Automobilių gamyboje mediena, atrodytų, nėra tradicinė medžiaga, tačiau ji buvo naudojama ir tebėra aktuali tiek istoriniuose modeliuose, tiek šiuolaikinėse koncepcijose. Šiuolaikiniai inžinieriai ir dizaineriai ieško būdų, kaip integruoti medieną ar medienos pagrindo medžiagas, siekdami unikalaus stiliaus, ekologiškumo ar net pagerintų savybių.
„Toyota Setsuna“: medienos ilgaamžiškumo ir grožio simbolis
Rodsterį primenantis neįprastas automobilis „Toyota Setsuna“ yra 3030 milimetrų ilgio, 1480 mm pločio ir vos 970 mm aukščio. Ratų bazės ilgis - 1700 mm. „Toyota Setsuna“ varomas elektros variklio, tačiau apie jį duomenų nepateikiama. Modelio pavadinimas, išvertus iš japonų kalbos, reiškia „akimirka“. Teigiama, kad jo dizaino koncepcija perimta iš italų gamybos vandens katerių „Riva Aquarama“.
Šio automobilio konstrukcijoje dominuoja mediena: automobilio rėmas pagamintas iš beržo medienos, kėbulo plokštės - iš japoniško kedro, o vairas - iš kipariso. Svarbu paminėti, kad surenkant šį „Pinokį“ nenaudoti nei varžtai, nei medvaržčiai ar kitos panašios detalės, pabrėžiant tradicines medienos apdirbimo technikas. Automobilio filosofiją aiškinantys gamintojai teigia norėję parodyti, kas jungia skirtingo laikmečio kartas, kas jas skiria ir kokia ilgaamžė bei graži medžiaga yra medis.
„Ford Model T“: medienos naudojimas masinėje gamyboje
20 amžiaus pradžioje mediena taip pat buvo svarbi automobilių gamybos dalis. Nemaža automobilio dalis buvo gaminama iš medienos, kurią vėliau apkalė skarda.
Pavyzdžiui, „Ford Model T“ kėbulo rėmas, praktiškai visas karkasas, buvo gaminamas iš medienos. Kiekvienam „Model T“ buvo sunaudojama apie ketvirtadalis kubinio metro medienos. Siekdamas sumažinti „Model T“ kainą, Henris Fordas nusprendė pats imtis medienos gamybos. Jis susisiekė su savo pusseserės vyru nekilnojamojo turto agentu Edwardu G. Kingsfordu, kad šis surastų mišką Mičigane. Ten Fordas įkūrė lentpjūvę ir ėmėsi gaminti medieną automobiliams. Lentpjūvė gamino būtent tokią medieną, kokios reikėjo „Ford“, todėl šios medžiagos kaina buvo mažesnė, kas leido optimizuoti gamybos kaštus.
„Nano Cellulose Vehicle“: mediena kaip ateities medžiaga
Šiuolaikinės technologijos leidžia iš naujo pažvelgti į medieną ir jos išvestines medžiagas. Puikiu pavyzdžiu galėtų būti 22-iejų inžinierių grupelė, kuri Tokijo automobilių parodoje pristatė „Nano Cellulose Vehicle“ vardu pavadintą koncepciją, kuri daugelį nustebino dėl kelių priežasčių.
Nano Cellulose Vehicle (NCV) CONCEPT CAR 2021
Projekto autoriai šiuo projektu norėjo įsitikinti, ar celiuliozės nanopluoštas gali būti tinkamas naudoti kėbulo ar automobilio važiuoklės konstrukcijose. Celiuliozės nanopluoštai pastaraisiais metais dažniau domino mokslininkus, o ne automobilių pramonės inžinierius, kuriems tuo metu didžiausią galvos skausmą kėlė visai kiti dalykai. Tarptautinėje automobilių parodoje pristatyta koncepcija, o tiksliau - šios koncepcijos kėbulo dalys, įskaitant duris, stogą ir variklio dangtį, buvo pagamintos iš minėto nanopluošto. Ši medžiaga taip pat buvo panaudota konstruojant automobilio važiuoklę.
Šios technologijos privalumai, anot projekto autorių, yra akivaizdūs: nanopluošto dalys yra penktadaliu lengvesnės nei plienas. Jos taip pat yra net penkis kartus stipresnės. Kadangi tai - ateities automobilio koncepcija, kuria siekiama pademonstruoti išskirtinį eksterjero dizainą ir netradicinių medžiagų naudą, projekto autoriai apie pavaros mechanizmą kalba nenoriai. Ar automobilių pramonės atstovai sugebės atkreipti dėmesį į šią technologiją ir ar jiems bus naudinga gaminti įvairias kėbulo dalis iš celiuliozės nanopluošto - parodys laikas. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog vis daugiau gamintojų siekia sumažinti poveikį aplinkai, labai stipriai nenustebtume, jeigu ši medžiaga netrukus atrastų savo vietą „Volkswagen“, BMW ar „Toyota“ markės automobiliuose.
tags: #automobilis #pagamintas #is #medienos