Saugus greitis yra vienas iš svarbiausių dalykų, kai kalbama apie saugų eismą. Nors tam tikrais atvejais važiavimo greitis viršijant greičio apribojimus gali pasirodyti nekenksmingas, tačiau toks elgesys gali turėti ir dažniausiai turi sunkias pasekmes. Ekspertai pabrėžia, kad saugaus greičio nepasirinkimas yra pagrindinė kelių eismo įvykių, galinčių pasibaigti mirtimi, priežastis.
Greitis, kinetinė energija ir pavojai
Didesnis greitis tiesiogiai veikia vairuotojo reakcijos laiką ir stabdymo kelią. Didelis greitis reiškia, kad vairuotojo reakcijos laikas yra ilgesnis, todėl jis turi mažiau laiko reaguoti į netikėtus įvykius, tokius kaip netikėtai į gatvę išbėgęs vaikas ar staigiai stabdantis priekyje važiuojantis automobilio vairuotojas. Reakcijos laiko trūkumas ženkliai padidina eismo įvykio neišvengiamumo riziką.
Kitas svarbus aspektas - didelis greitis padidina stabdymo kelią. Pavyzdžiui, jeigu važiuojant 60 km/val. greičiu automobiliui sustoti prireiks 40 metrų, tai važiuojant 120 km/val., visiškai sustoti prireiks jau 160 metrų. Skaičiavimai rodo, kad saugaus greičio nepasirinkimas ženkliai padidina eismo įvykio tikimybę dėl to, kad veikiant kinetinei energijai automobilis važiuos smarkiau ir jam visiškai sustoti prireiks daugiau laiko, net esant greitai vairuotojo reakcijai.
Kinetinė energija didėja neproporcingai greičiui: jei greitis nuo 50 km/val. padidinamas dvigubai, sukaupta kinetinė energija padidės keturis kartus, o tai reiškia, kad smūgis į kliūtį bus keturis kartus stipresnis.
Slydimo mechanizmai ir netikėtos situacijos
Važiuojant tiesiame kelyje, netikėtos kliūtys (pvz., išbėgęs vaikas, šuo, dviratininkas) gali priversti vairuotoją staiga stabdyti ir keisti kryptį. Dėl to automobilis gali suskersuoti, kas yra staigus ir netikėtas slydimas. Kartais mašina gali imti slysti tiesiame kelyje ir dėl akceleratoriaus paspaudimo, jei kelias slidus ar apledėjęs. Netikėtas slydimas yra dažniausia avarijų priežastis, o ne mažiau kaip pusę atvejų pats vairuotojas yra kaltas, kad automobilis iš viso ėmė slysti.
Vairuotojui susidūrus su netikėtu pavojaus, visi refleksai yra diktuojami savisaugos instinkto. Tačiau norint įveikti pavojingą situaciją, kartais tenka griebtis veiksmų, kurie iš pirmo žvilgsnio rodosi visiškai nepagrįsti ir net prieštarauja logikai.
Slydimas posūkiuose
- Važiuojant automobiliu, kurio galiniai ratai yra varomieji, posūkyje gali pradėti slysti į šoną galinė ašis.
- Važiuojant automobiliu, kurio priekiniai ratai yra varomieji, posūkyje taip pat gali pradėti slysti į šoną galinė ašis.
Stabdant automobilis taip pat gali pradėti slysti į šoną.
Vairuotojo reakcija ir slydimo valdymas
Šiuolaikinės vairavimo technikos esmė - įsisąmoninti ir išnagrinėti veiksmus, kurie tarsi prieštarauja logikai. Juos atlikti labai sunku, nes tenka įveikti savo psichikos barjerą ir savisaugos refleksą.
Slydimo tiesiame kelyje koregavimas
Automobilio suskersavimas važiuojant tiesiu keliu yra labai ryškus pavyzdys, kai reikia veikti priešingai instinktui. Jei automobilio priekis nukrypo į kairę ir vairuotojas instinktyviai suka vairą dešinėn, mašina reaguoja ir slysta dešinėn. Svarbiausias manevro momentas yra prieš pat grįžtant automobiliui į tiesią padėtį - priekiniai ratai turi būti jau ištiesinti. Inercijos jėga vis dar stums mašinos priekį dešinėn, todėl ratus reikia trupučiuką suktelėti kairėn, kad jie priešintųsi automobilio tendencijai suktis į dešinę. Šie veiksmai atrodo nelogiški, nes vairas sukamas į slydimo pusę, nors mašina dar nėra grįžusi į tiesią padėtį, tačiau tai yra techniškai teisingas būdas suvaldyti slydimą.
Kontroliuojamas slydimas ir baimės barjeras
Elgtis tarsi nelogiškai vairuotojui tenka ne tik suskersavus automobiliui tiesiame kelyje, bet ir visokiausių slydimų metu - vingiuose, posūkiuose, visur, kur reikia įsikišti, kad automobilis nenukryptų nuo reikiamos trajektorijos. Patyrusiam vairuotojui praktika ir patirtis baimės barjerą nukelia kur kas toliau. Jo vairuojamas automobilis gali truputį suskersuoti; į tai patyręs vairuotojas net nereaguos, bent jau nereaguos sąmoningai, ir automobilis vėl ims važiuoti tiesiai. Tai lemia ne tiek techniniai, kiek emociniai momentai.
Neprityręs vairuotojas greičiau pasiekia baimės barjerą. Jau 40 km/h greitis jam gali būti pakankamai didelis, kad išprovokuotų baimę ir netinkamą reakciją, o patyrusiam vairuotojui tas barjeras gali būti pasiektas ties 70 km/h greičiu. Anapus šio baimės barjero, abiejų vairuotojų reakcijos vis labiau panašėja. Didžiausias saugus greitis kiekvienu atveju turėtų būti reiškiamas ne tik absoliučiais vienetais (km/h), bet ir vairuotojo sugebėjimo vienetais. Jei mažai prityrę vairuotojai pasikliautų savo mašina ir, nepaisydami baimės, leistų jai važiuoti ne 40, bet 60 km/h greičiu, tai įsitikintų, jog mašina važiuoja tiesiai su viena sąlyga - kad mes jai nekliudytume.
Kai norima išmokti suvaldyti paslydimus, reikėtų slidžiame kelyje, pavyzdžiui ant drėgno tašytų akmenų grindinio, važiuojant nedideliu greičiu tiesiai, sukelti slydimą ir su juo apsiprasti. Paskui palaipsniui didinti greitį.
Veiksmai slydimo metu:
Ekstremalioje situacijoje instinktyviai norisi stabdyti automobilį, bet stipriai nuspaudus stabdį įvyks priešingai - slystantis automobilis sustos toliau. Jei ėmė slysti priekiniais ratais varomas automobilis, reikia ne tik atleisti stabdį, bet ir išminti sankabos pedalą, nes įjungta pavara blokuotų priekinius, vairuojamus ratus. Jei automobilis varomas priekiniais ratais, slydimą greičiau sustabdysite lengvai spustelėję akceleratorių, kad vairuojamieji ratai atgautų sukibimą su keliu. Galiniais ratais varomam automobiliui pakaks akceleratorių atleisti, o sankabos išminti nereikia.
Jeigu automobilis ėmė slysti į šoną, teks padirbėti vairu. Tokioje situacijoje reikia elgtis priešingai nei liepia instinktai ir suktelėti vairą į slydimo pusę. Automobilis gali imti slysti į kitą pusę, bet to nereikia išsigąsti - tada vėl vairą patariama švelniai suktelėti į slydimo pusę. Per keletą tokių ciklų automobilį suvaldysite. Teoriškai, labai paprasta suvaldyti slystantį automobilį, bet geriausia atėjus žiemai šiuos manevrus išbandyti uždaroje aikštelėje arba kreiptis pagalbos į vairavimo instruktorių, nes pavojaus akivaizdoje praktikuotis bus vėlu.
Kelio sąlygos ir pasiruošimas
Pavojingiausia ir sunkiausia važiuoti, staigiai blogėjant kelio sąlygoms. Smarkus lietus po sausros visada kelia didelį pavojų, nes kelias ūmai pasidaro slidus. Tokios orų permainos ypač pavojingos patyrusiems vairuotojams, kurie, priešingai negu pradedantieji, kartais lengvabūdiškai vertina tokias permainas.
Net sumanus bei prityręs vairuotojas negali iš karto gerai vairuoti mašinos, jei staiga pasikeitė sąlygos. Tai tinka ir perėjimui iš vasaros į žiemą. Per vasarą vairuotojai pamiršta, ką reiškia valdyti automobilį besikeičiančiomis oro sąlygomis, kai neaišku, ar asfalto paviršius blizga nuo lietaus, ar ant jo jau susidarė klastingi plikledžio plotai. Šaltojo sezono pradžioje įvyksta daugybė eismo nelaimių. Kelių policijos tarnybos duomenimis, vien per lapkritį būna užregistruota net virš 300 eismo įvykių, vairuotojams dar nepripratus prie slidžių kelių.
Specialistai perspėja, kad yra trys pagrindiniai vairavimo šaltuoju metų laiku principai: saugus greitis, taisyklingas automobilio valdymas ir atsakingas mašinos paruošimas žiemai. Važiuoti taip, kad nepaslystumėte, yra žymiai lengviau, negu suvaldyti jau slystantį automobilį.
Kritinės sąlygos ir saugus greitis
Saugus greitis ne visada yra toks, koks nurodytas ant greičio ribojimo ženklų. Sningant, naktį nebūtina užmiestyje važiuoti leidžiamu 90 km/h greičiu, jei nebegalite pakankamai aiškiai matyti kelio, o esant plikledžiui net mieste leidžiamas 50 km/h greitis realiai gali būti nebesaugus. Esant plikledžiui asfaltuotos gatvės yra pačios slidžiausios.
Itin dažnai eismo nelaimės įvyksta, kai danga yra apledėjusi tik atskirose atkarpose. Tokios netikėtos plikledžio "salelės" dažnai atsiranda ant tiltų, kai ant šaltos konstrukcijos užšąla garuojantis vanduo. Grėsmingiau atrodanti suplūkto sniego danga nėra tokia pavojinga, kol dėl intensyvaus eismo arba nuolat tirpstančio ir užšąlančio paviršiaus ji nenuslidinama.
Automobilio paruošimas žiemai
Patikimiausia užbėgti nelaimei už akių - pasirūpinti automobilio technine būkle. Didelę reikšmę automobilio stabilumui turi pakabos ir vairo mechanizmo detalių susidėvėjimas. Bet svarbiausia - geros žieminės padangos. Ar jos bus dygliuotos, ar be dyglių, tai asmeninis kiekvieno vairuotojo pasirinkimas, bet svarbu, kad jos nebūtų pasenusios. Sukietėjusios, sutrūkinėjusios ar vos kelis milimetrus protektoriaus turinčios padangos prastai sukimba su slidžia danga, o jei joms daugiau nei 10 metų, netgi pačios brangiausios yra nebetinkamos naudoti. Labai svarbu tinkamas ir vienodas oro slėgis visose padangose, nes ir nedidelis skirtumas stabdant gali sukelti automobilio slystelėjimą. Važinėti žiemą vasarinėmis padangomis apskritai yra beprotybė.
Saugios kelionės planavimas
Specialistai ragina nepamiršti įvertinti ir transporto priemonės techninę būklę bei galimas spūstis. Jei laukia kelionė mieste, reikia įsivertinti susidarančius kamščius. Kartais pravartu išvykti kiek anksčiau prieš masinį žmonių judėjimą į darbą ar iš jo. Lygiai taip pat reikia planuoti kelionę atgal. Jeigu jau atsitiko taip, kad matote jog vėluosite, nerizikuokite savo ir kitų gyvybėmis, susitaikykite, kad laiku atvykti nespėsite.
tags: #automobilio #soninio #slydimo #ir #virtimo #kritinis