Užsienio kalba yra esminis bendravimo įrankis, leidžiantis sąveikauti su kitų tautų, kultūrų ir kalbų atstovais. Tai praplečia asmens pažintines ir kultūrines galimybes. Užsienio kalbų mokėjimas suteikia galimybių naudotis interneto, medijų ištekliais, mokslo literatūra ir skaityti grožinę literatūrą originalo kalba. Ši kompetencija leidžia asmeniui tobulėti, plėsti akiratį, naudotis kultūros vertybėmis ir šaltiniais, kurie nėra pasiekiami gimtąja kalba.
Linguistinių ir Komunikacinių Gebėjimų Formavimas
Užsienio kalba, kaip mokomasis dalykas, padeda formuoti kalbinius komunikacinius gebėjimus, informacinę kultūrą, ugdyti asmenines savybes, vertybines nuostatas bei socialinę kultūrinę savimonę. Mokinių tikslas yra vartoti užsienio kalbą veiklai būdinguose kontekstuose, siekiant reikiamo kalbos mokėjimo lygio, leidžiančio įgyvendinti asmeninius, mokymosi, visuomeninius ar profesinius tikslus.
Pagrindinės Pasiekimų Sritys
Programoje išskirtos keturios pagrindinės pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms nuo 6 iki IV gimnazijos:
- Supratimas (recepcija) (A): apima sakytinių, rašytinių ir audiovizualinių tekstų apdorojimą bei supratimą, įskaitant klausymo, skaitymo ir vaizdo peržiūros veiklas.
- Raiška (produkavimas) (B)
- Sąveika (interakcija) (C)
- Tarpininkavimas (mediacija) (D)
Kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma, kurių tikimasi pasiekti baigiant ugdymo programą.
Diferencijuotas mokymas: vadovas anglų kalbos besimokančiųjų mokymui
Audio Informacijos Supratimas (Klausymas)
Sakytinio teksto supratimas (klausymas) yra esminė kalbos mokymosi dalis. Mokiniai minimaliai supranta konkrečiose situacijose tiesiogiai sakomą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama, o prireikus pakartojama.
Klausydamasis garso įrašo, mokinys naudojasi vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Dažnai įrašo prireikia klausytis keletą kartų, siekiant visiškai suprasti trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją. Suprantama tiesiogiai sakoma ar garso juostoje įrašyta bendrinė kalba, sudaryta iš žinomų žodžių ir struktūrų programos temomis ir įvairiose situacijose, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama.
Skaitmeninė Kompetencija ir Audiovizualinių Priemonių Panaudojimas
Įgyvendinant ugdymo programą, ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Skaitmeninę kompetenciją mokiniai ugdosi įvairiomis veiklomis, kurios glaudžiai susijusios su audio ir vizualine informacija:
- Supranta žiūrimus vaizdo įrašus, TV laidas, filmus, jų pagrindines mintis ir detales.
- Naudojasi skaitmeniniais žodynais, vertimo programomis ir kitais įrankiais, padedančiais suprasti informaciją.
- Sukurta skaidrių pateiktis su užrašais ekrane, įgarsina tekstą, pateikia pavyzdžių naudodami įvairias medijas (grafinę, vizualinę, vaizdo).
- Sukurti filmuką ir (arba) reportažą, vaizdo ir garso įrašą.
- Sukurti tinklalaidę (podcast: audio, videocast) tam tikra aktualia tema, pasidalindami svarbia patirtimi arba kurdami išgalvotą istoriją.
- Įrašo ir (arba) parengia interviu, pavyzdžiui, su mokyklos svečiu ar projekto partneriu.
- Analizuodami ir vertindami informaciją, atskiria faktus ir nuomones, atpažįsta melagingas naujienas.
- Audiovizualiniam kūriniui rengti pasirenka tinkamas skaitmenines priemones ir tekstų rengykles.
- Saugiai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis, remiasi asmens duomenų bei privatumo sauga skaitmeninėje erdvėje.
- Dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu, apsikeičia su jais informacija.
Kūrybiškumo Kompetencija Audiovizualiniame Kontekste
Kūrybiškumo kompetenciją mokiniai ugdosi, kai svarsto, ką norėtų sužinoti, tyrinėti, išbandyti; renka kūrybai reikalingą informaciją iš įvairių šaltinių ir artimos socialinės aplinkos. Jie pasitelkia vaizduotę tam, kad pasiūlytų kūrybinę idėją, kelia klausimus, problemas ir pateikia sprendimo būdus bei juos pagrindžiančius argumentus, teikia alternatyvas ir argumentuoja, generuoja originalias idėjas.
Savarankiškai atliekant kūrybines užduotis, turimos žinios ir gebėjimai perkeliami į naują kontekstą. Kūrybinei veiklai mokiniai renkasi asmeniškai ar socialiai prasmingas temas. Atlikdami projektinę veiklą apie Lietuvos ir kitų šalių aktualijas, jie kuria pristatymus, plakatus, filmukus ir panašiai, įžvelgia problemas ir kūrybines galimybes įvairiuose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Susidūrę su sunkumais, tęsia pradėtą veiklą, koreguoja darbą ir siekia jį baigti.
Kūrybos rezultatai pristatomi įvairiais būdais, jie pasirenkami tikslingai, taikant įvairias kūrybinės veiklos priemones. Mokiniai apibūdina savo ir kitų sukurtus produktus, vertina juos pagal nurodytus ar pasirinktus kriterijus, kuria atskirai ir grupėje, dalinasi savo žiniomis, kūrybinėmis idėjomis, patirtimi su kitais mokiniais. Bendradarbiaudami komandoje, taiko mediacijos strategijas, grupėje laikosi kūrybinės etikos taisyklių, prisitaiko prie kitų asmenų interesų, prisiima atsakomybę už pasirinktą ar priskirtą vaidmenį, priima alternatyvius sprendimus, atsižvelgdami į kontekstą ir aplinkybes bei įvertindami rizikas.
tags: #automobilis #kirciavimas #audio