Šiame straipsnyje nagrinėjami automobilių naudingumo koeficientai, jų nustatymo metodai, taršos lygis, taip pat susijusi informacija apie automobilių techninę apžiūrą, emisijų standartus ir elektromobilių privalumus.
Automobilių taršos vertinimas ir techninė apžiūra
Automobiliai yra viena iš labiausiai paplitusių transporto priemonių pasaulyje, o jų poveikis aplinkai tapo aktualia tema. Taršos lygis priklauso nuo automobilio būklės, amžiaus ir technologijų. Nustatyti, kokių teršalų automobilis išmeta, nėra paprasta. Nors techninės apžiūros metu vertinama variklio ir pagalbinių sistemų būklė, tai neatlieka taršos lygio nustatymo.
Lietuvos techninės apžiūros (TA) įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas pabrėžia, kad techninės apžiūros metu vertinamas absorbcijos koeficientas - kietųjų dalelių, sugeriančių šviesą, kiekis. Tai nustatoma atliekant dūmingumo testą, kurio metu prie išmetimo vamzdžio prijungiamas prietaisas su matavimo kolba. Į kolbą patekus išmetamosioms dujoms, matuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos prasiskverbia.
Jei kietųjų dalelių kiekis yra pernelyg didelis, tai gali reikšti, kad variklis yra techniškai netvarkingas ir labiau teršia aplinką. Tačiau dūmingumo testas nenustato, kokių kenksmingų medžiagų automobilis išmeta į aplinką. Tokią informaciją galima gauti tik atliekant laboratorinius tyrimus.
Emisijų standartai ir taršos mažinimo priemonės
Per pastarąjį dešimtmetį vidaus degimo variklių išmetamų teršalų reikalavimai pasikeitė drastiškai. Pavyzdžiui, automobiliams, pagamintiems iki 2008 m., atmosferiniams dyzeliams absorbcijos koeficientas turi būti 2,5, o turbininiams varikliams - 3.
Lyginant automobilius ir kategorizuojant juos pagal taršos lygį, svarbu atsižvelgti į įdiegtas sistemas, kurių tikslas - užtikrinti kuo mažesnių teršalų išmetimą į aplinką. Tarp tokių sistemų yra „AdBlue“ sistema, DPF filtras ir katalizatorius.
Vyriausybei patvirtinus Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, numatytą priemonę „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti EURO 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“, planuojantiems pirkti naudotą automobilį būtina išsiaiškinti jo EURO standartą. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d., EURO standartas nurodytas transporto priemonės registracijos liudijimo V.9 eilutėje.
Automobilių perpardavinėtojai kartais gali nepateikti tikslios informacijos apie automobilio taršumo rodmenis. Todėl svarbu įsitikinti, kad „AdBlue“ sistemos, DPF filtras ir katalizatorius veikia tinkamai ir rodo realybę atitinkančius duomenis.
Lietuvių požiūris į automobilių pasirinkimą
Užsakytu tyrimu atskleista, kad lietuviai, rinkdamiesi naudotą automobilį, dažniausiai dairosi į 5-8 metų transporto priemones. Labiausiai pageidaujama automobilio savybė yra mažos degalų sąnaudos. Kaina yra svarbiausias kriterijus net 77% apklaustųjų. Taip pat šeši iš dešimties gyventojų nurodo, kad jiems svarbus ir automobilio ekologiškumas (mažesnės CO₂ emisijos, hibridinė ar elektrinė technologija).
Optimalus kainos ir kokybės santykį atitinkantis automobilio amžius pirkėjams yra 3-5 metai (21%) arba 5-8 metai (22%). Automobilio neturinčios ir jo įsigyti neplanuojančios dažniau yra moterys, vyriausi ar mažiausių pajamų gyventojai.
Lyginant su praeitimi, lietuviai vis dažniau dairosi į naujesnius automobilius, o tai rodo kokybės ir saugumo poreikio stiprėjimą, o ne tik žemiausios kainos paieškas.
Svarbiausios naudoto automobilio savybės pagal apklausą:
- Mažos degalų sąnaudos (62%)
- Pagalbinės vairavimo priemonės: parkavimo kameros ir jutikliai (44%)
- Autonominės saugumo sistemos (pvz., avarinio stabdymo ar aklųjų zonų jutikliai) (44%)
- Automatinė pavarų dėžė (41%)
- Klimato kontrolė ir navigacija (po 17%)
Svarbiausi išlieka racionalūs kriterijai - kaina, degalų sąnaudos ir techninė būklė. Emociniai veiksniai, kaip modelis ar dizainas, dažnai nusileidžia praktiniams poreikiams. Automobilio spalva yra aktuali tik 2% apklaustųjų.
Vis daugiau vairuotojų (šeši iš dešimties) rinktųsi automobilį atsižvelgdami į jo poveikį aplinkai, vertindami tvaresnius sprendimus, nors ekonominiai veiksniai išlieka pirmoje vietoje.
Finansiniai aspektai renkantis automobilį
Jei būtų planuojama įsigyti automobilį artimiausiu metu, lietuviai jam būtų pasiryžę išleisti nuo 5000 iki 7000 eurų (20%) arba nuo 7000 iki 10 000 eurų (18%). Beveik pusė apklaustųjų (46%) nurodo, kad automobilį įsigytų nuosavomis lėšomis, mokant visą sumą iš karto, o 21% - išsimokėtinai.
Vidutinė parduodamo automobilio kaina šiuo metu siekia 8000 eurų, o 2025 m., lyginant su praėjusiais metais, pastebimai daugėja automobilių, įsigyjamų nuosavomis lėšomis (šiuo metu tokie sandoriai sudaro 40%).
Elektromobilių privalumai ir eksploatacija
Elektromobilių eksploatacija yra gerokai pigesnė, nes elektros energija kainuoja mažiau nei degalai. Važiavimas elektromobiliu yra komfortiškas, o pati eksploatacija ne teršia aplinkos. Kadangi nenaudoja organinių degalų, elektromobiliai visą eksploatavimo laiką mažina mieste išmetamo CO₂ kiekį ir atmosferos taršą.
Elektromobilyje nėra alyvos filtro, diržų, uždegimo žvakių. Akumuliatorius gali tarnauti ilgus metus ir nebijo didelės ridos, jam taikoma 8 metų arba 160 000 km garantija. Elektrinis variklis neskleidžia jokio triukšmo, neišmeta jokių dujų.
Antrasis akumuliatoriaus gyvenimas prasideda vidutiniškai po 10-15 metų, kai jo įkrovimo lygis nukrenta žemiau 70%. Tuomet jis gali būti naudojamas energijos kaupimui, pavyzdžiui, iš vėjo jėgainių. Paskutinis akumuliatoriaus gyvenimo etapas - perdirbimas.
Elektromobiliai pasižymi didesniu universalumu, dinamišku įsibėgėjimu, nėra nemalonaus kvapo, triukšmo ar vibracijų. Dėl saugumo, važiuojant lėčiau nei 30 km/val., jie gali skleisti dirbtinį garsą.
Jei dažnai važiuojama greitkeliais, rekomenduojama rinktis automobilį, galintį nuvažiuoti didelį atstumą, nes didesnis greitis lemia didesnį elektros energijos sunaudojimą.
Elektromobilis yra taupesnis nei automobilis su vidaus degimo varikliu dėl mažesnių techninės priežiūros išlaidų, pigesnių „degalų“ ir dažnai nemokamo parkavimo miestuose.
Sparčiai daugėja įkrovimo stotelių, o vairuoti elektromobilį maloniau: jis važiuoja sklandžiau, tyliau ir dinamiškiau.
Pastatų energinis naudingumas
Pastatų energinio naudingumo klasė parodo, ar būstui apšildyti sunaudojamas didelis šilumos energijos kiekis. Nuo 2013 m., norint parduoti ar išnuomoti būstą, energetinio naudingumo sertifikatas tapo privalomu.
Butams paprastai teikiami šabloniški sertifikatai, nes jų energinio naudingumo klasė dažnai yra pakankamai žema. Nuosaviems namams energinio naudingumo koeficientas skaičiuojamas individualiai, todėl reikia kreiptis į paslaugas teikiančias įmones. Namo energinis naudingumas bus skaičiuojamas individualiai, o kaina ir terminas priklausys nuo namo ploto.
Jei kyla problemų su energinio naudingumo koeficientu, specialistai gali patarti, kaip jį padidinti, kas būna naudinga namo šeimininkams. Tokiu atveju gali būti atliekami individualūs skaičiavimai.
Taršos mokesčio apskaita juridiniams asmenims
Juridiniai asmenys, turintys ir eksploatuojantys įmonės transporto priemones, privalo žinoti tvarką dėl šių automobilių naudojimo ir sunaudojamo kuro apskaitos. Aplinkos ministras 2021 m. gegužės 26 d. išleido įsakymą Nr. D1-324, kuris reglamentuoja mobiliųjų taršos šaltinių sunaudojamo kuro apskaitą.
Taršos mokestis taikomas tik juridiniams asmenims. Fiziniams asmenims (užsiimantiems individualia veikla pagal pažymą ar verslo liudijimą) mokesčio mokėti ir sunaudoto kuro apskaitos daryti nereikės.
Juridiniams asmenims degalų apskaita vykdoma kiekvienai transporto priemonei atskirai, atsižvelgiant į:
- Transporto priemonės rūšį (ne kelių mechanizmai, kelių, geležinkelių, vandens, oro transportas).
- Naudojamų degalų rūšį (benzinas, dyzelinas, mazutas, gazolis, gamtinės dujos, naftos dujos, žibalas ir kt.).
Reikalinga informacija degalų apskaitai:
- Per mokestinį laikotarpį naudotų transporto priemonių skaičius, kiekvieno automobilio amžius kalendoriniais metais ir naudojamų degalų rūšis.
- Per mokestinį laikotarpį įsigytų kiekvienos rūšies degalų kiekis litrais (įskaitant įsigytus užsienyje, jei naudojami Lietuvoje).
- Kiekvienos transporto priemonės sunaudotų degalų kiekis litrais ir tonomis. Svoris skaičiuojamas pagal degalų tankio vertę, nurodytą gamintojo pažymėjime. Nesant pažymėjimo, naudojami nustatyti koeficientai perskaičiuojant iš litrų į tonas (pvz., dyzeliui - 0,84, benzinui - 0,75).
Visa aukščiau minėta informacija ir dokumentai turi būti tvirtinami įmonės vadovo arba jo įgalioto asmens. Informacija su dokumentais saugoma nustatytais terminais. Pareigūnai, vykdantys degalų apskaitos kontrolę, gali pareikalauti pateikti atitinkamus dokumentus.
Automobilių varikliai: konstrukcija ir efektyvumas
Variklis yra pagrindinis automobilio elementas, užtikrinantis jo judėjimą. Kalbant apie variklių konstrukcijos pasikeitimus, išskiriami keli esminiai šuoliai:
- Dyzeliniai varikliai: pristatyta „Common-Rail“ aukšto slėgio degalų įpurškimo sistema apie 2000 m.
- Benzininiai varikliai: pristatytos tiesioginio degalų įpurškimo sistemos, leidžiančios naudoti sluoksniuotą mišinį, kas pagerina ekonomiką ir padidina variklių naudingumo koeficientą.
Šiuolaikiniuose varikliuose plačiai naudojami grandininiai dujų skirstymo mechanizmai. Tačiau išlengvintos grandinės gali greitai išsitampyti arba nutrūkti, o su viena grandine automobilis įveikia iki 100 tūkst. km. Grandinės keitimo kaina yra didelė, o tokių variklių resursas sunkiai prognozuojamas.
Mažalitražių variklių ekonomija paaiškinama tuo, kad mažesni varikliai turi mažesnius vidinius mechaninius nuostolius. Jei mažesniame cilindre patalpinama daugiau energijos ir atliekamas toks pat darbas kaip ir didesniame, dėl mažesnių nuostolių variklis yra ekonomiškesnis.
Gamintojai stengiasi mažinti variklių darbinį tūrį. Šiuolaikinis turbobenzininis mažalitražis variklis gali pasiekti ne ką mažesnį galingumą nei senesnis šešių cilindrų variklis. Tai lemia didesnį detalių apkrovimą, didesnį slėgį cilindruose, todėl keliami kitokie reikalavimai medžiagoms. Dažnai mažo darbinio tūrio varikliams gamintojai neturi numatę atsarginių detalių, o variklio blokas su stūmokliais, žiedais ir alkūniniu velenu yra vientisa detalė.
Geriausių variklių konstrukcijos:
Mechaniniu požiūriu, atsižvelgiant į atsirandančias jėgas ir inerciją, pranašiausia konstrukcija laikoma šešių cilindrų variklis, išdėstytas eilėje. Keturių cilindrų variklis nėra savaime atsveriantis.
V formos variklio privalumas - jo dydis. Tokį variklį lengviau sumontuoti į automobilį dėl mažesnio ilgio ir svorio. Sutrumpinus variklį, trumpėja velenas, taupoma masė.
Geriausiais laikomi šešių cilindrų varikliai (nesvarbu, ar eilėje, ar V formos), nes jie geriausiai subalansuoti ir nereikalauja papildomo balansavimo.
Daugiau cilindrų turintis variklis laikomas patikimesniu, nes jis natūraliai mažiau apkraunamas ir gali dirbti lengvesniu režimu, nors ir turi daugiau detalių.
Naudingumo koeficientas vidaus degimo ir elektros varikliuose
Naudingumo koeficientas (NK) - tai naudingo darbo ir viso darbo (ar sunaudotos šilumos) santykis. NK negali viršyti 1, nes būtų pažeidžiamas energijos tvermės dėsnis. Kai kurių prietaisų NK artimi 1 (pvz., transformatoriaus).
Šiluminiai varikliai turi ypač mažus naudingumo koeficientus. Pavyzdžiui, labai geras dyzelinis variklis turi apie 0,45 NK. Maždaug 10% NK sudaro mechaniniai nuostoliai. Tiek pat energijos pašalinama į aplinką per aušinimo ir išmetimo sistemas. Palyginus su teoriniu idealiu skaičiavimu, vidaus degimo varikliuose dar yra rezervo.
Vidaus degimo varikliai tobulėja labai lėtai, o jų naudingumo koeficientas nepalyginamai mažesnis nei elektros variklių.
Ateityje gali būti naudojamos technologijos, leidžiančios iš atliekų išgauti angliavandenilių, juos sintetinti, gaminti degalus iš nemaistinių atliekų, pasitelkiant saulės energiją vandenilio gamybai ir sintetinio kuro sodrinimui. Tačiau svarbu, kad vystytųsi kelios konkuruojančios technologijos, skatinančios progresą.
Manoma, kad vidaus degimo varikliai dar bus naudojami apie pusę amžiaus. Galimas įvairių degalų mišinių kūrimas ir naudojimas, pritaikant senus variklius naujoms degalų rūšims.
CO₂ emisijos nustatymas ir CO₂ mokestis
Paprasčiausias būdas sužinoti automobilio CO₂ emisiją yra pažiūrėti į automobilio registracijos liudijimą, kur dažnai nurodoma emisija gramais CO₂ vienam kilometrui (g/km).
Papildomi informacijos šaltiniai:
- Gamintojo techninė dokumentacija arba oficiali interneto svetainė: įvedus automobilio modelį, variklio tūrį ir gamybos metus.
- Specialios transporto duomenų bazės: internetinės paslaugos, leidžiančios sužinoti CO₂ kiekį pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą.
Senesniems automobiliams, kurių dokumentuose nėra CO₂ reikšmės, ją galima apskaičiuoti, žinant sąnaudas ir degalų tipą (1 litras benzino = ~2,31 kg CO₂, dyzelino = ~2,68 kg).
CO₂ mokestis (taršos mokestis) Lietuvoje skaičiuojamas pagal automobilio CO₂ emisiją. Jei automobilio išmetamasis CO₂ kiekis viršija 130 g/km, reikia mokėti mokestį. Mokestis skaičiuojamas pagal registracijos liudijime nurodytą CO₂ emisiją. Jei informacija nenurodyta, mokestis nustatomas pagal variklio darbinį tūrį ir kuro tipą.
Elektromobiliams taršos mokestis netaikomas, nes jie neišmeta CO₂ tiesiogiai.
Mokestį galima susigrąžinti, jei automobilis išregistruojamas ir išvežamas iš Lietuvos, parduodamas į užsienį arba utilizuojamas.
Kiek ekologiški yra elektromobiliai? | Tai sudėtinga
tags: #automobiliu #naudingumo #koeficientai