Automobilių stovėjimo vietų trūkumas yra viena iš opiausių problemų didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, ypač daugiabučių namų gyventojams, grįžtantiems namo po darbo dienos. Nors teisės aktai nustato griežtus reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai ne visada užtikrina pakankamą vietų skaičių ir sukelia chaosą kvartaluose.
Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas yra vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį ir smarkiai koreguoti sklypo planą. Suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas. Šios taisyklės yra svarbios ne tik dėl estetikos, bet ir saugumo.
Teisinis automobilių stovėjimo vietų reglamentavimas
Pagrindiniai teisės aktai
Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai, yra STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ (ir jo naujesnė redakcija STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“).
Minimalūs automobilių stovėjimo vietų reikalavimai
Statybos techninis reglamentas kelia šiuos minimalius automobilių stovėjimo vietų reikalavimus:
- Daugiabučiams gyvenamiesiems namams (trijų ir daugiau butų pastatai) privaloma įrengti mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui.
- Vieno buto pastatams:
- Naudingasis plotas neviršija 70 kv. m - skiriama 1 vieta.
- Naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
- Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
- Dviejų butų pastatams:
- Naudingasis plotas neviršija 140 kv. m - automobiliams statyti skiriamos 2 vietos.
- Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
- Administraciniams pastatams reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m2 pastato pagrindinio ploto.
Automobilių stovėjimo aikštelių matmenų standartai
Stovėjimo vietų matmenys yra vienas iš pagrindinių aspektų, lemiančių stovėjimo aikštelės funkcionalumą. Standartiniai matmenys yra nustatyti įvairiuose norminiuose dokumentuose, tačiau dažniausiai vadovaujamasi statybos techniniais reglamentais (STR) ir kitais vietiniais teisės aktais.
Lengvųjų automobilių stovėjimo vietos
Standartinės lengvojo automobilio stovėjimo vietos matmenys yra:
- Plotis: 2,5 metro.
- Ilgis: 5,0 - 5,5 metro.
Vietos neįgaliesiems
Vietos, skirtos neįgaliesiems, turi būti didesnės, kad būtų užtikrintas patogus išlipimas ir įlipimas į automobilį naudojant vežimėlį. Standartiniai matmenys neįgaliesiems skirtoms vietoms yra:
- Plotis: 3,5 metro.
- Ilgis: 5,0 - 5,5 metro.
Krovininių automobilių ir autobusų stovėjimo vietos
Krovininių automobilių ir autobusų stovėjimo vietų matmenys yra daug didesni nei lengvųjų automobilių. Jie priklauso nuo transporto priemonės tipo ir dydžio. Apytiksliai matmenys:
- Krovininiai automobiliai: Plotis 3,0 - 3,5 metro, ilgis 12 - 18 metrų.
- Autobusai: Plotis 3,0 - 3,5 metro, ilgis 12 - 15 metrų.
Šie matmenys užtikrina, kad didelės transporto priemonės galės patogiai parkuotis ir manevruoti.
Automobilių stovėjimo atstumai nuo pastatų
Atstumai nuo daugiabučių gyvenamųjų namų langų
Nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti tam tikrus atstumus, priklausomai nuo vietų skaičiaus. Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype. Šie reikalavimai neprivalomi, kai aikštelė yra skirta namo gyventojų reikmėms.
Prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms nėra nustatomos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Minimalūs atstumai nustatomi taip:
| Automobilių skaičius aikštelėje | Atstumas iki pastato varstomų langų |
|---|---|
| Iki 10 | 10 metrų |
| Nuo 11 iki 50 | 15 metrų |
| Nuo 51 iki 100 | 25 metrai |
| Nuo 101 iki 300 | 35 metrai |
| Daugiau nei 300 | 50 metrų |
Kodėl svarbu laikytis atstumų
Laikantis automobilių statymo atstumų, užtikrinamas saugumas ir komfortas. Atstumas nuo pastatų sumažina triukšmo ir oro taršos poveikį gyventojams. Be to, tai palengvina automobilių judėjimą ir užtikrina geresnį matomumą.
Priešgaisrinės saugos atstumai tarp pastatų
Priešgaisrinės saugos reikalavimai nustato minimalius atstumus tarp pastatų ir nuo sklypo ribos.
- Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai, skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.
Be šio reikalavimo, yra priešgaisriniai reikalavimai, nurodantys, kad leistini atstumai tarp pastatų yra 6-15 metrų, priklausomai nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio.
Statinių priskyrimą ugniaatsparumo laipsniui nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymas dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo 2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 1-338. Šis įsakymas galioja nepaisant to, ar pastatui privaloma gauti statybos leidimą.
Medinių konstrukcijų statiniai yra priskiriami III ugniaatsparumo laipsniui, todėl reikalinga nagrinėti minėto įsakymo 6 lentelę ir, priklausomai nuo kitame sklype stovinčių pastatų ugniaatsparumo laipsnio, išlaikyti minimalius atstumus tarp pastatų. Atstumai yra privalomi, juos turi išlaikyti visi.
Leistini atstumai tarp pastatų pagal ugniaatsparumo laipsnį
| Atstumas | Abu pastatai III ugniaatsparumo laipsnio | Vienas II, kitas III laipsnio | Abu II laipsnio | Abu I laipsnio |
|---|---|---|---|---|
| Atstumas metrais | 15m | 10m | 8m | 6m |
Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi būti statomas toliau arba turi būti gautas rašytinis kaimyno sutikimas dėl neišlaikomų minimalių atstumų tarp pastatų. Pavyzdžiui, jei statote rąstinę pirtį (III atsparumo ugniai laipsnis), norint nepažeisti kaimyninio sklypo savininko teisės statyti pastatą 3 m atstumu nuo sklypo ribos, pirtį turėtumėte statyti ne arčiau kaip 12 metrų nuo sklypo ribos. Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais reikalingas kaimyno sutikimas. Sutikimas raštu galioja ir savininkui pasikeitus.
STR 2.06.04:2014 pakeitimai ir naujovės
Vasario pabaigoje įsigaliojo nauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija. Svarbiausi pasikeitimai, lyginant su prieš tai galiojusia redakcija, yra gerokai sumažėję privalomi atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų. Pavyzdžiui, nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti 7 metrų atstumą.
Dar vienas svarbus pakeitimas - elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas. Anksčiau galiojęs STR leido netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą.
Vilniaus miesto savivaldybės specifinis reglamentavimas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Jame nustatyta, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarka už neįrengtas vietas ir pan.
Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.
- Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams).
- Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.
- 2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesa, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų. Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.
Tinkamas automobilio statymas: patarimai vairuotojams
Vairuotojams, ypač pradedantiesiems, tinkamas ir saugus automobilio statymas aikštelėje dažnai tampa iššūkiu. Labai svarbu nepamiršti, jog pastatyti automobilį reikia taip, kad greta esančių automobilių vairuotojai nepatirtų nepatogumų tiek įlipant, tiek išlipant iš jo (KET 150 p./150.10). Kiekvienas vairuotojas turi tinkamai įvertinti galimas visų savo veiksmų rizikas bei pasekmes kitiems eismo dalyviams.
Statant automobilį, išskirtinį dėmesį atkreipkite į vietą ir nuspręskite, koks parkavimosi būdas čia tinkamiausias. Jei jums kyla sunkumų parkuojantis, visada galite to išmokti ir patobulinti savo įgūdžius.
Statymas statmenai (90 laipsnių kampu)
Parkavimosi būdą statmenai, 90 laipsnių kampu, renkasi dauguma vairuotojų, kadangi įprastai dauguma aikštelių mieste yra parengtos automobilius statyti būtent tokiu būdu.
- Statant priekiu: sustokite tada, kai iki nusižiūrėtos stovėjimo vietos liko maždaug dvi vietos. Artėdami prie stovėjimo vietos, laikykitės maždaug dviejų metrų atstumo tarp savo transporto priemonės ir šalia stovinčios transporto priemonės galo. Važiuokite labai lėtai. Kai jūsų priekinis bamperis susilygins su šalia stovinčios transporto priemonės šonu, pažvelkite į laisvą vietą. Važiuodami labai lėtai, pasukite ratus iki galo į tą pusę, kur statysite automobilį. Įvažiuodami į stovėjimo vietą patikrinkite kairįjį priekinį kampą ir dešinįjį automobilio šoną (važiuojant į kitą pusę, patikrinti priešingas puses), kad įsitikintumėte, jog nesusiduriate su jokia stovinčia transporto priemone. Apžiūrėkite laisvą vietą ir lėtai įvažiuokite į ją.
- Statant atbulai: dažnu atveju yra patogus, nes vėliau išvažiavimas iš aikštelės yra paprastesnis. Pirmiausia sustokite mažiausiai už dviejų vietų iki norimos stovėjimo vietos, o tik tuomet pavažiuokite į priekį iki tos vietos, iš kurios bus atliekamas manevras. Svarbiausi dalykai prieš pradedant judėti atbulomis - pažiūrėti į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį, per kairį petį, į dešinės pusės veidrodėlį ir per dešinį petį.
Statymas įstrižai
Automobilį statyti įstrižai galite tiek galu, tiek priekiu. Šis būdas, kaip ir statymas statmenai, reikalauja atidumo, tačiau yra dažnai naudojamas specialiai pažymėtose aikštelėse.
Lygiagretus statymas (šonu)
Kone vienas iš sudėtingiausių automobilio statymo būdų yra parkavimasis lygiagrečiai - šonu. Tokie automobilio apgadinimai, kaip nubraukimai ant galinių ir priekinių buferių, dažnu atveju atsiranda būtent statant automobilį lygiagrečiai. Kai automobilis statomas lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui už stovinčio automobilio, pirmiausia sustoti reikia lygiagrečiai stovinčiai transporto priemonei, nuo jos paliekant tinkamą tarpą. Jūsų automobilio galas turi būti vienoje linijoje su stovinčio automobilio galu. Sustojus ratai turi būti tiesūs. Parkuojant automobilį lygiagrečiai, reikia įvertinti, ar paliktas tarpas tarp automobilių yra pakankamas, jog būtų galima saugiai pastatyti automobilį.
Bendri patarimai statant ir išvažiuojant
- Automobilio parkavimo metu itin svarbu neužvažiuoti ant baltų ženklinimo linijų, atskiriančių stovėjimo vietas. Taip pat statant automobilį, nepastatykite jo per arti ir per toli gale esančios linijos, visada reikia laikytis kiek įmanoma vienodesnio atstumo tarp šoninių linijų, t. y., pastatyti automobilį kiek galite centruotai.
- Pasitaiko, kad parkavimo vietos nebūna sužymėtos baltomis linijomis, atskiriančiomis stovėjimo vietas, tad statant automobilį reikia mintyse nusibraižyti nematomas juostas.
- Išvažiuojant priekiu iš stovėjimo vietos, įjunkite posūkio signalą, patikrinkite veidrodžius ir aplinką, lėtai pradėkite judėti, pasukdami vairą norima kryptimi. Pavažiuokite tiek, kad vairuotojo durelių rankenėlė būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu), prieš sukant vairą.
- Išvažiuojant galu, įjunkite atbulinę pavarą ir posūkio signalą, apsidairykite per veidrodžius ir per petį, lėtai važiuokite atgal, sukdami vairą reikiama kryptimi. Pavažiuokite tiek, kad vairuojamo automobilio veidrodėliai būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu), prieš sukant vairą.
- Visais atvejais judėkite atsargiai ir būkite pasiruošę sustoti, jei atsirastų kliūčių.
tags: #automobiliu #stovejimo #reglamentavimas