Stiklas yra viena tvariausių medžiagų, kurią galima perdirbti neribotą kiekį kartų, be jokios neigiamos įtakos jo savybėms ar užterštumui. Kiekviena tona perdirbto stiklo leidžia sutaupyti daugiau nei toną žaliavų, tokių kaip smėlis, soda ir klintis, iš kurių jis yra gaminamas. Šioms medžiagoms išlydyti reikalinga labai aukšta temperatūra, todėl stiklo gamybai sunaudojama itin daug energijos. Tačiau lydant stiklo duženas, o ne pirmines žaliavas, sutaupoma net iki 30 proc. energijos. Tinkamai išrūšiuotas ir perdirbtas stiklas tausoja gamtos išteklius, mažina oro, vandens ir aplinkos taršą.
Automobilių Stiklas ir Jo Ypatumai
Automobilinio Stiklo Kiekiai ir Tvarkymo Iššūkiai Lietuvoje
Kiekviename automobilyje yra apie 70 kg stiklo. Lietuvoje per metus išardoma apie 33-37 tūkst. naudoti nebetinkamų automobilių, todėl kasmet šalyje susidaro apie 2,5 tūkst. tonų automobilinio stiklo. Šio stiklo negalima mesti nei į buitinių atliekų konteinerius, nei į specializuotus stiklo pakuočių konteinerius. Automobilinis stiklas, dėl savo sudėties, turi būti perdirbamas naudojant specialias technologijas, kurios leistų nuo stiklo atskirti plastiką, gumą, klijų likučius ir kitas medžiagas.
Viena iš priežasčių, kodėl automobilių stiklo atliekų surenkama tiek mažai, yra tai, kad už jo pridavimą atliekų turėtojai turi mokėti surinkėjams. Pagal teisės aktus, seno, nebevažiuojančio automobilio savininkas privalo pasirūpinti seno automobilio atliekų sutvarkymu. Deja, Lietuvoje automobilių stiklą surenka vos kelios bendrovės. Tikėtina, kad apie 2 tūkst. tonų automobilių stiklų kasmet patenka į sąvartynus arba atsiduria pakelėse ar kitose nuošalesnėse vietose.
Automobilių stiklus surenkančios atliekų tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius pažymi, kad jų įmonė per metus surenka apie 50 tonų automobilių stiklo. Šios atliekos rūšiuojamos ir vežamos perdirbimui į užsienio šalis. Pasak A. Puškoriaus, įrangą ekonomiškai naudinga būtų įsigyti ir naudoti tokiu atveju, jei Lietuvoje kasmet būtų surenkama bent apie 900-1000 tonų automobilių stiklo atliekų.
Automobilių Stiklo Remontas ir Perdirbimas
Automobilių stiklą galima remontuoti ar panaudoti kitai transporto priemonei. Remonto pirmenybės strategija sudaro daugelio verslų pagrindą, siekiant tvarumo. Pavyzdžiui, galima remontuoti priekinius automobilių stiklus vietoje jų keitimo. Šis sprendimas yra ne tik taupus kainos ir laiko atžvilgiu, bet ir tvarus. Remontuojant stiklą, CO2 emisija yra kelis kartus mažesnė lyginant su keitimu - anglies dioksido emisija remontuojant automobilio stiklą yra 80% mažesnė nei keičiant jį nauju.
Jei stiklas vis tik netinkamas naudojimui, jis keliauja perdirbimui. Prieš perlydymą, stiklo atliekos turi būti išvalomos bei išrūšiuojamos. Tam tikslui įrengiamos stiklo duženų rūšiavimo linijos, kur surinktos stiklo atliekos yra atitinkamai apdorojamos.
„Carglass®“ bendrovės duomenimis, 2024 m. automobilių stiklų keitimo veikla sugeneravo apie 288 tonas stiklo atliekų. Šios atliekos nepateko į sąvartynus, jos buvo priduotos perdirbimui UAB „Ekobazė“, o perdirbus panaudotos kaip žaliava kitų produktų gamybai. „Carglass®“ Lietuvoje perdirbimui priduoda 99% pažeisto stiklo ir 100% priekinių stiklų atliekų. 1% šoninio bei galinio grūdinto stiklo atliekų patenka į mišrias atliekas, nes grūdintas stiklas duždamas subyra į smulkius gabalėlius, kurie susiurbiami kartu su kitomis šiukšlėmis.
Bendrieji Stiklo Rūšiavimo Princai ir Dažniausios Klaidos
Kuo Skiriasi Stiklo Rūšys?
Stiklo rūšis ir spalva priklauso nuo jo sudėties: pakuotės gali būti skaidrios, žalios, rudos, mėlynos ar kitokių spalvų. Tačiau svarbiausia taisyklė rūšiuojant visų tipų atliekas: reikia įvertinti ar tai pakuotė, ar iš tos žaliavos pagamintas pats produktas. Rūšiavimo konteineriai yra skirti pakuočių atliekoms!
Stiklui skirtuose konteineriuose neretai pasitaiko ir stiklinės taros, užterštos įvairiais dažais bei kenksmingomis statybų atliekomis. Toks sudužęs indas gali užteršti visą konteinerį ar sulieti atliekų išvežimo automobilyje jau esančias atliekas - jos taps netinkamos perdirbti. Geriausia stiklinę tarą su dažais ar kitomis medžiagomis atiduoti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos Rūšiuojant Stiklą
- Langų ir automobilių stiklai, stiklo paketai, šiltadaržių stiklas, armuoto bei paprasto stiklo lakštai nėra tinkami perdirbti su stiklo pakuotėmis, nes jie gaminami iš kitokių medžiagų. Tai yra statybinės atliekos, kurios tvarkomos atskirai, taikant kitokias perdirbimo technologijas.
- Perdegusios elektros lemputės priskiriamos elektronikai ir yra pavojingos atliekos dėl jose esančio gyvsidabrio kiekio, todėl negali būti išmetamos į buitinių šiukšlių ar stiklui skirtų atliekų konteinerį.
- Stikliniai žvakių įdėklai, esant galimybei, turi būti išmetami į šalia kapinių įrengtus konteinerius stiklui rūšiuoti, tačiau prieš išmetant reikia pašalinti vaško likučius.
- Klaidingai rūšiuojamos ir keraminės indai, kurie taip pat netinka perdirbimui su stiklu.
- Stiklainiai turi būti be metalinių dangtelių - pastaruosius reikia išrūšiuoti į plastiko pakuočių atliekoms skirtą konteinerį.
Tiesa, kitaip nei popieriaus ir plastiko atliekas, stiklą lietuviai rūšiuoja geriau - netinkamų perdirbti stiklo atliekų joms skirtuose konteineriuose pasitaiko apie 6%.
Padariniai Netinkamai Rūšiuojant
Netinkamai išmestas stiklinis butelis ar kita stiklo pakuotė gamtoje gali irti ilgiau nei 1 mln. metų. Gamtoje paliktos stiklinės pakuotės ir aštrios jų dalys teršia aplinką, kelia pavojų susižeisti gyvūnams ir žmonėms. Taip pat išauga gaisro rizika: šviesos spinduliai, tam tikru kampu patekę ant skaidraus, išlenkto paviršiaus, pavyzdžiui, stiklo šukės, gali įkaitinti sausus lapus, samanas ar žolę iki degimo temperatūros.
Užterštos ar netinkamai surūšiuotos atliekos ne tik trukdo sklandžiam perdirbimo procesui, bet ir bergždžiomis paverčia žmonių pastangas teisingai rūšiuoti atliekas bei puoselėti aplinką. Klaidingai rūšiuojamos atliekos užteršia kitas ir kelia daugiau problemų. Pavyzdžiui, atliekas surenkantys darbuotojai negali ištuštinti konteinerių, kuriuose yra netinkamų atliekų - statybinių, žaliųjų ar panašiai, tad jie lieka stovėti pilni ir šitaip kelia gyventojų pasipiktinimą. Į rūšiavimo liniją patekusios neperdirbamos atliekos gali tapti techninių gedimų ar nesklandumų perdirbimo procese priežastimi, o ypač didelę žalą gali sukelti pavojingos atliekos.
Individualių valdų gyventojams neteisingai išrūšiavus atliekas paslaugos teikėjas ant konteinerio užklijuoja specialų informacinį lipduką. Taip nutikus atliekų turėtojas turi perrūšiuoti konteineryje esančias atliekas ir artimiausią vežimo dieną konteinerį dar kartą išstumti į gatvę.
Kitų Automobilių Atliekų Rūšiavimas ir Perdirbimas
Pavojingos Automobilių Atliekos
Nesvarbu, ar keičiama automobilio detalė ar sena transporto priemonė nauja, būtina nepamiršti, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti jų surinkimu ir tvarkymu. Į aplinką patekusios automobilių atliekos gali užteršti ją pavojingomis ir toksiškomis medžiagomis.
- Akumuliatoriai: Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios laikosi ir Lietuva, numato, kad švino turintys akumuliatoriai turi būti surenkami ir saugiai perdirbami, o po perdirbimo proceso gautos medžiagos dar kartą panaudotos naujiems gaminiams. Maždaug net 98 proc. automobilių akumuliatorių sudedamųjų dalių gali būti perdirbama. Akumuliatorių perdirbimo procese saugiai atskiriamas plastikas, švinas ir rūgštis, vėliau dar kartą panaudojami gamyboje. Netinkamai tvarkomi akumuliatoriai gali sukelti sieros rūgšties garavimą, kuris patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus, o išbėgusi ant žemės gali išdeginti augmeniją, įsiskverbti į dirvožemį ir patekti į gruntinius vandenis.
- Tepalai ir filtrai: Lietuvoje šiuo metu panaudota transporto priemonių vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva turi neigiamą vertę, todėl neretai ji tiesiog neteisėtai deginama ar ja šildomos patalpos. Visgi panaudotas tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais (alyva turi beveik trečdalį Mendelejevo lentelės elementų), todėl jį būtina perdirbti. Alyvos atliekų degimo metu išsiskiria sunkiųjų metalų dalelės, kurios nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį. Panaudoti automobilių tepalų, kuro ir oro filtrai, jei netinkamai tvarkomi, kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose - plastmasės ir filtruojančios medžiagos.
- Amortizatoriai: Automobilių tepaliniai ir dujiniai amortizatoriai priskiriami pavojingoms atliekoms dėl juose esančios alyvos. Atliekų tvarkymo įmonės specialia įranga pašalina alyvą iš senų amortizatorių.
- Freonas: Oro kondicionavimo sistema, užpildyta šaldymo reagentu (freonu), kelia pavojų aplinkai tuomet, kai patenka į orą, pavyzdžiui, dėl transporto priemonės kondicionavimo sistemos gedimo ir jos pralaidumo. Freonui iš kondicionierių ištraukti būtina speciali įranga, todėl patiems ardyti automobilių kondicionierius (taip pat ir buitinius) draudžiama.
Kitos Perdirbamos Automobilių Atliekos
- Padangos: Mažai susidėvėjusios ar restauruotos padangos panaudojamos dar kartą. Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o gamtoje suyra tik per 120-140 metų. Iš perdirbtų padangų gaunama guma (granulės) naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms. Iš gumos granulių gaminama bituminė stogų danga ar automobilių statymo apsauginiai kuoleliai ir kiti gaminiai.
- Plastikas: Automobilių pramonė gamyboje naudoja vis daugiau plastiko - tai žibintai, prietaisų skydeliai, buferiai, bakai, sėdynės ir kitos dalys. Nors šios automobilių plastiko atliekos neturi teigiamos vertės rinkoje, nemažai automobilių plastiko dalių (pavyzdžiui, žibintus ar buferius) galima panaudoti dar kartą.
- Metalai: Automobiliuose yra tiek juodųjų, tiek spalvotųjų metalų. Aliuminiai ratlankiai, durų rankenos, durelės ir kitos automobilių dalys gali būti dar kartą panaudojamos, jei jos nėra itin susidėvėjusios. Metalą galima daug kartų perdirbti, nes jo pagrindinės savybės nekinta.
- Katalizatoriai: Automobilių katalizatoriai yra brangi antrinė žaliava, nes jų viduje yra brangiųjų metalų (aukso, platinos, paladžio).
- Variklio dalys: Sugedus varikliui, starteriui ar generatoriui, yra didelė tikimybė, kad po remonto senąjį bus galima prikelti naujam gyvenimui.
- Guminės žarnos, kilimėliai, laidai: Šios atliekos neturėtų keliauti į komunalinių atliekų konteinerius. Atliekų tvarkytojai nuo automobilių laidų atskiria plastiką, o metalą sumala, todėl šios atliekos taip pat perdirbamos.
Atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad kuo daugiau automobilių dalių būtų perdirbta ar pakartotinai panaudota. Tai leidžia sumažinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių poveikį aplinkai ir taupyti gamtos išteklius. Visas automobilių atliekas gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui, palikti autoservisuose (jei naudojamasi jų paslaugomis tvarkant transporto priemonę) arba nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles.
tags: #automobilio #stiklas #perdirbimas