Šiuo metu pagal galiojantį Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą, mokesčio dydis siekia iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir išmetamo CO2 kiekio.
- Atnaujintas registracijos mokestis bus taikomas tik pirmai automobilių registracijai Lietuvoje, tai reiškia, kad keičiantis registruotų automobilių savininkui mokesčio mokėti nereikės.
- Planuojama, kad registracijos mokestis įsigalios ir bus renkamas nuo 2022 m. liepos 1 d.
- Pagal vėlesnius siūlymus, didžiausia suma - 760 eurų - būtų už dyzelinį automobilį, išmetantį daugiau nei 300 g/km CO2. Už taršiausius benzinu ir dujomis varomus automobilius - 360 ir 324 eurus.
- Aplinkos ministerija tikisi, kad kasmet šis mokestis valstybės biudžetą papildys apie 15 mln. eurų.
- Svarbu: naujai įsigytą automobilį išregistravus ir išgabenus iš Lietuvos per 90 dienų, mokestį galima susigrąžinti.
Metinis naudotojo mokestis
- Planuojama, kad metinis naudotojo mokestis įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.
- Šis mokestis priklausys nuo automobilio deklaruojamo išmetamo CO2 kiekio, degalų rūšies ir išmetamųjų teršalų eurostandarto kriterijų.
- Mokestis bus taikomas tik taršiausiems automobiliams, kurių deklaruojami CO2 išmetimai yra didesni nei 130 g CO2 už nuvažiuotą kilometrą.
- Nuo 2023 m. tik patys taršiausi automobiliai, išmetantys daugiau nei 200 g CO2 kilometrui, mokės didesnį nei 100 EUR metinį mokestį, nuo 2025 m. jis dvigubės.
- 8 iš 10 vairuotojų mokėtų ne didesnį nei 100 EUR metinį mokestį. Ketvirtadalis dabartinio automobilio parko savininkų (su CO2 mažiau nei 130 g/km) metinio taršos mokesčio nemokės.
- Metinis mokestis bus mokamas už tą metų dalį, kai transporto priemonė dalyvauja eisme (turi galiojančią techninės apžiūros kortelę ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą).
Lengvatos ir socialinė parama
Siekiant užtikrinti socialinį teisingumą ir palengvinti perėjimą prie mažiau taršių transporto priemonių, numatytos įvairios lengvatos:
- Paveldėtojams: Seime svarstomas siūlymas atleisti paveldėtojus nuo transporto priemonių registracijos mokesčio, kai automobilis perregistruojamas po sutuoktinio ar kito šeimos nario mirties.
- Senjorams: asmenims, vyresniems kaip 65-erių metų, iki 2027 m. bus taikoma 50 proc. nuolaida metiniam mokesčiui. Lietuvos senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius ir dažniau benzininius automobilius, todėl jų vidutinis metinis mokestis su lengvata sudarytų apie 115 EUR.
- Piniginės socialinės paramos gavėjams: jiems taikoma 50 proc. nuolaida.
- Laikinos registracijos lengvata: iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems, kurie automobilį įsigijo iki 2020 m. liepos 1 d., bus taikoma 50 proc. lengvata nuo apskaičiuoto naudotojo mokesčio dydžio.
- Kompensacijos už taršaus automobilio sunaikinimą: socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo 2 tūkst. eurų kompensacijas. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų.
- Darnaus judumo fondas: visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į naująjį Darnaus judumo fondą. Jo lėšos bus tiesiogiai investuojamos į viešojo transporto plėtrą (tiek miestuose, tiek regionuose), dviračių trasų infrastruktūrą ir kitas darnaus judumo priemones. Tikimasi, kad tai pagerins susisiekimo alternatyvas, kad kiekviena šeima galėtų patogiai gyventi turėdama vieną automobilį. Aplinkos ministerijos vertinimu, šis fondas perskirstys lėšas iš daugiau ir taršesnių automobilių turėtojų tiems, kurie priskiriami prie skurdžiau gyvenančių.
Kritika ir atsakymai
Nors mokesčio tikslai atrodo kilniai, projektas sulaukė ir nemažai kritikos, ypač iš ekonomistų pusės.
Pagrindiniai kritikos aspektai:
- „Be ryšio“, „nelogiškas“, „kurioziškas“: kritikai teigia, kad mokestis tiesiogiai neapmokestina taršos, nes jo dydis priklauso nuo deklaruojamo CO2 kiekio, o ne realiai išmetamų teršalų. Techninės apžiūros metu matuojamos CO dujos (benzininėms) arba dūmingumas (dyzelinėms), bet ne CO2 kiekis realiomis sąlygomis.
- „Regresinis“: tvirtinama, kad mokestis proporcingai daugiau apmokestins skurdžiausius gyventojus, kurie dažniausiai vairuoja senesnius, taršesnius automobilius.
- Akcizas jau yra taršos mokestis: skeptikai atkreipia dėmesį, kad Lietuva jau turi taršos mokestį - akcizą degalams.
„Alfa taškas“: naujo automobilių taršos mokesčio tikslas – žalias, bet priemonės – juodos?
Aplinkos ministerijos atsakymai į kritiką:
- Apie tiesioginį taršos apmokestinimą: valstybė remiasi gamintojo transporto priemonės tipo patvirtinimo sertifikate pateikiamais CO2 duomenimis, nes techninės apžiūros centruose nėra įrangos, kuri realioje eismo situacijoje galėtų išmatuoti CO2 emisijas. CO2 emisijos yra degalų degimo junginys, priklausantis nuo vidutinio suvartojamo degalų kiekio. Mažiau CO2 išmetantys automobiliai yra efektyvesni ir kainuoja mažiau eksploatuoti.
- Apie regresinį poveikį: pabrėžiama, kad surinktas mokestis keliaus į Darnaus judumo fondą, kurio lėšos bus skirtos investicijoms į alternatyvias darnaus judumo priemones, įskaitant viešąjį transportą, kuris bus naudingas ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Taip pat numatytos specialios lengvatos senjorams ir socialinės paramos gavėjams.
- Apie akcizo nepakankamumą: praktika rodo, kad vien akcizo neužtenka norint paskatinti tvaresnius pasirinkimus. Nors dyzelino ir benzino akcizas išaugo, transporto kuro vartojimas ir CO2 emisijos per 15 metų išaugo 1,5 karto. Be to, dyzelinių automobilių dalis Lietuvos parke siekia 69 proc. ir yra didžiausia ES. Akcizas nenurodo efektyvaus automobilio kuro ekonomijos naudos ar daromos žalos visuomenės sveikatai, tuo tarpu automobilio mokesčio formulė paremta šiais kriterijais.
Automobilių parko tarša Lietuvoje ir ES kontekstas
Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių ir taršiausių Europoje. Vidutinis automobilio amžius Lietuvoje yra 15,5 metų, kai ES vidurkis yra apie 11 metų. Be to, dyzelinių automobilių dalis (69 proc.) yra didžiausia ES.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, transporto sektorius Lietuvoje yra didžiausias teršėjas - jis sukuria 31 proc. šiltnamio dujų taršos. Daugiau nei pusę šios taršos sudaro lengvieji keleiviniai automobiliai (54 proc.).
Automobilių taršos mokesčiai galioja beveik visose ES šalyse, įskaitant panašaus ar mažesnio pragyvenimo lygio šalis (Latvija, Bulgarija, Rumunija). Tik Estija netaiko jokio automobilių mokesčio, ir ten transporto tarša kasmet auga.
Kaip sužinoti, ar reikia keisti automobilį?
Sprendimas priklauso nuo individualaus automobilio ir jo naudojimo dažnumo. Mokestis paskatins žmones per artimiausius metus atsisakyti taršiausių automobilių (teršiančių daugiau nei vidutiniškai). Vidutinis lengvasis automobilis Lietuvoje išmeta 160 g CO2/km, pusė automobilių šį rodiklį viršija. Nuo 2023 m. tik patys taršiausi automobiliai, išmetantys daugiau nei 200 g CO2/km, mokės didesnį nei 100 EUR metinį mokestį.
Gyventojai taršius automobilius gali pakeisti rinkdamiesi iš vis gausesnės ekonomiškesnių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos, kuriems mokestis nebūtų taikomas. Už vidutinę Lietuvoje įsigyjamo automobilio kainą (5700 EUR) galima įsigyti ne tik galingą taršų dyzelinį, bet ir ekonomišką, nebūtinai mažą automobilį.
Aplinkos ministerija tikisi, kad siūlomas automobilių taršos mokestis kartu su subsidijomis iš Klimato kaitos programos padidins mažataršių automobilių dalį Lietuvos automobilių parke.
Valstybės įsipareigojimai ir rizikos
Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bent 30 proc. Nesumažinus emisijų, šaliai gresia didelės baudos. Remiantis Aplinkos ministerijos skaičiavimais, šios baudos gali siekti apie 680 mln. eurų per 2021-2030 m. laikotarpį, arba apie 425 eurų už automobilį.
Kol kas transporto sektoriaus ŠESD tarša Lietuvoje ne tik nemažėja, bet ir padidėjo apie 26 proc. per 2005-2018 m. laikotarpį, kai tuo tarpu Švedijoje ji sumažėjo 25 proc.
tags: #automobiliu #tarsos #mokescio #istatymo #projektas