Darbo teisiniuose santykiuose darbuotojo atsakomybė už darbdaviui padarytą žalą yra vienas opiausių klausimų. Tai ypač aktualu tiems darbdaviams, kurie patiki darbuotojams brangų turtą, pavyzdžiui, transporto priemones, arba kurių darbuotojai yra atsakingi už darbdavio partnerių ar klientų perduotą turtą. Nors kiekvienoje įmonėje darbdavys ir jo administracija turi sudaryti tinkamas organizacines ir ekonomines sąlygas darbuotojams darbui atlikti, skatinti jų gerą darbą, darbuotojai savo ruožtu privalo sąžiningai dirbti, vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus ir tausoti darbdavio turtą.
Visų darbuotojų bendro pobūdžio darbinės pareigos yra nurodytos Darbo kodekse (DK), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, įmonės darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėje sutartyje, profesinės etikos kodeksuose ir kituose norminiuose teisės aktuose. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti darbuotoją su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 str. 4 d.). Ši pareiga apima ir darbuotojo supažindinimą su jo darbo funkcijomis bei kitomis būtinomis darbo sutarties sąlygomis (DK 95 str. 1 ir 2 d.).
Drausminės ir materialinės atsakomybės teisinis pagrindas
Pagal darbo teisę drausminė atsakomybė galima tik tarp subjektų, kuriuos sieja teisiniai darbo santykiai. DK 234 ir 264 straipsniai nustato, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbinių pareigų nevykdymas arba netinkamas jų atlikimas dėl darbuotojo kaltės, taip pat darbo, saugos ir sveikatos norminių teisės aktų bei darbų organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimų nesilaikymas. Drausminė atsakomybė yra griežtai individualaus pobūdžio ir ji taikoma, kai nustatomas darbuotojas, kuris dėl savo kaltės nevykdo darbo sutartimi prisiimtų darbinių pareigų arba jas atlieka netinkamai, ir kai šios aplinkybės yra įrodytos nustatytais faktais.
Darbuotojui drausminė atsakomybė gali būti taikoma tuo atveju, kai jis darbo drausmę pažeidžia tyčia ar dėl neatsargumo (nerūpestingumo, aplaidumo). Visais šiais atvejais darbuotojo kaltė nėra preziumuojama, o tai reiškia, jog darbdavys privalo įrodyti šias aplinkybes. Darbo kodekse neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau teisės normoje darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais. Dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-570/2007).
Materialinės atsakomybės sąlygos
Materialinės atsakomybės uždavinys - garantuoti darbdaviui, t. y. įmonei ar fiziniam asmeniui, dėl darbuotojo kaltės padarytos visos ar dalies turtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Darbo kodekso 245 straipsnis nustato, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba jas netinkamai atlikdamas.
Kaip nurodyta DK 246 straipsnyje, materialinei atsakomybei atsirasti vienu metu būtinos šios sąlygos:
- Realios turtinės žalos padarymas darbdaviui.
- Žala padaryta darbuotojo neteisėta veika.
- Priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo.
- Darbuotojo kaltė dėl žalos padarymo.
- Teisės pažeidimo metu darbuotojas ir darbdavys buvo susiję darbo santykiais.
- Žalos atsiradimas yra saistomas su darbuotojo darbine veikla.
Žala yra darbdavio turtinio intereso pažeidimas, t. y. jo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (materialinę) žalą, atsiradusią dėl šių priežasčių: turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); medžiagų pereikvojimo; baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; netinkamo materialinių vertybių saugojimo; netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; dėl to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti, ir kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų ar kitų instrukcijų pažeidimo (DK 253 str.).
Darbuotojas už įmonei padarytą žalą atsako tik tuomet, kai ji atsiranda dėl jo neteisėto elgesio, kuriuo buvo pažeisti įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat įmonės lokaliniai norminiai aktai (darbo tvarkos taisyklės, kolektyvinė sutartis, pareiginiai nuostatai, saugos darbe instrukcija ir kt.). Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojui tinkamas darbo sąlygas, kurios užtikrintų galimybę išsaugoti jam patikėtą įmonės turtą. Jeigu žala atsiranda dėl to, kad nebuvo sudarytos būtinos sąlygos išsaugoti patikėtas vertybes, teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir darbuotojo kaltės laipsnį, gali sumažinti atlygintinos žalos dydį (LAT 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-215/2005).
Materialinės atsakomybės rūšys ir ribos
Darbo kodeksas nustato, kad už darbdaviui padarytą turtinę žalą darbuotojams gali būti taikoma ribota arba visiška (pilnutinė) materialinė atsakomybė.
Ribota materialinė atsakomybė
Ribota materialinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai teisės aktai nenustato darbuotojo pareigos visiškai atsakyti už darbdaviui padarytą turtinę žalą. DK 153 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 str. 2 d.).
Dideliu neatsargumu laikoma, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004).
Visiška materialinė atsakomybė
DK 154 straipsnis nustato baigtinį sąrašą atvejų, kuriais darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo atlyginti visą padarytą žalą. DK 255 straipsnis įpareigoja darbuotojus atlyginti visą darbdaviui atsiradusią žalą, jeigu ji padaryta:
- Tyčine veika.
- Dėl nusikalstamos veikos, konstatuotos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
- Darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiška materialinės atsakomybės sutartis.
- Prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotus darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese.
- Kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai visiška materialinė atsakomybė už padarytą žalą nustatyta specialiuose įstatymuose.
- Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo.
- Dėl priežasčių, nurodytų kolektyvinėje sutartyje.
DK 256 straipsnis nurodo dvi vienu metu būtinas sąlygas, kad su pilnamečiu darbuotoju galėtų būti pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis: pirma, tas darbas turi būti tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu; sutartis sudaroma ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe; antra, tokių konkrečių darbų ir pareigų sąrašas pateiktas darbovietės kolektyvinėje sutartyje. Jeigu įmonėje nėra kolektyvinės sutarties, konkrečių darbų ir pareigų, kada reikia sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis, sąrašas pateikiamas darbovietės darbo tvarkos taisyklėse, jas suderinus su darbuotojų atstovais.
Akcinių bendrovių vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartį, taikomas savitas teisinis statusas. Jų atsakomybę reglamentuoja ne tik darbo įstatymai, bet ir Civilinio kodekso normos, skirtos akcinių bendrovių veiklai reguliuoti, ir Akcinių bendrovių įstatymas.
Darbdavio atsakomybė už darbuotojo padarytą žalą ir transporto priemonės valdymas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023 sprendė klausimą dėl darbdavio atsakomybės už jo darbuotojo sukeltą žalą eismo įvykio metu ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems. Remiantis įstatyminiu reglamentavimu, didesnio pavojaus šaltinio (pvz., transporto priemonės) padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas (CK 6.270 straipsnis), ir valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis).
Darbdavio atsakomybę nagrinėjamu atveju pašalintų tik nenugalima jėga ar nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su darbdaviu. Tokiu atveju žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį.
Darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas
Naujovė, įsigaliojusiame nuo 2017-07-01 Darbo kodekse, yra darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Tai svarbi apsaugos priemonė tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Reikėtų draustis pagal visos žalos atlyginimo sąlygas ir apdrausti darbuotojo atsakomybę trečiųjų asmenų atžvilgiu (pvz., jei sugadinamas krovinys). Tai apsaugotų darbuotoją ir darbdavį nuo bet kokių reikalavimų, nes žalą padengtų draudimas.
Žalos atlyginimo išskaitos ir atsiskaitymo tvarka
Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tačiau šiam procesui taikomi tam tikri apribojimai. Išskaitos dydis iš užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, dalies negali viršyti dvidešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios minimaliosios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu darbo ginčą nagrinėjęs organas nenustato mažesnio išskaitų dydžio (DK 150 str. 1 d.).
Svarbu tinkamai instruktuoti darbuotojus, apmokyti juos ir parengti vidines įmonės tvarkas, reglamentuojančias tam tikrus procesus, taip pat tinkamai įforminti turto perdavimą ir priėmimą. Darbdavys privalo įrodyti visas sąlygas, būtinas darbuotojo atsakomybei atsirasti, siekiant išieškoti žalą. Kilus ginčui, darbdavys privalo pateikti įrodymus apie darbuotojo kaltę.
Detalių nusidėvėjimas
Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). Detalių nusidėvėjimas neišskaičiuojamas, kol automobiliui sueis 5 metai imtinai, išskyrus greitai nusidėvinčias dalis - padangas, eksploatacinius skysčius, stabdžių kaladėles ir pan.
Atsiskaitymo tvarka ir įrodinėjimas
Prieš skiriant drausminę nuobaudą (arba sprendžiant dėl materialinės atsakomybės), darbdavys privalo rašytine forma pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl jam inkriminuojamo darbo drausmės pažeidimo (DK 240 str. 1 d.). Jeigu per nustatytą terminą darbuotojas be svarbių priežasčių nepateikia rašytinio pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą jam galima skirti ir be pasiaiškinimo. Kilus ginčui dėl darbdavio rašytinio reikalavimo darbuotojui įteikimo (gavimo) fakto, pareiga teisme įrodyti tokio fakto buvimą tenka darbdaviui.
Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgta į: 1) padaryto nusižengimo sunkumą, jo pasekmes; 2) darbuotojo kaltę; 3) aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas; 4) tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str.). Kilus ginčui dėl pareikštos drausminės nuobaudos, Darbo ginčų komisija ir teismas tikrina nuobaudos parinkimo teisingumą ir įvertina, ar ji atitinka padaryto nusižengimo sunkumą.
Atsitikus eismo įvykiui ar atsiradus žalai transporto priemonei, būtina nedelsiant pranešti policijai (jei įvyko sužeidimų, nesutariama dėl aplinkybių, padaryta turtinė žala tretiesiems asmenims ar turtui, transporto priemonė pavogta ir pan.). Apie žalą transporto priemonei būtina informuoti darbdavį per nustatytą terminą ir pateikti reikiamą informaciją (eismo įvykio deklaracijos kopiją, registracijos liudijimą, vairuotojo duomenis ir policijos registracijos numerį, jei policija buvo informuota).
tags: #automobiliu #detales #darbuotojo