Įvadas: Parkavimo iššūkiai šiuolaikiniuose miestuose
Automobilių statymas yra itin opi problema daugiabučių gyventojams, ypač miestuose, kur automobilių skaičius nuolat auga, o vietų jiems statyti trūksta. Kuo toliau, tuo labiau miestus šturmuojant automobiliams, gyventojai skundžiasi, kad kartais po darbų jau tenka numinti ir ne vieną šimtą metrų, kad tik rasti, kur priparkuoti savo transporto priemonę. Dėl šios priežasties ginčai įsiplieskė jau tarp ne vieno kaimyno.
Šiame straipsnyje aptarsime automobilių antžeminių aikštelių nuomos teisės aktus Lietuvoje, reikalavimus, atstumus iki pastatų, situaciją Vilniuje ir kitas aktualijas, fokusuojantis į tai, kaip gyventojai gali spręsti šias problemas, įskaitant žemės sklypo formavimą ir automobilių stovėjimo vietų įrengimą, kuris gali būti interpretuojamas kaip kontrolės perėmimas arba įsigijimas nuomojamoje ar valstybinėje žemėje.
Automobilių stovėjimo vietų teisiniai reikalavimai ir reglamentavimas
Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas - vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.
Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“
Privalomų stovėjimo vietų skaičius pagal pastato tipą
Pavyzdžiui, šiame STR daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui. Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m2 pastato pagrindinio ploto.
Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų:
- Vieno buto pastatui:
- kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta;
- kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos;
- didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m.
- Dviejų butų pastatui:
- kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos;
- jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m. didesniam kaip 140 kv. m.
Statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui. Tuo tarpu vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo tokių pastatų naudingojo ploto. Pavyzdžiui, gyvenamajam namui, kurio naudingasis plotas yra 150 kv.m, turėtų būti įrengta ne mažiau kaip trys, o pastatui, kuriame įrengti du butai ir kurio naudingasis plotas yra 230 kv.m., - ne mažiau kaip 4 automobilių stovėjimo vietos.
Atstumai nuo antžeminių aikštelių iki pastatų
Nuo šiol projektuojant gyvenamosios paskirties pastatus nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 5-10, turi būti išlaikomas 5 m atstumas, jei 11-20 - 7 metrų, 21-50 - 10 m.
Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype.
| Automobilių skaičius aikštelėje | Atstumas iki pastato |
|---|---|
| Iki 10 | 10 metrų |
| 11-50 | 15 metrų |
| 51-100 | 25 metrai |
| 101-300 | 35 metrai |
Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai ir koeficientai
Vilniaus savivaldybė centrinėje sostinės dalyje yra įvedusi koeficientus stovėjimo vietoms. Čia legaliai galima projektuoti pusę stovėjimo vietos. Šis aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Paprastai aiškinant, jame nustatyta, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarka už neįrengtas vietas ir pan.
Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.
Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams). Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.
2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesa, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų. Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.
Parkuokitės visose Vilniaus miesto zonose su UNIPARK APP!
Kaip daugiabučių namų gyventojai gali spręsti parkavimo problemas ir įgyti žemę automobilių stovėjimo aikštelėms?
Pergrūsti daugiabučių kiemai, kasdienės grumtynės dėl vietos ir išaugusi įtampa tarp kaimynų tapo įprasta kasdienybe daugelyje Lietuvos miestų. Tačiau šią problemą galima išspręsti - tereikia žinoti, kad sprendimo raktas yra pačių gyventojų rankose.
Pirmas žingsnis: Žemės sklypo formavimas aplink daugiabutį
Kaip pataria teisininkai, pats pirmas žingsnis - suformuoti žemės sklypą aplink daugiabutį. Nors techninį procesą prižiūri savivaldybės administracija, iniciatyvą gali rodyti patys gyventojai. Jie turi teisę patys pradėti sklypo formavimo ar pertvarkymo projektą ir taip atverti kelią naujai ar išplėstai automobilių aikštelei. Tiesa, tai - ne be išlaidų: projektus gyventojai turi finansuoti patys. Vis dėlto procedūra jau supaprastinta - nebereikia rengti detaliojo plano.
Antras žingsnis: Aikštelės įrengimas ir valdymas
Kai sklypas jau suformuotas ir teisiškai priklauso daugiabučio savininkams, galima imtis konkrečių veiksmų. Aikštelės įrengimas laikomas nesudėtingu inžineriniu statiniu, tad užtenka techninio projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Pagal reglamentus, kiekvienam butui turėtų būti bent viena vieta automobiliui, tačiau realų poreikį geriausiai žino patys gyventojai.
Didžiausias iššūkis dažnai slypi ne įstatymuose, o tarpusavio susitarimuose. Jei bendros tvarkos dėl aikštelės naudojimo pasiekti nepavyksta, ginčai sprendžiami teismuose. Žemės sklypas, kaip bendrojo naudojimo objektas, priklauso visiems namo gyventojams, todėl kiekvienas turi balsą.
Šiuo metu vienos savivaldybės aktyviai padeda formuoti sklypus prie daugiabučių, o kitos jau svarsto galimybę įvesti mokestį už parkavimą. Sprendimų spektras platus, tačiau pagrindinis lūžis gali įvykti tik tada, kai gyventojai patys imsis iniciatyvos ir atsakingai valdys bendrą žemę.
tags: #automobiliu #antzemines #aiksteles #nuomotoje #zemeje #ispirkimas