Individualaus namo kieme kartais aplinkosaugininkai suranda nelegalias automobilių remonto dirbtuves, kuriose vyrai pluša nesilaikydami aplinkosauginių reikalavimų. Tokia veikla užtraukia nemenką finansinę ir aplinkosauginę riziką. Tuomet automobilių ardytojams skiriamos nemenkos baudos už pažeidimus.
Neteisėta veikla ir gresiančios baudos
Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės
Aplinkos apsaugos departamentai nuolat platina pranešimus apie nelegaliai individualių namų kiemuose ardomus automobilius arba kaupiamą metalo laužą. Dažnai pažeidėjai teigia nežinoję apie veiklos nelegalumą.
Pavyzdžiui, kaip yra pranešę Panevėžio miesto agentūros pareigūnai, reaguodami į piliečio pranešimą, jie nustatė asmenį, užsiimantį nelegalia eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veikla. Paaiškėjo, kad pilietis ėmėsi šios nelegalios veiklos, nes kaimynas tokia pat veikla vertėsi prieš 2 metus, tačiau nutraukė ją reikalaujant Panevėžio miesto agentūros pareigūnams.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) taip pat yra informavęs apie Šiaulių gyventoją, nežinojusį, jog neturint leidimo negalima ardyti automobilių. Vyras prisipažino ardęs automobilius ir tinkamas detales pardavinėjęs. Pažeidėjo paaiškinimas paprastas: nežinojo, kad reikalingas nustatyta tvarka išduotas leidimas ir kad atliekas reikia tvarkyti saugiai, nedarant poveikio aplinkai.
Atvejai regionuose ir finansinės sankcijos
Nelegalaus automobilių ardymo atvejus fiksuoja ir Vilniaus RAAD. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjas E. Matonis teigia: „Lapkričio - gruodžio mėnesiais esame nustatę 6 nelegalius sąvartynus, kur buvo iš Didžiosios Britanijos vežami ir ardomi automobiliai. Už tai surašyta administracinė atsakomybė. Jeigu įmonė vykdo tokią veiklą, tai atsakomybę užsitraukia tiek asmeniškai įmonės vadovas, tiek įmonė. Realiai mokamos dvi baudos. Tai ir taikėme fiksuodami šiuos atvejus lapkričio - gruodžio mėnesiais. Visiems nusižengusiems tai labai finansiškai atsiliepia.“
Alytaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėja J. Vilkauskienė vardija, kad praėjusiais metais nustatyti trys nelegalaus automobilių ardymo ar atliekų kaupimo atvejai. Visi trys atvejai buvo ne individualiuose kiemuose: du atvejai - automobilių remonto dirbtuvėse ir vienas - tiesiog angare.
Už nelegalų automobilių ardymą, aplinkosauginių taisyklių nesilaikymą ar sąvartyno kaupimą taikomos nemažos baudos. Kaip informuoja Alytaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėja J. Vilkauskienė, toks elgesys užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams - nuo 900 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims - nuo 600 iki 1150 eurų.
Aplinkosauginiai reikalavimai automobilių ardymui
Leidimų būtinybė ir taisyklių laikymasis
Didelių baudų gali sulaukti visi: tiek nelegaliai ardantys savo automobilius, tiek turintys leidimus, tačiau nepaisantys aplinkosauginių reikalavimų. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti apdorojamos taip, jog susidarytų kuo mažiau atliekų ir būtų galimas tolesnis šių transporto priemonių dalių panaudojimas, o susidariusios atliekos turi būti rūšiuojamos. Išmontuotos dalys turi būti saugomos taip, kad nebūtų pažeidžiamos skysčių turinčios dalys arba dalys, kurias galima naudoti, bei atsarginės dalys.
Pabrėžtina, kad net laikantis visų automobilio ardymo taisyklių, norintis tai daryti, privalo turėti ne vieną leidimą. Jeigu ketinama užsiimti automobilių ardymu ar kita veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, būtina gauti leidimą. Dėl jų kreiptis į teritorijos, kurioje bus vykdoma veikla, Aplinkos apsaugos departamentą.
Žala aplinkai ir gamtai
Visi reikalavimai automobilių ardymui nėra iš piršto laužti. Jei jų nesilaikoma, daroma didelė žala gamtai. Kaip pasakoja Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja Rasa Radienė, nelegaliai ardomi automobiliai, t.y. jų komponentai, gali sukelti didelę taršą. „Automobilių elektros ir elektroninėje įrangoje bei baterijose ir akumuliatoriuose esantys metalai, rūgštys, alyvos, tepalų atliekos, benzinas, dyzelinas ir kitos kenksmingos medžiagos, patekusios į vandenį, gruntą migracijos keliu užteršia juos pavojingomis toksinėmis ir net kancerogeninėmis medžiagomis, kurių išvalymas yra labai ilgas, brangus ir kartais neįmanomas procesas.“
Rasa Radienė aiškina: „Ilgai ir didelėmis apimtimis vykdant tokią nelegalią veiklą aplinka tampa nebenaudojama, lietaus pagalba kenksmingos medžiagos paviršinės nuoplovos būdu gali pasklisti gana toli nuo taršos židinio ir užteršti dirvožemį ar šulinio vandenį, kai to visiškai nesitikima.“ Ji pabrėžia, jog žmonės, auginantys daržoves, ar gėrimui naudojantys šulinio vandenį, gali net neįtarti, kad jų aplinka yra kenksminga. Specialistė toliau tęsia, kad legaliose automobilių ardymo aikštelėse, jeigu jos yra įrengtos ne po stogu ar pastatuose, yra reikalavimas vykdyti požemio vandens monitoringą.
Gyventojų vaidmuo kovoje su nelegaliu ardymu
Su nelegaliu automobilių ardymu kovoja ir patys gyventojai. Aplinkos apsaugos departamentų atstovai vardija atvejus, kuomet neteisėta veikla užsiimantys asmenys buvo sučiupti reaguojant į žmonių pranešimus. Tiesa, Alytaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėja J. Vilkauskienė pabrėžia, kad anksčiau pasitvirtindavo kur kas daugiau nelegalių automobilių ardymo atvejų. „Gyventojai skambina ir praneša apie galimai neteisėtai ardomus automobilius.“ Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjas E. Matonis taip pat teigia, kad gyventojai aktyviai saugo aplinką ir labiausiai linkę pranešti apie savo kaimynus, kurie savo namo kieme įsirengia automobilių remonto dirbtuves.
Kovojant su aplinkos tarša labai svarbus gyventojų indėlis. Įtarus, kad kaimynas nelegaliai savo kieme ardo automobilius, kaupia metalo laužą ar užsiima kita nelegalia veikla, tuoj pat reikia pranešti aplinkosaugininkams.
tags: #automobiliu #ardymas #daukniunuose