Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti, kai automobilis yra bendroji sutuoktinių nuosavybė Lietuvoje, ir kokios teisinės pasekmės kyla, pardavus tokį automobilį be kito sutuoktinio sutikimo. Analizuosime bendrosios jungtinės ir asmeninės nuosavybės ypatumus, teisinius reikalavimus sandoriams ir galimus ginčų sprendimo būdus.
Sutuoktinių turto teisinis režimas
Lietuvos visuomenėje yra nusistovėjęs mitas, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turimas turtas tampa bendru. Tačiau tai nėra visiškai tiesa. Turto nuosavybės forma santuokoje priklauso nuo daugelio aplinkybių, kurias svarbu žinoti, siekiant sklandžiai eksploatuoti ir disponuoti įgytais daiktais.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pavyzdžiui, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbimo mašiną, šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Turtas, įgytas po santuokos sudarymo. Tai yra kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį ar butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
- Pajamos iš veiklos. Bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Verslo pajamos ir įmonės vertės padidėjimas. Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo individuali įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, iš esmės padidėjus jos kapitalui. Tad įmonės vertės padidėjimas pripažintinas bendrąja jungtine buvusios individualios įmonės savininko bei jo sutuoktinio (-ės) nuosavybe.
- Pajamos iš darbinės ar intelektinės veiklos. Bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą. Pavyzdžiui, sutuoktinė yra rašytoja ir už išleidžiamas knygas gauna honorarą. Honoraras yra bendroji sutuoktinės ir jos vyro nuosavybė.
- Pajamos iš asmeninio turto. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunamos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.
Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas. Taip pat tai pravartu, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Asmeninio turto sudėtis:
- Turtas įgytas iki santuokos. Tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
- Dovanotas ar paveldėtas turtas. Asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmenine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.
- Asmeninio naudojimo daiktai. Asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Intelektinė nuosavybė. Nors pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (pvz., teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę).
- Lėšos asmeniniam verslui. Asmenine nuosavybe taip pat yra lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Tikslinės išmokos. Jeigu sutuoktinis gauna ypatingo pobūdžio lėšas, pvz., žalos atlyginimą ar kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio. Pavyzdžiui, sutuoktinis pateko į avariją, kurios rezultate buvo sužalota jo sveikata, ir gauta pinigų suma priklauso tik jam.
- Turtas įgytas už asmenines lėšas. Asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Svarbu pažymėti, kad šio punkto nenurodžius, gautos lėšos bus laikomos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Kada reikalingas sutuoktinio sutikimas parduodant automobilį?
Jei automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bet kokiam bendro turto naudojimui ar pardavimui reikia sutuoktinio sutikimo. Daugeliais atvejų, ypač kilnojamojo turto atveju, užtenka ir žodinio sutikimo ar neprieštaravimo. Tačiau norint parduoti automobilį, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dažnai reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas, arba sutuoktiniai turi kartu pasirašyti atitinkamą sutartį.
Turtą dovanoti ar palikti testamentu | Teisinėkonsultacija.lt
Jei automobilis yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, kito sutuoktinio sutikimas pardavimui paprastai nereikalingas, nebent tai yra pripažintas "šeimos turtas", kuriam taikomos specialios apsaugos priemonės.
Automobilio pardavimas be sutuoktinio sutikimo ir teisinės pasekmės
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą, dažnai kyla klausimas, kaip apsaugoti savo nuosavybę ir išvengti jos padalinimo. Kartais vienas iš sutuoktinių bando parduoti automobilį iki skyrybų, siekdamas sumažinti bendrą dalintino turto masę. Tokie veiksmai gali turėti rimtų teisinių pasekmių.
Automobilio pardavimas iki skyrybų: rizikos ir pasekmės
Jei automobilis buvo pirktas santuokoje ne už padovanotus ar paveldėtus pinigus, teisiškai nėra reikšminga, už kieno algą jis buvo pirktas - automobilis arba be sutikimo perleisto automobilio vertė trauktina į turto balansą. Svarbu atsiminti, kad paduodant ieškinį teismui, yra stebimas turto judėjimas, t. y., iki ir po ieškinio padavimo negalima atlikti jokių veiksmų su kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, kuris yra registruotas sutuoktinių vardu, išskyrus jų asmeninę nuosavybę. Skyrybų iniciatorius gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad turtas nebūtų perleistas.
Pasitaiko situacijų, kai sutuoktinis, pasinaudodamas tuo, kad pardavimas gali būti įforminamas pasirašant pirkimo-pardavimo sutarties šabloną prie „Regitros“ langelio ir pakanka tik to parašo, kuris techniniame pase įrašytas savininku, be kito sutuoktinio automobilį parduoda. Neretai tai daroma sumažinant kainą ar tiesiog už simbolinę kainą "perrašant" automobilį savo pažįstamam, tikintis pergudrauti kitą sutuoktinį.
Sandorio negaliojimas ir restitucija
Kadangi faktiškai sandoris sudarytas (pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis) santuokoje, visi bandymai registruoti automobilį kitam asmeniui yra labai akivaizdus būdas išvengti turto dalijimo ir toks būdas neturėtų daryti įtakos dalinant vis tik santuokoje įgytą turtą. Teisiškai tai kvalifikuojama kaip apsimestinis sandoris.
Civiliniame kodekse nustatyta, kad pardavėjas turi imperatyvią pareigą patvirtinti, jog parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise, o tretieji asmenys į jį neturi teisių ar pretenzijų. Ši pareiga nėra vien formalumas - jos pažeidimas gali lemti sandorio negaliojimą. Jeigu sutuoktinis neturi teisės parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio be kito sutuoktinio sutikimo, sudaryta sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Tokiais atvejais teismas taiko restituciją - įpareigoja pardavėją grąžinti pirkėjui visą už automobilį sumokėtą kainą. Be to, teismas gali priteisti ir pirkėjo patirtus nuostolius, pavyzdžiui, išlaidas teisinei pagalbai, registravimo ir taršos mokesčiams, draudimo išlaidoms. Šis sprendimas reikšmingas ne tik konkrečios bylos šalims, bet ir platesnei naudotų automobilių rinkai. Jis dar kartą primena, kad transporto priemonės registracija ar formalus jos įrašymas registre savaime nesukuria nuosavybės teisės ir nepašalina rizikos, jei pati nuosavybės grandinė yra ydinga. „Regitra“ nevertina transporto priemonių valdymo pagrindų teisėtumo, o registracija yra tik vienas iš įrodymų, galinčių būti paneigtų kitais duomenimis.
Turto registracijos ir nuosavybės teisės santykis
Svarbu atkreipti dėmesį, jog aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Tai reiškia, kad pats įrašas registre nepatvirtina nuosavybės teisės, jei pardavėjas neturėjo teisės disponuoti turtu.
Procesiniai aspektai turto padalijimo bylose
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalijant turtą ne skyrybų procese, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalijamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalijamas nebus. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalijamas, ar ne.
Kaip nustatoma turto nuosavybės rūšis teisme
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jei turtas yra asmeninė nuosavybė, jis nebus dalijamas skyrybų metu.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pavyzdžiui, pagal turto prigimtį savaime aišku, kad rūbai, kosmetika priklauso sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, tačiau kitokio pobūdžio turto, pavyzdžiui, žemės sklypo, prigimtį reikėtų jau įrodinėti rašytiniais įrodymais - sutartimis, pažymomis, raštais, išrašais ir pan.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią.
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.
tags: #automobilis #bendraja #nuosavybe #parduotas #be #sutuoktinio