Renkantis naudotą automobilį, dažnai kyla abejonių, ar deklaruojami duomenys yra teisingi ir tikslūs. Vienas dažniausiai pasitaikančių apgaulės metodų naudotų automobilių rinkoje yra ridos klastojimas. Matyt, taip yra todėl, kad ne kiekvienas pirkėjas žino, kaip sužinoti tikrą mašinos ridą. Tačiau transporto priemonės rida yra vienas svarbiausių rodiklių, nurodančių automobilio būklę ir jo vertę.
Kas yra odometras ir ridos klastojimas?
Kiekviename automobilyje ridos fiksavimui yra gamykliškai įrengiamas specialus prietaisas - odometras (pavadinimo kilmė iš graikų kalbos hodos ‘kelias’ + -meter ‘matavimas’). Senesniuose automobiliuose tai buvo mechaninis prietaisas, tačiau sparčiai besivystant technologijoms, jie greitai buvo pakeisti elektroniniais prietaisais. Nors odometras savo konstrukcija yra toks prietaisas, kurio parodymų neįmanoma lengvai koreguoti techniškai, praktikoje ridos atsukimas nėra tokia sudėtinga procedūra, kaip gali pasirodyti.
Odometro koregavimas Lietuvoje yra priskirtas kriminaliniams nusikaltimams, už kuriuos yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nepaisant šios rizikos, pardavėjai vis vien ryžtasi šiai nelegaliai automobilio modifikacijai. Tokiam veiksmui juos dažniausiai paskatina didesnio pelno siekimas, noras greičiau parduoti automobilį bei kiti komerciniai pranašumai, susiję su mažesne deklaruojama rida.
Kodėl tikra rida yra svarbi ir kokie ridos klastojimo pavojai?
Rida yra pagrindinis rodiklis, parodantis, kiek automobilis buvo eksploatuojamas. Kuo didesnė rida, tuo labiau susidėvėję automobilio mechanizmai, tokie kaip variklis, pakaba ar transmisija. Įsigijus automobilį su atsukta rida, atsiranda kelios sunkiai identifikuojamos rizikos:
- Nepagrįstai didesnė automobilio vertė. Pirkėjas permoka už automobilį, kurio reali vertė yra mažesnė.
- Techniškai prastesnis automobilis. Pirkėjas rizikuoja įsigyti transporto priemonę, kurios variklis, pakaba ar transmisija yra labiau susidėvėję.
- Dideli remonto kaštai iškart po pirkimo. Atsukus ridą, automobilis „atjaunėja“ ir atsiduria visai kitame planinių serviso darbų etape. Pagal mašinos ridą yra taikomi tam tikri serviso darbai susiję su besidėvinčiomis detalėmis, todėl realiai didesnė rida reikš artėjančius brangius techninės priežiūros ar remonto darbus.
- Saugumo rizika. Jei automobilis buvo patekęs į eismo įvykius, bet tai nebuvo tinkamai užfiksuota jo istorijoje, toks automobilis gali kelti pavojų saugumui.
- Draudimo rizikos neteisingas įvertinimas. Jei transporto priemonės istorijoje nebuvo užfiksuoti eismo įvykiai ar techniniai gedimai, draudimo bendrovės gali neteisingai įvertinti draudimo riziką, o tai gali lemti netikslias draudimo įmokas.
Kaip patikrinti tikrą automobilio ridą: išsamus vadovas
Perkant transporto priemonę, neverta drovėtis - reikia užduoti visus nepatogius klausimus pardavėjui bei išsklaidyti bet kokias abejones. Yra keletas patikimų būdų, kaip galite patikrinti automobilio ridą ir įsitikinti, kad ji nėra suklastota:
1. Oficialių registrų ir duomenų bazių patikra
Užtenka turėti interneto prieigą bei mašinos kėbulo numerį (VIN kodą), pagal kurį galima sužinoti ne tik apie užfiksuotus eismo įvykius, savininkų pasikeitimus, bet ir patikrinti automobilio ridą. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti transporto priemonės kilmės šalį ir patikrinti automobilio ridą viešuose registruose.
- „Regitros“ patikra (Lietuvoje): Naudojantis „Regitros“ transporto priemonių paieška galima matyti techninės apžiūros metu fiksuotą ridą. Tai vienas patikimiausių šaltinių, jei automobilis anksčiau buvo registruotas Lietuvoje.
- Techninės apžiūros centrų duomenys: Techninės apžiūros centrai taip pat skelbia paskutinės apžiūros metu fiksuotą ridą. Reikėtų pasitikrinti, ar ridos augimas buvo tolygus, be staigių sumažėjimų.
- VIN patikra: Įveskite automobilio VIN kodą (unikalų identifikatorių, sudarytą iš 17 simbolių) į mokamas ar nemokamas duomenų bazes. Tokios sistemos kaip carVertical, autoDNA, vindecoder.eu ar „Regitros“ VIN patikra pateikia išsamią informaciją apie automobilio istoriją, įskaitant ridą, avarijas, registracijos šalis ir kartais net archyvines nuotraukas. „CarVertical“ istorijos ataskaita - tai išsami dokumentacija, apimanti ridos duomenis, avarijų įrašus, savininkų pasikeitimus ir kitas svarbias detales.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad VIN patikros ataskaita yra aktyvi 60 kalendorinių dienų, todėl senoji ataskaita gali tapti klaidinanti. Būtina atidžiai patikrinti, ar įvedamas teisingas 17 simbolių VIN kodas, nes jis kartais gali būti sunkiai įskaitomas dokumentuose ar ant automobilio kėbulo. Jei automobilis buvo atvežtas iš užsienio (pvz., JAV ar JK), rekomenduojama pasinaudoti tokiomis platformomis kaip „CARFAX“ (JAV) arba „HPI Check“ (JK).
2. Serviso istorijos tikrinimas
Pirmasis žingsnis patikrinant automobilio ridos tikrumą yra dokumentų peržiūra. Paprašykite automobilio aptarnavimo knygelės arba sąskaitų-faktūrų iš servisų. Jose dažnai būna nurodyta rida ir atlikti darbai. Svarbu, kad automobilio serviso knygelė būtų tvarkinga ir joje būtų įrašyti visi atlikti techninės priežiūros darbai su nurodyta rida. Jeigu serviso knygos nėra arba joje trūksta įrašų, tai gali būti įspėjamasis ženklas.
Dažnai, keičiant alyvą oficialiame platintojo servise, ant vieno iš elementų paliekama etiketė su nurodyta rida, kuriai esant buvo atliktas konkretus keitimas. Panašiai atkreipkite dėmesį į akumuliatoriaus pagaminimo metus.
3. Fizinė automobilio apžiūra ir netiesioginiai ridos ženklai
Automobilio techninė būklė ir jo nusidėvėjimas gali daug pasakyti apie tikrąją ridą. Nusidėvėję pedalai, vairas, pavarų svirtis ar sėdynės gali rodyti didesnę nei deklaruojama ridą. 100 000 km nuvažiavusio automobilio salonas neturėtų būti smarkiai nudėvėtas, nebent jis buvo naudojamas taksi paslaugoms, o tokie automobiliai visuomet eksploatuojami negailestingai. Svarbu atidžiai patikrinti, ar salono būklė atitinka nurodytą ridą.
- Vairas: Odinis vairas susidėvi greičiau nei plastikinis. Plastikinis nusidėvės, išsitrins arba subyrės į gabalus tik nuvažiavus 200 000-250 000 kilometrų. Jei vairas šviesus, jis pageltonuos tik maždaug ties tuo pačiu kilometražu.
- Pedalai: Automatinėje pavarų dėžėje ilgainiui susidėvi dešinysis stabdžių pedalo kampas, ant kurio kaskart nuslysta koja. Mechaninėje pavarų dėžėje panašiai nusidėvi sankabos pedalas. Pedalų guma paprastai yra labai atspari nusidėvėjimui, todėl matomi nusidėvėjimai esant 50 000 kilometrų ridai yra rimtas įspėjamasis ženklas.
- Vairuotojo sėdynė: Sėdynėse su šonine atrama kairioji pagalvėlė ilgainiui susidėvi: iš pradžių sutrūkinėja viduje esantis putplastis, paskui plyšta oda arba audinys išorėje. Azijos šalių automobiliuose tai gali atsitikti jau prie 100 000-150 000 kilometrų ridos.
- Elektrinių langų blokas ir porankis: Jei rida artima 300 000 km, ši dalis bus įspausta. Bloke esantys mygtukai greičiausiai nusitrina japoniškuose automobiliuose.
- Saugos diržas: Norėdami patikrinti, ar jis nenusidėvėjęs, ištraukite jį iki galo. Taip pamatysite, kaip jis turėtų atrodyti. Sėdynės diržai bet kuriame automobilyje gaminami labai stiprūs, todėl jie ilgai dėvisi. Paprastai iki 100 000 km ridos jis tik pradeda šiek tiek dėvėti kraštus. Nuvažiavus 100 000-200 000 km, jis jau pradeda deformuotis ir raukšlėtis.
- Priekiniai žibintai ir stiklas: Laikui bėgant priekiniai žibintai tampa matiniai su gelsvu atspalviu, nes beveik visų šiuolaikinių automobilių išorinis stiklas yra plastikinis. Jei jie atrodo per daug švieži, atidžiau įsižiūrėkite - galbūt automobilis buvo patekęs į avariją, po kurios žibintai buvo pakeisti naujais. Tas pats pasakytina ir apie priekinį stiklą: jei jis yra originalus, iki 100 000-150 000 kilometrų ridos jį nudėvės net valytuvai.
- Padangos: Padangos dažniausiai tarnauja apie 50 000-70 000 km. Patikrinkite antspaudą, kuriame nurodyta pagaminimo savaitė ir metai, ir palyginkite su automobilio amžiumi bei deklaruojama rida.
- Stabdžių diskai ir trinkelės: Stabdžių diskų dar nereikėtų keisti, nes to reikia po antro ar trečio trinkelių komplekto (jos keičiamos kas 10 000-20 000 km). Jei automobilyje su 50 000 km rida matote nusidėvėjusius stabdžių diskus, tai gali būti normalu, tačiau jei rida 10 000-20 000 km ir jie jau pakeisti, reikėtų būti atsargiems.
- Rūdys: Laikui bėgant ant automobilio arkų gali pradėti matytis rūdys, kurios parodys tikrąją automobilio ridą.
- Kiti ženklai: Atkreipkite dėmesį į išsiplėtimo bakelio švarą, įvairius užrašus po variklio dangčiu (gali reikšti, kad elementas pirktas iš metalo laužo supirktuvės), taip pat į priekinių žibintų gamybines lenteles, kurios gali neatitikti automobilio.
4. Kompiuterinė diagnostika
Moderniuose automobiliuose rida gali būti įrašyta įvairiose elektroninėse sistemose. Autoservisai turi galimybę prisijungti prie automobilio kompiuterio ir gauti informaciją apie ridą, fiksuotą valdymo blokuose. Kompiuterinė diagnostika yra procesas, nuo kurio prasideda kone kiekvieno automobilio gedimų paieška ir remontas.
Net jei prietaisų skydelis buvo suklastotas, rida gali būti išsaugota kituose moduliuose, pvz., variklio valdymo bloke, ABS sistemoje, transmisijos ar vairo mechanizmo valdymo blokuose. Svarbu paminėti, kad variklio darbo valandos yra parametras, rodantis, kiek tam tikras agregatas dirbo valandomis, minutėmis ar sekundėmis, ir jį galima patikrinti tik naudojant aukštos kokybės diagnostikos įrangą. Šis parametras yra ypač svarbus, nes net ir mažos ridos variklis, jei daug dirbo tuščiąja eiga (pvz., taksi automobilyje), gali būti stipriai nusidėvėjęs.
Ką daryti, jei įtariate, kad rida atsukta?
Jei turite pagrindo manyti, kad automobilio rida buvo suklastota, būtina imtis veiksmų:
- Praneškite apie galimą pažeidimą: galite kreiptis į vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba policiją.
- Reikalaukite mažesnės kainos arba atsisakykite pirkti.
- Turėkite įrodymus: išsaugokite skelbimo kopiją, susirašinėjimą, patikros ataskaitas ir kitus dokumentus, kurie patvirtintų jūsų įtarimus.
Apibendrinimas ir rekomendacijos
Automobilio ridos patikrinimas yra būtinas žingsnis perkant naudotą automobilį. Norint tiksliai nustatyti tikrąją ridą, reikia palyginti visus kartu: tiek išorinės būklės, tiek elektroninės diagnostikos rodiklius. Kuo daugiau pirkėjų domėsis automobilio istorija, tuo mažiau nesąžiningų pardavimų bus automobilių pirkimo-pardavimo rinkoje.
Derinkite skirtingus šaltinius: oficialius įrašus, serviso istoriją, fizinę apžiūrą ir kompiuterinę diagnostiką. Nepamirškite atkreipti dėmesio ir į kitus svarbius aspektus, tokius kaip automobilio dalyvavimas avarijose, ar jis nėra vogtas, ir ar turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Jei turite abejonių ar tiesiog nebenorite vargti, verta pasikonsultuoti su profesionalais arba pasinaudoti specializuotomis automobilių patikros paslaugomis. Profesionalai gali atlikti išsamią patikrą ir padėti priimti teisingą sprendimą.
Kaip apskaičiuoti degalų sąnaudas!
tags: #automobiliu #patikra #tikra #rida