Šiame straipsnyje analizuojami automobilių kelių techniniai reikalavimai, pirkimų teisėtumo vertinimas ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodų taikymas magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena rekonstravimo projektuose. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - Tarnyba) atliktas dalinis pirkimų vertinimas atskleidė aktualius klausimus, susijusius su BIM taikymo teisėtumu ir viešųjų pirkimų dokumentų rengimu.
Viešųjų pirkimų teisinė bazė
Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Pirkimų ir koncesijų priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu, atliko dalinį pirkimų vertinimą dėl reikalavimų ir (arba) kriterijų dėl statinio informacinio modeliavimo metodų (toliau - BIM) netaikymo teisėtumo.
Reikalavimai dėl BIM taikymo
Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 13 punktą, pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti „reikalavimai ir (arba) kriterijai dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka“, jeigu taikytina. Viešojo pirkimo dokumentai yra fundamentalusis viešojo pirkimo procedūrų teisinio reglamentavimo šaltinis, ir nuo šių dokumentų turinio priklauso, kaip, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis bus vykdomas konkretus viešasis pirkimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 1061 „Dėl reikalavimų ir (arba) kriterijų dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo“ (toliau - Nutarimas Nr. 1061) 1 punktas nustato, kad reikalavimai dėl privalomo statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo aplinkos ministro nustatyta tvarka turi būti nurodyti pirkimo dokumentuose. Tai privaloma tais atvejais, kai perkamos ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių rekonstravimo projektavimo paslaugos, o statiniai atitinka visas šias sąlygas:
- statybos skaičiuojamoji kaina yra lygi arba viršija 10 mln. Eur inžineriniams statiniams;
- projektavimo paslaugų pirkimų procedūros pradėtos po 2022 m. vasario 28 d.
Aplinkos ministro patvirtinti Užsakovo informacijos reikalavimai yra privalomas dokumentas pirkimo vykdytojams perkant Nutarime Nr. 1061 nustatytas ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių rekonstravimo projektavimo paslaugas. Statiniai turi atitikti visas Nutarime nurodytas sąlygas.
Nagrinėjamų pirkimų objektai ir BIM netaikymo argumentai
Nagrinėjami du pirkimai, susiję su magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena rekonstravimu:
- Pirkimo1 objektas: Magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 21,5 iki 39,207 km rekonstravimo techninių darbo projektų parengimas ir projektų vykdymo priežiūros paslaugos. Šis pirkimas suskirstytas į dvi dalis:
- Magistralinio kelio A14 ruožo nuo 21,50 iki 28,40 rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra;
- Magistralinio kelio A14 ruožo nuo 28,40 iki 39,207 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra.
- Pirkimo2 objektas: Magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 39,207 iki 64,332 km rekonstravimo techninių darbo projektų parengimas ir projektų vykdymo priežiūra. Šis pirkimas suskirstytas į tris dalis:
- Magistralinio kelio A14 ruožo nuo 39,207 iki 51,55 km rekonstravimo ir kelio Nr. 2809 Giedraičiai-Miežoniai-Dubingiai 5,498 km viaduko kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra;
- Magistralinio kelio A14 ruožo nuo 51,55 iki 59,00 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra;
- Magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 59,00 iki 64,332 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra.
Iš Centriniame viešųjų pirkimų portale esančios informacijos ir pridėtų dokumentų matyti, kad nei Pirkimo1, nei Pirkimo2 konkurso sąlygose ir jų prieduose Perkančioji organizacija nenustatė ir į pirkimo dokumentus neįtraukė reikalavimų ir (arba) kriterijų dėl privalomo statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo (angl. Building Information Modelling, toliau - BIM).
Perkančiosios organizacijos paaiškinimai
Perkančioji organizacija Tarnybai pateikė paaiškinimą, kad, rengdama pirkimų dokumentus, nusprendė netaikyti reikalavimų ir (arba) kriterijų dėl privalomo statinio informacinio modeliavimo metodų. Jos argumentai grindžiami tuo, kad pirkimų dokumentuose nurodyti objektai neatitinka visų Nutarimo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytų sąlygų, kurioms esant, reikalavimai dėl privalomo BIM taikymo yra privalomi.
Perkančioji organizacija nurodė, kad „informacinio modeliavimo metodas šiuo atveju netaikytas dėl perkamų Projektų neatitikimo Nutarimo 1 punkto papunkčiuose įtvirtintoms kumuliatyviosioms sąlygoms. Projektų ruožai buvo skaidomi į etapus ir apima didelį kiekį inžinerinių statinių ir kilnojamųjų daiktų, kurių statybos darbų kaina nėra lygi ir neviršija 10 (dešimt) mln. Eur“.
Taip pat Perkančioji organizacija nurodė skaidymo į ruožus poreikį ir priežastis: „kelio A14 Vilnius-Utena ruožas nuo 21,50 iki 64,33 km buvo išskaidytas į 5 ruožus pagal savivaldybes, susikirtimus (sankryžas) su kitais valstybinės reikšmės keliais, homogeniškumą, esamą ir planuojamą dangos tipą, eismo organizavimą. Pagal techninę projektavimo pirkimo specifikaciją, minėti ruožai bus skaidomi dar į ne mažiau kaip į 3 skirtingus sprendinių įgyvendinimo (rangos darbų) etapus (projektavimo metu projektuotojai turės juos parinkti, išskiriant sankryžas atskirais etapais)“.
Perkančioji organizacija pateikė ir kiekvieno išvardinto ruožo preliminarią rangos darbų kainą eurais. Iš pateiktos informacijos matyti, kad kiekvieno rekonstruojamo ruožo, kurį Perkančioji organizacija nurodė registruosianti, kaip atskirą inžinerinį statinį dar iki rekonstravimo darbų pradžios, planuojama investicijų (rangos darbų) suma yra mažesnė nei 10 mln. Eur. Taigi, Perkančioji organizacija sprendimą netaikyti statinio informacinio modeliavimo metodų pagrindė tuo, kad magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožus sudarantys atskiri inžineriniai statiniai (kiekvienas jų, o ne visas kelio ruožas) nesiekia Nutarime nustatytos 10 mln. Eur ribos.
Magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena kapitalinis remontas
Aplinkos ministerijos išaiškinimas ir Tarnybos pozicija
Kreipimasis į Aplinkos ministeriją
Tarnyba kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl tarnybinės pagalbos suteikimo ir paprašė paaiškinti, ar, spręsdama dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo, Perkančioji organizacija turėjo atsižvelgti į bendrą magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena, kaip inžinerinio statinio, rekonstravimui planuojamą investuoti sumą (preliminarią rangos darbų sumą), ar turėjo teisę priimti tokį sprendimą, vertindama atskirai kiekvienam kelio ruožui tenkančią lėšų dalį.
Ministerijos atsakymas
Atsakydama Aplinkos ministerija pažymėjo, kad Nutarime „nustatytos statinio informacinio modeliavimo sąlygos, tarp kurių nėra nuostatų vienareikšmiškai apibrėžiančių privalomo statinio informacinio modeliavimo taikymo, kai projektas įgyvendinamas atskirais etapais, ruožais“. Atsižvelgdama į Perkančiosios organizacijos rašte išdėstytus argumentus, ministerija pateikė nuomonę, kad „perkančioji organizacija turi teisę priimti sprendimą netaikyti Nutarimo nuostatų, jeigu atskirų kelio ruožų, kurie bus registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri statiniai, rekonstravimo darbų statybos skaičiuojamoji kaina, nustatyta pagal Nutarimo reikalavimus, neviršija 10 mln. Eur“.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Perkančiosios organizacijos sprendimas suskaidyti rekonstruojamą kelio ruožą į atskiras kelio dalis (smulkesnius ruožus), kurios bus registruojamos kaip atskiri inžineriniai statiniai ir kurių (kiekvienos atskirai) planuojama investicijų (rangos darbų) kaina neviršys 10 mln. Eur, atitinka Aplinkos ministerijos išaiškinimą.
Tarnybos konstataavimas ir nuomonė
Pirkimo1 sąlygų 1 priedo ir Pirkimo2 sąlygų 1 priedo 9.3 papunkčiuose nustatytas reikalavimas projektinei dokumentacijai: „numatyti projektų įgyvendinimo etapiškumą (ne mažiau kaip 3 projekto įgyvendinimo etapai), sankryžų rekonstravimą, viaduko kapitalinį remontą numatyti atskirais etapais, įvertinant įgyvendinimo galimybes. Kiekvieno etapo darbų ir kiekių žiniaraščiai bei SMD kainos skaičiavimo dalis rengiami atskiri. Projektiniai sprendiniai turi būti parinkti užtikrinant atskirų etapų įgyvendinimą“. Be to, 9.13 papunkčiuose numatytos sąlygos: „Projektas turi būti suskaidytas į ne mažiau kaip 3-4 įgyvendinimo etapus, sankryžų įrengimą numatyti atskirais etapais. Etapai turi būti numatomi taip, kad būtų galimybė juos įgyvendinti atskirai.“
Apibendrinant išdėstytą bei atsižvelgus į Aplinkos ministerijos išaiškinimą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija, turėdama sumanymą rekonstruojamą inžinerinį statinį - kelią, suskaidyti į atskirus registruotinus inžinerinius statinius - trumpesnes kelio atkarpas, kurių kiekvieno planuojama investicijų vertė neviršija 10 mln. Eur, pirkimo sąlygose neprivalėjo nurodyti reikalavimų ir (arba) kriterijų dėl privalomo statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo.
Nepaisant to, Tarnyba pastebi, kad spręsdama dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo, Perkančioji organizacija neatsižvelgė į bendrą rekonstruojamų ir šiuo metu Nekilnojamo turto registre registruotų inžinerinių statinių apimtį, bendrą magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena rekonstravimui planuojamą investuoti sumą (preliminarią rangos darbų sumą). Perkančioji organizacija nusprendė projektuojamus kelio ruožus suskaidyti į atskirus mažesnius kelio ruožus taip, kad jų rekonstravimo darbų statybos skaičiuojamoji kaina (planuojamų investicijų suma), nustatyta pagal Nutarimo reikalavimus, neviršytų 10 mln. Eur, ir dėl to formaliai neturėjo pareigos nustatyti ir į pirkimo dokumentus įtraukti reikalavimų ir (arba) kriterijų dėl privalomo statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo. Tarnybos nuomone, toks Perkančiosios organizacijos elgesys nedera su tikslais, keltais priimant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 1061 ir įtvirtinant reikalavimus BIM taikymui.
Kelių įstatymo ir statybos techninių reglamentų apibrėžtys
Kelių įstatymas
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad „kelias - inžinerinis statinys“. Detaliau apibrėžta, kad kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.
Statybos techninis reglamentas
Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 4 punkte nustatyta, kad reglamento VI, VII ir VIII skyrių nuostatos taikomos visiems statiniams, išskyrus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Šio reglamento 2 priede nurodyta, kad kiti normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys statinio statybos rūšis, apima KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau - STR „Automobilių keliai“).
STR „Automobilių keliai“ nustatyti visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techniniai reikalavimai. STR „Automobilių keliai“ 1 priede reglamentuotos automobilių kelių statybos (tiesimo) rūšys, o šio priedo 3 punkte nustatyta, kad „Kelio rekonstravimas - statybos rūšis, kai esamas kelias pertvarkomas pagal reglamentu nustatytus reikalavimus pertvarkant:
- visus ar dalį kelio konstrukcinių elementų;
- kelio kompleksui priklausančius statinius ir įrenginius.
BIM taikymo tikslai ir poveikis
Įstatymo 35 straipsnio pakeitimo iniciatyva kilo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 7 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. protokolinių sprendimų, atspindinčių strateginę Vyriausybės poziciją. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad pakeitimų tikslas - „sudaryti prielaidas esminiam viešojo sektoriaus statinių statybos planavimui, projektavimui, statybai, eksploatavimui skiriamų išteklių naudojimo efektyvumo didėjimui, skaitmeninant su tuo susijusius procesus, taikant BIM, taip paskatinant viso nacionalinio statybos sektoriaus technologinę pažangą ir konkurencingumo augimą“.
Toliau dėstoma, kad Įstatymo pakeitimas turės teigiamą poveikį valstybės finansams - „taikant BIM metodus, kapitalo įdėjimo sąnaudas statybai, rekonstravimui, remontui dėl šiuose procesuose pagal aiškias taisykles, procedūras kuriamos ir valdomos informacijos, greitesnių ir tikslesne informacija pagrįstų sprendimų, mažesnio projektavimo klaidų skaičiaus ir jų taisymo sąnaudų, tiksliai apskaičiuojamo darbų ir medžiagų kiekio, greitesnio ir sklandesnio statybos proceso galima tiesiogiai ar per geresnę statinių kokybę sumažinti. Tai ypač reikšminga viešajam sektoriui, kaip pagrindiniam statytojui (užsakovui)“.
Be to, nurodyta, kad BIM metodų taikymas „sudarys galimybes efektyviau projektuoti, statyti ir naudoti viešojo sektoriaus statinius, mažinti susijusias sąnaudas ir neigiamą poveikį aplinkai, nes bus sudaromos patikimos prielaidos iš anksto patikrinti pasirinktų projektavimo sprendinių efektyvumą visame statinio gyvavimo cikle, išvengti didelės dalies projektavimo klaidų, spartinti statybos procesą, suderinti informacijos mainų taisykles, sudaryti efektyvaus statinių valdymo, investicijų planavimo galimybes.
tags: #automobiliu #keliu #techniniu #reikalavimu #reglamentas #str