Užklimpusi mašina gali sukelti daug streso ir sugaišinti brangaus laiko. Automobilio ištraukimas - tai paslauga, kuri gali išgelbėti tiek jūsų laiką, tiek transporto priemonę netikėtose situacijose, ypač kai kalbama apie įvažiavimą į kelio duobę. Sugadintos, prakirstos automobilių padangos, sulankstyti ratlankiai, sulaužytos važiuoklės detalės, pamesti buferiai ir automobilio dugno apsaugos detalės - tai bene pagrindinės bėdos, kurias vairuotojai patiria įvažiavę į kelyje pasitaikiusią duobę.
Papildomi nemalonumai apima sugaištą laiką, sugadintą nuotaiką, nebaigtą kelionę, pinigines išlaidas, užsitęsusius automobilio remonto darbus. Dėl duobių nukenčia beveik visų markių mūsų šalies keliais riedantys automobiliai, kuriuos vairuoja tiek vyrai, tiek moterys, nesvarbu, kokio amžiaus. Tiesa, rečiau kelių duobės žalos pridaro didesnio pravažumo transporto priemonėms - visureigiams, krovininiams automobiliams, sunkvežimiams, mat jie yra pritaikyti sudėtingiems keliams.
Duobių atsiradimo priežastys ir kelių būklė
„Pavasarį visuose keliuose atsirandantys plyšiai, išdaužos ir kiti defektai - sena problema. Po praėjusių metų sunkios žiemos jų buvo 10 procentų daugiau nei įprastai. Kiek tų duobių keliuose bus šiemet, nežinome, tik galime spėti, kad jų daugės“, - teigia Valstybinės automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas. Po žiemos visada susilpnėja kelių danga, o didžiausias jos priešas - vanduo ir šaltis. Per pavasarinį polaidį dėl temperatūrų kaitos tai užšąlantis, tai atšylantis vanduo plėšo, skaldo asfalto dangą. Taip yra beveik iki gegužės mėnesio pradžios.
„Plyšiai ir išdaužos turi savybę labai sparčiai didėti. Laiku nepastebėta ir nesutvarkyta kumščio dydžio duobelė per dieną gali išaugti iki pavojingos eismui - geros kepurės dydžio, o per ilgesnį laiką - ir iki stalo dydžio“, - pažymi H. Jurkuvėnas. Pavojinga laikoma išdauža, kurios ilgis ir plotis siekia 30 centimetrų, o gylis - daugiau nei 4 centimetrus.
Daugiausia duobių yra mūsų miestų gatvėse ir vietinės reikšmės keliuose, kuriais rūpinasi savivaldybės. Geriausia valstybinės reikšmės magistralinių kelių būklė. „Krašto ir rajoniniai keliai yra kur kas seniau nutiesti, jų danga susilpnėjusi. Dėl lėšų trūkumo kai kurie keliai neremontuoti keliolika metų, o 2009-2010 metais šiuose keliuose nebuvo atliktas net paprastasis dangos remontas,“ - priduria H. Jurkuvėnas.
Kelių priežiūrą ir remontą galima palyginti su dantų taisymu - jei kasmet periodiškai ir profilaktiškai jie apžiūrimi ir gydomi, ateityje bus išvengta didelių ir brangiai kainuojančių problemų. Norint užtikrinti tinkamą kelių būklę, reikėtų kiekvienais metais atnaujinti bent jau viršutinį dėvimą jų dangos sluoksnį, tačiau tai yra tik svajonės. Valstybinė automobilių kelių direkcija prižiūrimiems magistraliniams, krašto ir rajoniniams keliams taisyti pernai buvo gavusi 26,7, o šiemet - 25,9 milijono litų. Šiomis lėšomis kasmet užtaisoma 220-230 tūkstančių kvadratinių metrų kelio dangos išdaužų ir apie 500 tūkstančių metrų jos plyšių.
Žalos atlyginimas ir draudimo niuansai
Kasko draudimo privalumai
Tik kasko draudimu automobilį apdraudę vairuotojai gali tikėtis, kad visi nuostoliai jiems bus kompensuoti. Apgadinus automobilį duobėje labiausiai gelbsti „Kasko“ draudimas - tokiu atveju reikia kreiptis tiesiai į draudimo bendrovę. Turėdami minėtą draudimą, išvengsite tikrai nemažai galvos skausmo, nes jūsų patirtus nuostolius atlygins draudimo bendrovė, kuri vėliau žalos sumą išsireikalaus iš vietos savivaldybės ar kelininkų.
Renkantis kasko draudimą ar jį jau turint, derėtų atidžiau paskaityti pačią sutartį. Kai kurios draudimo bendrovės, pavyzdžiui, „Gjensidige Baltic“, nereikalauja į įvykio vietą kviesti policijos, jei patirta žala neviršija 10 proc. apdrausto automobilio sumos. Kitos reikalauja į įvykio vietą išsikviesti policijos ekipažą. Atkreipkite dėmesį, kad vienos draudimo bendrovės kompensuoja visus per įvykį patirtus nuostolius, kitos neįskaičiuoja apgadintų padangų.
Dar vienas svarbus dalykas - išskaita arba vadinamoji frančizė. Išskaita bus išskaičiuota iš nuostolio dydžio, tačiau ji netaikoma, jei žinomas kaltininkas ir jo kaltė įrodyta. Skirtingos draudimo bendrovės pateikia įvairius skaičius, kiek vidutiniškai tenka išmokėti vienam vairuotojui, apgadinusiam savo mašiną. „Gjensidige Baltic“ vidutiniškai išmokėta suma siekia 800 litų, „Lietuvos draudimo“ - 1900 litų, „ERGO Lietuva“ - 2500 litų, o „If draudimo“ bendrovės - net 2700 litų.
Žalos atlyginimas be Kasko draudimo
Jeigu vairuotojai nepasirūpinę kasko draudimu, dėl žalos atlyginimo tenka kreiptis į kelią valdančią savivaldybę ar jį administruojančią įmonę. Patirtų nuostolių atlyginimo iš minėtų institucijų galima reikalauti tik tuo atveju, jei duobė kelyje nebuvo paženklinta, vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir nebuvo informuotas apie esančią kliūtį įspėjamuoju kelio ženklu.
Norint išsireikalauti nuostolius iš savivaldybės arba už kelių priežiūrą atsakingos tarnybos, reikia nusiteikti ilgam bylinėjimuisi teismuose. Ši procedūra nėra paprasta, tad retas vairuotojas tam ryžtasi. Laimėti tokias bylas yra gana sunku netgi draudimo bendrovėms, turinčioms profesionalius teisininkus. „Praėjusiais metais laimėjome vos 10 procentų visų pateiktų ieškinių dėl duobių“, - tvirtino Skandinavijos draudimo bendrovės „If“ Lietuvos transporto žalų grupės vadovas Ernestas Goliančikas.
Ką daryti, jei automobilis apgadintas duobėje?
Pirmiausia - nepulkite į paniką. Šiuo atveju galioja labai paprasta taisyklė: jei vairuotojas yra tikras, kad duobės pastebėti ir apvažiuoti buvo neįmanoma bei nebuvo apie tai įspėjančių ženklų, jis drąsiai gali kviesti policijos ekipažą. Jei jau atsitiko taip, kad įvažiavote į duobę ir apgadinote automobilį, draudikai rekomenduoja pirmiausia kviesti policiją.
Pirmieji veiksmai įvykio vietoje
- Išsikvieskite policijos pareigūnus. Pareigūnai ne tik užfiksuos tikslią įvykio vietą, laiką, nubraižys schemą, įvertins aplinkybes, ar vairuotojas šioje situacijoje elgėsi atsargiai ir rūpestingai, bet ir pažymės duobę - taip bus išvengta kitų nelaimių. Jei policijos pareigūnai nustato, kad nebuvo ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, ir vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti ir išvengti duobės, jie išduoda vairuotojui tai patvirtinančią pažymą.
- Padarykite keletą įvykio vietos ir apgadinto automobilio nuotraukų. Vairuotojams patariama vežiotis fotoaparatą (jei neturi fotografuojančio mobiliojo telefono) tam, kad galėtų užfiksuoti eismo įvykio detales - kilus ginčui pravartu turėti papildomų įrodymų. Nuotraukos turi būti informatyvios. „Neužtenka nufotografuoti atskirai duobę ir apgadintą automobilį. Reikėtų padaryti keletą bendresnių nuotraukų, kuriose būtų užfiksuoti ir šalia esantys objektai, nes tai padeda geriau įvertinti situaciją“, - teigė bendrovės „Lietuvos draudimas“ kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.
- Užpildykite eismo įvykio deklaraciją arba iškvieskite policiją. Eismo įvykio aplinkybes galima fiksuoti ir ant balto popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo įvykio dalyvių parašais. Tokiu atveju prireiks dviejų vienodų variantų, ant kurių reikės eismo įvykio dalyvių bei liudininkų parašų.
- Kreipkitės į savivaldybę arba kelininkus. Turėdami tokią medžiagą (policijos schemą, nuotraukas) galėsite kreiptis į vietos savivaldybę arba kelią prižiūrinčią bendrovę. Jie privalo atlyginti patirtą žalą. Vilniaus kelius prižiūrinčių bendrovių vadovai teigė, kad jie pagrįstus iki maždaug 1200 litų siekiančius skundus atlygina be didesnių ginčų. Vis dėlto, neretai ginčą be teismo išspręsti nepavyksta. Tuomet belieka apsišarvuoti geležine kantrybe ir susirasti patyrusį advokatą - ypač jei nuostoliai tikrai dideli.
Kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją?
Žalos registravimas draudimo bendrovėje (su Kasko draudimu)
Jei po įvykio automobiliu važiuoti nesaugu, susisiekite su žalų reguliavimo specialistu ir informuokite apie automobilio buvimo vietą. Padarykite automobilio apgadinimų nuotraukas įvykio vietoje ir praneškite apie įvykį internetu. Jei automobiliu važiuoti nesaugu, išsikvieskite techninės pagalbos tarnybą ir nuvežkite automobilį pas „If“ partnerius. Jei automobiliu saugu važiuoti, užregistravus įvykį, prašome parodyti automobilį mūsų partneriams.
Dokumentus (eismo įvykio deklaracijos ar policijos pažymos, kitus reikšmingus su įvykiu susijusius dokumentus) galite pateikti registruodami įvykį internete, taip pat apžiūros ir remonto partneriams arba asmeniniam žalų reguliavimo specialistui. Gavę registraciją, per 1 d. d. Jums bus atsiųsta SMS žinutė ir el. laiškas. Susitarkite su servisu, kada galite parodyti automobilį. Gavus informaciją, per 2 d. d. bus patvirtinta sąmata.
Padangų žalos atlyginimo ypatumai
Padangoms yra taikomas nuvertėjimas ir išskaita. Nuvertėjimas netaikomas tik tuo atveju, kai automobilis yra draustas nauja verte (informacija, kokia verte draustas Jūsų automobilis, galite rasti draudimo sutartyje). Papildomai informuojama, jog padangų remonto darbai (pvz., skylės klijavimas) dažniausiai yra mažesni nei išskaita. Sugadinus vieną padangą, ne visuomet atlyginamos dviejų ar daugiau padangų keitimo išlaidos, o tik tuomet, kai tai rekomenduoja automobilio gamintojas.
Vertinant įvykio metu padarytą žalą padangoms, paprastai vadovaujamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinta transporto priemonių vertinimo instrukcija. Ši instrukcija nustato, kad žala vertinama tik toms dalims, kurios patyrė sugadinimus, t.y., jei apgadinta viena padanga, tai ir žala turėtų būti skaičiuojama konkrečiai vienai padangai, kuri buvo pažeista. Visuomet papildomai teiraujamės automobilio gamintojo, kiek turėtų būti keičiama padangų, kad automobilį būtų saugu eksploatuoti kelyje. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad automobilio naudojimo metu to paties rašto padangos, esančios ant tos pačios ašies, dėvisi skirtingai ir jų protektoriaus gyliai skiriasi.
Kai automobilio remontas tampa netikslingu (totalinė žala)
Jei automobiliui padaryta žala (remonto kaštai) yra didesnė nei automobilio vertės prieš pat įvykį ir automobilio likutinės vertės po įvykio skirtumas, automobilio remontas tampa ekonomiškai netikslingu ir nėra atliekamas. Pripažinus, jog automobilio remontas yra netikslingas, automobilis laikomas sunaikintu. Jūsų automobilio vertė nustatoma atsižvelgiant į draudimo sutarties sąlygas. Jei automobilis draustas nauja verte, automobilio vertė yra draudimo suma nurodyta sutartyje. Jei automobilis draustas rinkos verte, vertintojas lygina analogiškų automobilių pirkimo-pardavimo sandorių kainas rinkoje įvykio dieną. Vertintojas tiria Lietuvos rinką, peržiūrėdamas interneto portalų skelbimus apie panašios būklės automobilius.
Net ir stipriai sugadinta transporto priemonė turi tam tikrą vertę, todėl tokį automobilį galima parduoti ir bent iš dalies sumažinti patirtą žalą. Siekdami Jums padėti, draudimo bendrovės siūlo automobilio liekanas parduoti aukciono būdu. Paprastai per 5 dienas gaunama informacija apie tai, kiek yra vertas Jūsų apgadintas automobilis. Sutikus, aukciono laimėtojui perduodami Jūsų kontaktiniai duomenys, ir jis susisiekia bei nuperka sugadintą automobilį. Automobilis parduodamas tokios pat komplektacijos, kokios buvo iš karto po eismo įvykio.
Kai draudimo bendrovės turi visą reikalingą informaciją dėl draudžiamojo įvykio, draudimo išmoka pervedama į automobilio savininko sąskaitą. Informuojama, kad, jeigu per draudžiamąjį įvykį automobilis sunaikinamas arba pavogiamas, draudimo išmoka mažinama visomis sutartyje numatytomis, bet nesumokėtomis draudimo įmokos dalimis, neatsižvelgiant į mokėjimo terminus.
Jei savanoriškuoju draudimu drausto automobilio remontas yra netikslingas, o žala kilo eismo įvykio metu dėl kitų asmenų kaltės, pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kaltininko draudimo bendrovė privalo perduoti informaciją VĮ „Regitra“ apie eismo įvykio metu sugadintus automobilius, kuriuos remontuoti ekonomiškai netikslinga. Po šios informacijos perdavimo transporto priemonei naikinama techninė apžiūra. Labai svarbu po įvykio laikytis šių instrukcijų.
Kaip išvengti duobių ir saugiai vairuoti? Eksperto patarimai
Evaldas Čirba, Ukmergės automobilių sporto klubo prezidentas ir žinomas lenktynininkas, dalijasi patarimais, kaip sumažinti riziką apgadinti automobilį dėl duobių:
„Galime nervintis, keikti kelininkus, bet gerai pagalvoję suprantame - juk gyvename tokioje klimato juostoje, kur ypač dažnos orų permainos. Taigi lieka tik pagal galimybes saugotis patiems.“
- Tinkamas oro slėgis padangose. Pirmiausia siūlyčiau pradėti nuo tinkamo oro slėgio padangose. Žiemą važinėjant slidžiais keliais žemesnis padangų oro slėgis gerina sukibimą su kelio danga, o pavasarį slėgio trūkumas padangoje pataikius į duobę gali tapti padangos prakirtimo ar visiško sugadinimo priežastimi.
- Saugus greitis. Važiuojant reikia pasirinkti saugų greitį, kad visada liktų laiko sustabdyti automobilį ar atlikti manevrą vairu iki duobės. Magistraliniuose ir krašto keliuose duobių pasitaiko mažiau, tačiau pasekmės įvažiavus į duobę lekiant didesniu greičiu yra skaudesnės, o atskirais atvejais tai gali tapti net avarijos priežastimi.
- Teisingas stabdymas. Trečias ir labai svarbus patarimas - stabdyti reikia tik iki duobės, o prieš pat ją būtina atleisti stabdžių pedalą. Tokiu būdu pavyks sumažinti automobilio pakabos sugadinimo riziką. Jei automobilis neturi stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS), reikėtų prisiminti, kad stipriai stabdant čiuožiantys ratai nebereaguoja į vairo pasukimą, tad stabdžių atleidimas prieš pat duobę paliks galimybę atlikti manevrą vairu, o tai padės išvengti duobės.
- Budrumas miesto gatvėse. Reikėtų būti budresniems važiuojant miestų gatvėmis ir kiemais. Klaidinga manyti, kad važiuojant mažu greičiu ten atsivėrusios duobės nėra tokios pavojingos. Dažnai mieste dėl prasto vandens nutekėjimo nuo važiuojamosios kelio dalies nemažai didelių duobių būna apsemtos vandeniu ir yra visai nepastebimos. Vairuotojas, važiuodamas per tokią balą, net neįtaria apie joje slypinčią kliūtį. Dėl to į tokią duobę labai dažnai įvažiuojama net nestabdant, tuomet nemalonumai tikrai garantuoti.
- Venkite staigių manevrų. Ekspertai įspėja, kad staiga keisti važiavimo kryptį dėl duobės yra itin pavojinga, nes kyla grėsmė susidurti su kitu automobiliu, todėl pastebėjus duobę patariama kuo labiau sumažinti važiavimo greitį. Didžiausia rizika smarkiai apgadinti automobilį duobėje kyla pirmosiomis atlydžio dienomis, kai sparčiai tirpstantis sniegas užtvindo besiveriančias duobes ir jų tiesiog nematyti. Tokiomis dienomis patariame sumažinti įprastą važiavimo greitį, ypač atsargiai įveikti apsemtus kelio ruožus ir stengtis būti itin dėmesingiems.
Statistika ir prognozės dėl duobių keliuose
Draudimo bendrovių duomenimis, automobiliai dėl duobių nukenčia ištisus metus, tačiau kovo ir balandžio mėnesiais tokių įvykių skaičius labai išauga. „Po žiemos įšalo prasidėjus atlydžiui gatvėse atsiveria daugybė naujų duobių, kelininkai nespėjama jų lopyti. Tiesa, praėjusi žiema šiuo požiūriu buvo išskirtinė - stiprus atlydys duobių gatvėse prisėjo ir viduržiemį“, - pažymėjo E. Goliančikas. Pernai „If“ bendrovė nuostolius, patirtus įvažiavus į kelio duobę, atlygino 176, o užpernai - 143 klientams.
Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ pernai kasko draudimu apsidraudusiems klientams, patyrusiems žalą, kai nepavyko aplenkti duobės kelyje, išmokėjo per 100 tūkstančių litų. „Kasmet išmokų skaičius auga, Lietuvos kelių būklė prastėja, daugėja vairuotojų, besidraudžiančių kasko draudimu“, - aiškino draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis.
Kaip rodo daugiametė statistika, didžiausia tikimybė patirti nuostolių įvažiavus į duobę kelyje yra būtent atlydžio pradžioje. „Nors duobių keliuose sezonas Lietuvoje tik prasideda, formuotis jos pradeda sulig pirmaisiais šalčiais, kai kritulių patenka į asfalto įtrūkius. Šaldamas vanduo plečiasi ir suardo kelio dangą, o aktyviai lopyti duobes pradedama tik atšilus orams. Tad jau galime prognozuoti, kad šiais metais daugiausia įvykių keliuose dėl duobių bus vasario-balandžio mėnesiais“, - teigia draudimo bendrovės „If“ Transporto žalų grupės vadovas Dominykas Trimonis. Pavyzdžiui, Lietuvos sostinėje asfaltuotų gatvių ilgis siekia net 612 km. Savivaldybės atstovai teigia, kad po šios žiemos duobių skaičius Vilniaus keliuose yra padidėjęs apie 30 proc., palyginti su ankstesnių metų žiemomis.
Kelininkai savo ruožtu teigia, kad kol vidutinė paros temperatūra nepasieks 5 laipsnių šilumos, jie duobes kelyje aplopys tik laikinai. Geresnių kelių ir mažiau duobių galime tikėtis ne anksčiau kaip balandžio viduryje ar net minėto mėnesio pabaigoje.
tags: #automobiliu #duobes #istraukimas