Dujinė įranga automobiliuose dažnai pasirenkama dėl ekonominių priežasčių, nes automobilinės dujos yra pigesnis kuras, palyginti su benzinu ar dyzelinu. Tačiau neprofesionaliai sumontuota ar techniškai netvarkinga dujinė įranga gali kelti rimtą pavojų tiek pačiai transporto priemonei, tiek jos keleiviams, tiek aplinkiniams. Todėl nustatyti griežti techninės apžiūros reikalavimai siekia garantuoti, kad šalies keliais važinėtų transporto priemonės su tvarkinga dujų įranga.
Bendrieji techninės apžiūros pokyčiai ir taršos matavimai
Techninės apžiūros reikalavimai visame žemyne nuolat kinta, didėjant dėmesiui aplinkosaugai. Pavyzdžiui, po 2013 m. pagamintiems automobiliams įsigalioja nauji standartai. Naujasis PN (angl. Particle Number) matavimas parodo, kiek kietųjų dalelių yra kubiniame centimetre išmetamųjų dujų. Tai pereinamoji stadija tarp Euro 5 ir Euro 6 standartų, įsigaliojusi 2011 m. rugsėjį naujiems modeliams, o 2013 m. - visiems parduodamiems automobiliams.
Daugelis Europos šalių vykdo Europos Sąjungos institucijų rekomendacijas dėl PN matavimo diegimo techninėje apžiūroje:
- Vokietija: nuo 2023 m.
- Nyderlandai: nuo 2022 m.
- Belgija: nuo 2022 m.
- Šveicarija: nuo 2023 m.
- Latvija: PN matavimus pradėjo nuo 2025 m. sausio 1 d., su 12 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, per kurį viršijama kietųjų dalelių riba nėra laikoma dideliu trūkumu techninėje apžiūroje. Nuo 2026 m. viršijimas bus traktuojamas kaip didelis trūkumas.
Išmetamųjų dujų matavimo principai
Techninės apžiūros metu atliekamas automobilio dūmingumo bandymas nesiekia tiksliai nustatyti absoliučių teršalų kiekio, išmetamo nuvažiavus kilometrą, kadangi tai būtų brangi ir ilga laboratorinių tyrimų procedūra. Apžiūros tikslas - greitai ir pigiai įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę.
Matavimas atliekamas naudojant matavimo kolbą, kurios viename gale patenka išmetamosios dujos, o kitame gale yra šviesos šaltinis ir imtuvas. Šis matavimo būdas aptartas tiek Europos teisės aktuose, tiek Jungtinių Tautų taisyklėse ir perkeltas į nacionalinę teisę. Remiantis gautais duomenimis apie kietųjų dalelių kiekį išmetamosiose dujose, daroma išvada apie bendrą automobilio variklio būklę. Per didelis kietųjų dalelių kiekis rodo variklio techninį netvarkingumą ir taršą. Automobiliai į aplinką daugiausia išmeta anglies dvideginio, angliavandenilių (nesudegusio kuro), anglies monoksido ir azoto oksidų.
Techninės apžiūros metu tikrinami skirtingi dyzelinių, benzininių ir dujomis varomų automobilių parametrai. Dyzeliniams varikliams kenksmingiausia teršalų dalis yra kietosios dalelės, pagal kurias vertinama techninė būklė. Benzininiams ir dujomis varomiems varikliams matuojamas anglies monoksido (CO) kiekis ir lambda reikšmė. Jei tikrinama techninė būklė automobilio, atitinkančio Euro 6 normas, jam matavimas gali būti atliekamas per diagnostinę jungtį (OBD), analizuojant duomenis automobilio valdymo bloko atmintyje ir daviklių rodmenis. Europos Sąjungoje techninei apžiūrai atlikti vadovaujamasi ta pačia 2014 m. 45 direktyva, todėl tikrinimo metodai iš esmės yra vienodi visur.
Specifiniai reikalavimai automobiliams su dujine įranga
Dujinė įranga transporto priemonėje turi atitikti griežtus saugumo ir techninius reikalavimus, užtikrinančius patikimą jos veikimą.
Dokumentacija ir registracija
- Jei automobilis Lietuvoje registruotas nuo 2006 m. lapkričio 1 d., registracijos liudijimo grafoje turi būti nurodyta degalų rūšis, t. y. „benzinas/dujos“ arba „dujos“.
- Transporto priemonių, naudojančių dujinius degalus (SND arba SGD), valdytojai, pristatydami automobilius techninei apžiūrai, turėtų pasitikrinti, ar nėra pasibaigęs dujų baliono eksploatacijos laikas.
Dujų balionas ir jo tvirtinimas
Šiaulių techninių apžiūrų centro ekspertai Vaidotas Vaišvila ir Vytenis Paškūnas pateikia esminius reikalavimus:
- Į techninę apžiūrą reikia atvykti su ne mažiau kaip iki pusės užpildytu dujų balionu.
- Dujų balionas turi būti patikrintas ir ne vėliau kaip 10 metų po jo pagaminimo. Šie ir kiti duomenys turi būti nurodomi dujų baliono identifikacinėje lentelėje, pritvirtintoje matomoje vietoje.
- Jei transporto priemonė naudoja suslėgtas gamtines dujas (SGD), balionas, pasibaigus jo eksploatavimo laikui, kuris negali būti ilgesnis už 20 metų, turi būti keičiamas.
- Pats dujų balionas turi būti patikimai pritvirtintas numatytais tvirtinimo elementais.
- Balionas negali būti montuojamas variklio skyriuje.
- Dujų baliono žemasis apatinis taškas neturi būti žemiau kaip per 200 mm nuo važiuojamosios dalies paviršiaus.
- Jeigu transporto priemonėje yra keli dujų balionai, jų negalima montuoti nuosekliai (vienas po kito).
Dujų įrangos komponentai ir saugumas
V. Paškūnas pažymi, kad be jau išvardytų reikalavimų, turi būti sumontuoti visi saugų ir patikimą įrangos eksploatavimą užtikrinantys elementai, o dujinė įranga privalo būti sandari:
- Dujinė įranga privalo būti sandari. Sandarumas tikrinamas purškikliais ir jutikliais, kurie reaguoja į dujų kvapą ir apžiūri visas siūles, ertmę po variklio gaubtu ir bagažinę.
- Variklis privalo dirbti su abiem kuro rūšimis (benzinu ir dujomis).
- Užpildymo įrenginys turi būti automobilio išorėje ir nesisukinėti. Jis turi turėti sandarų standartinį dangtelį.
- Visi įrangos komponentai privalo būti patikimai pritvirtinti bei apsaugoti nuo pažeidimų, galimų dėl judančių variklio elementų, išorės poveikio arba galimo vežamo krovinio pasislinkimo.
- Dujų įrangos komponentai negali išsikišti už automobilio gabaritų daugiau kaip 20 mm.
- Nuotoliniu būdu valdomas uždarymo vožtuvas: tai vožtuvas, esantis prieš reduktorių, kuris užsidaro išjungus degimą (arba varikliui dirbant benzinu).
- Dujų nepraleidžiantis apvalkalas: tai gali būti plastmasinė galva, gaubianti baliono armatūrą (įskaitant skaidrios plastmasės dangtelį), kuri sėdi ant tarpinės, ir iš jos išvesta gofruota žarna po automobiliu, skirta ventiliacijai.
Išmetamųjų dujų reikalavimai
Kokie reikalavimai keliami automobilio su dujine įranga išmetamosioms dujoms? Anot V. Vaišvilos, išmetamųjų dujų teršalų normatyvai yra tokie patys, kaip ir benzininiams varikliams. Jų neatitikimas techninės apžiūros metu yra traktuojamas kaip didelis trūkumas.
- Anglies monoksido (CO) kiekis: negali viršyti gamintojo nurodyto kiekio. Jeigu gamintojo nurodyta maksimali norma nežinoma ar nenurodoma, laikomasi šių normų:
- Automobiliams, pagamintiems iki 1986 m. gruodžio 31 d. - 4 procentai.
- Automobiliams, pagamintiems nuo 1987 m. sausio 1 d. - 3 procentai.
- Automobiliams, turintiems 3 komponentų išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas: 0,5 proc. esant minimalioms apsukoms ir 0,3 proc. esant ne mažesnėms kaip 2000 aps./min.
- Automobiliams, įregistruotiems po 2002 m. liepos 1 d.: atitinkamai 0,3 ir 0,2 proc.
- Lambda vertė: varikliui veikiant ne mažesniu kaip 2000 aps./min. dažniu, privalomas lambda vertės matavimas turi būti lygus 1 plius/minus 0,03 arba atitikti gamintojo nurodytą.
- Angliavandenilių (CH) kiekiai (matavimo vienetas - ppm, t.y. dalys milijonui):
- Neturi viršyti 1200 ppm automobiliams, pagamintiems iki 1986 m. sausio 31 d.
- Neturi viršyti 600 ppm automobiliams, pagamintiems nuo 1987 m. sausio 1 d. (išskyrus krovininius automobilius ir autobusus, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 tonos).
- Automobiliams su trijų komponentų išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis - 100 ppm.
- Krovininių automobilių ir autobusų, kurių bendroji masė viršija 3,5 t: angliavandenilių kiekis išmetamosiose dujose neturi būti didesnis kaip 1200 ppm keturis ar mažiau cilindrų turinčiuose varikliuose ir 3000 ppm didesniuose kaip 4 cilindrų varikliuose.
Teisinis reguliavimas ir patikros vykdymas
Papildomais techninės apžiūros reikalavimais siekiama garantuoti, kad šalies keliais važinėtų transporto priemonės su tvarkinga SND/SGD įranga:
- Jei automobilis pritaikytas naudoti suskystintas naftos dujas (SND), įranga ir jos veikimas turi atitikti „Techninius reikalavimus suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones“, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 2B-227.
- Jeigu SND įranga transporto priemonėje sumontuota iki 2006 m. lapkričio 1 d., tokia įranga ir jos veikimas turi atitikti bent jau „Suskystintų dujų kuro sistemos įrengimo automobiliuose taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 334/374, reikalavimus.
- Jei automobilis pritaikytas naudoti suslėgtas gamtines dujas (SGD), įranga ir jos veikimas turi atitikti „Suslėgtųjų gamtinių dujų įrangos ir šios įrangos montavimo į motorines kelių transporto priemones techninius reikalavimus“, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2B-176.
Nuo 2006 m. lapkričio 1 d. automobilių dujinės įrangos patikrą atlieka techninės apžiūros įmonės. Tai reiškia, kad jokia speciali įrangos patikra kitoje įmonėje nebėra būtina, išskyrus tam tikras išimtis suskystintų naftos dujų balionams.
Atsižvelgiant į techninės apžiūros įmonių ir jų asociacijos „Transeksta“ dominavimą rinkoje, Susisiekimo ministerija, suderinusi su Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba, nustatė maksimalią kainą už automobilių dujinės maitinimo įrangos techninės būklės patikrinimą - 23,45 Lt (paslaugos pardavimo kaina su PVM - 28 Lt). Ši papildoma patikra susijusi su specifinėmis techninėmis ir technologinėmis ypatybėmis, o jos atlikimas reikalauja papildomų, su specialia įranga, darbo vietų bei specialiai parengtų kontrolierių ir ekspertų.
Dažniausiai pasitaikantys dujų įrangos trūkumai techninėje apžiūroje
Techninės apžiūros ekspertai dažnai susiduria su tam tikrais dujų įrangos trūkumais, kurie lemia neigiamą patikros rezultatą. Visi žemiau išvardyti trūkumai yra įvardijami kaip dideli:
- Neteisingas montavimas: jeigu įranga sumontuota netinkamai (pvz., neišlaikyti reikalaujami atstumai, dujų baliono tvirtinimas ar kiti esminiai montavimo reikalavimai).
- Nepritvirtintas dujų balionas: pasitaiko atvejų, kai dujų balionai būna nepatikimai pritvirtinti, o tiesiog įdėti į bagažinę.
- Pasibaigęs dujų baliono patikros terminas: dujų balionams yra nustatytas eksploatacijos laikas ir reguliarios patikros, kurių nebuvimas yra didelis trūkumas.
- Trūkstami arba pažeisti pildymo įrenginio dangteliai: pildymo žarnos ir baliono pildymo adapteriai turi būti automobilio išorėje ir turėti sandarų standartinį dangtelį. Pamesti dangteliai kartais pakeičiami netinkamomis priemonėmis (pvz., šampano kamščiu).
- Nesandarumas: bet kokia dujų įrangos nesandarumo problema yra didelis trūkumas, nes kelia tiesioginį pavojų saugumui.
- Trūkstami komponentai: transporto priemonėje esanti alternatyvaus kuro sistema bus pripažįstama tvarkinga tik tuo atveju, jeigu bus sumontuoti visi dujinės įrangos elementai. Kitu atveju tai traktuojama kaip rimtas (didelis) trūkumas.
tags: #automobiliu #duju #yrangai #reikalavimai #ta