Automobilio pirkimas iš Latvijos įmonės ir mokesčių aspektai

Perkant automobilį ar įsigyjant kitas paslaugas iš užsienio įmonių, ypač iš kitų Europos Sąjungos šalių, svarbu suprasti PVM apskaičiavimo ir deklaravimo niuansus. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės nuostatos, susijusios su paslaugų, įskaitant transporto priemonių nuomą, įsigijimu iš užsienio asmenų, ir atkreipiamas dėmesys į dažnai pasitaikančias problemas, susijusias su mokesčių slėpimu perkant automobilius.

PVM apskaičiavimas įsigyjant paslaugas iš užsienio asmenų

Pagal PVMĮ 95 str. 2 d.

Jeigu Lietuvoje įsikūręs apmokestinamasis asmuo (pagal PVMĮ 13 straipsnį) perka paslaugas iš užsienio tiekėjo, kuris nėra įsikūręs Lietuvoje ir netaiko smulkiojo verslo schemos (SVS) Lietuvoje (t. y., neturi Lietuvoje galiojančio „EX“ kodo), ir tos paslaugos patenka į PVMĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sritį, paslaugų teikimo vieta laikoma Lietuva. Tokiu atveju pirkėjas turi pareigą pats apskaičiuoti PVM („atvirkštinis“ apmokestinimas) ir, nuo 2025-05-01, registruotis PVM mokėtoju arba PVM mokėtoju, taikančiu SVS Lietuvoje. Tam turi būti įvykdytos visos trys sąlygos:

• Pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo pagal PVMĮ 13 str. Tokiu asmeniu laikomas:
  • asmuo (fizinis arba juridinis) vykdantis ekonominę veiklą (pagal PVMĮ 2 str. 2 d.);
  • asmuo, įsigyjantis paslaugas veiklai ar sandoriams, kurie nėra PVM objektas pagal PVMĮ 3 str. 1, 2 ir 3 d.;
  • PVM mokėtoju įregistruotas juridinis asmuo, net jei jis pats nevykdo ekonominės veiklos.
• Paslaugų teikimo vieta laikoma Lietuva - paslaugų vieta nustatoma pagal pirkėjo buvimo vietą, jei tai paslaugos, nurodytos 13 str. 2 d. 1 p.
• Paslaugų teikėjas yra užsienio asmuo, kuris nėra įsikūręs Lietuvoje ir netaiko smulkiojo verslo schemos Lietuvoje (t. y., neturi Lietuvoje galiojančio „EX“ kodo).

Pavyzdžiai

• 1 pavyzdys: Prancūzijos įmonė, neįsikūrusi Lietuvoje, Lietuvos įmonei PVM mokėtojai suteikė konsultavimo paslaugą. Kadangi konsultavimo paslaugą įsigijo Lietuvos apmokestinamasis asmuo, tai šių paslaugų suteikimo vieta laikoma Lietuva ir Lietuvos įmonei yra prievolė „atvirkštiniu“ būdu apskaičiuoti šių Lietuvoje suteiktų paslaugų pardavimo PVM.
• 2 pavyzdys: Lietuvos ekspedijavimo įmonė, neregistruota PVM mokėtoja Lietuvoje, užsakė vežimo paslaugą iš Lenkijos vežimo įmonės (krovinio pervežimas maršrutu Varšuva-Berlynas), kuri nėra įsikūrusi Lietuvoje ir netaiko SVS Lietuvoje. Kadangi paslauga buvo suteikta Lietuvos apmokestinamajam asmeniui, laikoma, kad paslaugos teikimo vieta yra Lietuva. Dėl to Lietuvos ekspedijavimo įmonei atsiranda prievolė „atvirkštiniu“ būdu apskaičiuoti ir sumokėti įsigytos vežimo paslaugos pardavimo PVM Lietuvoje ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje (arba kaip PVM mokėtoja, taikanti SVS), nes įsigijo paslaugą iš užsienio tiekėjo (PVMĮ 711 str. 2 d.).
• 3 pavyzdys: Lietuvos apmokestinamasis asmuo, neregistruotas PVM mokėtoju Lietuvoje, 2025-05-10 nupirko teisines paslaugas iš Latvijos įmonės. Latvijos įmonė pateikė pardavimo dokumentą, kuriame nurodytas galiojantis „EX“ kodas Lietuvoje (t. y., paslaugų teikėjas taiko SVS Lietuvoje). Latvijos įmonės teikiamų paslaugų suteikimo vieta yra Lietuvoje, tačiau kadangi Latvijos įmonė taiko SVS Lietuvoje, Lietuvos apmokestinamajam asmeniui nėra prievolės dėl tokių paslaugų įsigijimo apskaičiuoti pardavimo PVM ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje.

Pagal PVMĮ 95 str. 5 d.

Paslaugų pirkėjas, kuris yra apmokestinamasis asmuo (asmuo, vykdantis ekonominę veiklą), t. y.: PVM mokėtojas, PVM mokėtojas, taikantis SVS Lietuvoje, arba PVM mokėtoju neįregistruotas apmokestinamasis fizinis ar juridinis asmuo, turi pareigą pats apskaičiuoti PVM, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

• Įsigyjamos paslaugos, kurių suteikimo vieta pagal PVMĮ 13 str. yra Lietuva (išskyrus paslaugas, kurių suteikimo vieta nustatoma pagal PVMĮ 13 str. 2 d. 1 p.).
• Paslaugas teikia užsienio asmuo, kuris:
  • nėra registruotas PVM mokėtoju Lietuvoje, nors pagal PVM įstatymo nuostatas tai yra privaloma;
  • nėra įsikūręs Lietuvoje;
  • netaiko smulkiojo verslo schemos Lietuvoje (t. y., neturi Lietuvoje galiojančio „EX“ kodo).

Tokios paslaugos galėtų būti:

• Su nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais susijusios paslaugos. Pagal PVMĮ 13 str. 4 dalies nuostatas, su nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais susijusios paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tuo atveju, kai daiktai, su kuriais paslaugos susijusios, yra ar bus pastatyti šalies teritorijoje.
• Maitinimo paslaugos. Pagal PVMĮ 13 str. 11 dalies nuostatas, maitinimo paslaugos, išskyrus atvejus, kai šios paslaugos teikiamos keleivius ES teritorijoje vežančiuose laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, jeigu jos faktiškai atliktos šalies teritorijoje.
• Trumpalaikės transporto priemonės nuomos paslaugos. Pagal PVMĮ 13 str. 12 dalies nuostatas, trumpalaikės transporto priemonės nuomos paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tuo atveju, kai transporto priemonė pirkėjui fiziškai perduodama šalies teritorijoje.

Prievolės apskaičiuoti „lietuviško“ PVM nuo tokių įsigytų paslaugų nėra pirkėjams - užsienio asmenims, kurie neturi padalinio ir/arba nėra registruoti PVM mokėtojais Lietuvoje.

Ilgalaikės transporto priemonės nuomos paslaugos

Ilgalaikių transporto priemonės nuomos paslaugų pirkėjas privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam šalies teritorijoje užsienio asmens teikiamas transporto nuomos paslaugas tokiu atveju (išskyrus atvejį, kai išnuomota transporto priemonė faktiškai daugiausia naudojama už ES teritorijos ribų), kai:

• paslaugas teikiantis užsienio asmuo nėra įsikūręs Lietuvoje, t. y., neturi ekonominės veiklos vietos bei padalinio, per kurį šią veiklą vykdytų;
• paslaugas teikiantis užsienio asmuo netaiko smulkiojo verslo schemos Lietuvoje (t. y., neturi Lietuvoje galiojančio „EX“ kodo);
• paslaugų pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo (asmenys, kurie Lietuvoje vykdo bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą, taip pat asmenys, kurie vykdo ir veiklą, kuri pagal PVMĮ 3 str. 1-3 dalies nuostatas nėra PVM objektas, taip pat PVM mokėtojais įregistruoti juridiniai asmenys, kurie nėra apmokestinamaisiais asmenimis, pvz., biudžetinės įstaigos).

* Nuoma laikoma ilgalaike, kai išnuomotą transporto priemonę (išskyrus laivą) pirkėjas valdo ar naudoja ilgiau kaip 30 dienų, o laivą - ilgiau kaip 90 dienų.

Nuo 2025-05-01 taip pat privaloma registruotis PVM mokėtoju arba PVM mokėtoju, taikančiu smulkiojo verslo schemą (SVS) Lietuvoje, dėl paslaugų įsigijimo iš užsienio tiekėjo (PVMĮ 711 str. 2 d.).

Pavyzdys

Latvijos įmonė, kuri neturi Lietuvoje ekonominės veiklos vietos ar padalinio ir netaiko SVS Lietuvoje, 2025 m. suteikė ilgalaikės automobilio nuomos paslaugas Lietuvos įmonei, kuri yra PVM mokėtoja. Šiuo atveju ilgalaikes transporto nuomos paslaugas Lietuvos apmokestinamajam asmeniui teikia užsienio asmuo, kuris nėra įsikūręs Lietuvoje. Todėl pagal PVMĮ 13 str. 2 d. 1 p. nuostatas laikoma, kad paslaugų teikimo vieta yra Lietuva. Lietuvos įmonė, būdama PVM mokėtoja, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už šias ilgalaikes nuomos paslaugas, suteiktas šalies teritorijoje užsienio asmens.

Trumpalaikės transporto priemonės nuomos paslaugos

Trumpalaikių transporto nuomos paslaugų pirkėjas privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam šalies teritorijoje užsienio asmens teikiamas trumpalaikes transporto nuomos paslaugas tokiu atveju, kai:

• paslaugų pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo;
• paslaugas teikia Lietuvoje neįsikūręs užsienio asmuo, kuris Lietuvoje nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju (nors privalėjo juo įsiregistruoti) ir netaiko smulkiojo verslo schemos Lietuvoje (neturi Lietuvoje galiojančio „EX“ kodo).

* Nuoma laikoma trumpalaike, kai išnuomotą transporto priemonę (išskyrus laivą) pirkėjas valdo ar naudoja ne ilgiau kaip 30 dienų, o laivą - ne ilgiau kaip 90 dienų.

Pagal PVMĮ 13 str. 12 d., trumpalaikės transporto priemonės nuomos paslaugos laikomos suteiktomis Lietuvos teritorijoje tuo atveju, kai transporto priemonė pirkėjui fiziškai perduodama Lietuvoje.

Pavyzdys

Latvijos įmonė 20 dienų išnuomojo krovininį automobilį Lietuvos įmonei, kuri yra PVM mokėtoja. Automobilis buvo faktiškai perduotas Lietuvoje, todėl, vadovaujantis PVMĮ 13 str. 12 d., trumpalaikės transporto priemonės nuomos paslaugos laikomos suteiktomis Lietuvos teritorijoje. Pardavimo dokumente nenurodytas PVM identifikacinis numeris su žymeniu „EX“ (t. y., paslaugų teikėjas netaiko SVS Lietuvoje). Kadangi paslaugą suteikė užsienio asmuo, kuris nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju Lietuvoje ir netaiko SVS Lietuvoje, prievolė apskaičiuoti ir deklaruoti pardavimo PVM tenka Lietuvos įmonei, kuri yra paslaugos pirkėja. Tokiu atveju Lietuvos įmonė, kaip PVM mokėtoja, privalo taikyti „atvirkštinio“ apmokestinimo principą ir nuo paslaugų vertės apskaičiuoti bei deklaruoti pardavimo PVM Lietuvoje.

Privalomi veiksmai ir PVM deklaravimas

Pirkėjo statusas ir PVM deklaravimas

PVM mokėtojo registracija nuo 2025-05-01

Nuo 2025-05-01 dėl tokių paslaugų įsigijimo Lietuvos apmokestinamasis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju. Įsiregistravęs PVM mokėtoju, jis turi nedelsdamas pranešti paslaugų teikėjui savo PVM mokėtojo kodą, kad tokiems sandoriams būtų taikoma atvirkštinio apmokestinimo tvarka. Jei iki įsiregistravimo PVM mokėtoju paslaugų teikėjas, remdamasis Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 18 straipsnio nuostatomis, laikė paslaugų pirkėją neapmokestinamuoju asmeniu ir pats apskaičiavo PVM, pirkėjui šio PVM dar kartą skaičiuoti nereikia.

Jei prievolė registruotis PVM mokėtoju atsirado dėl paslaugų įsigijimo iš užsienio, Lietuvos apmokestinamasis asmuo gali pasirinkti:

• registruotis PVM mokėtoju įprasta tvarka;
• registruotis PVM mokėtoju, taikančiu smulkiojo verslo schemą (SVS) Lietuvoje (jei bendra per einamuosius arba praėjusius kalendorinius metus iš Lietuvos teritorijoje vykdomos PVM apmokestinamos veiklos gauto (gautino) atlygio suma neviršija 45 000 eurų). Taikant SVS, nereikia skaičiuoti PVM už Lietuvoje tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas (išskyrus naujų transporto priemonių tiekimą į kitas ES šalis).

Automatizuotos elektroninės paslaugos (informacija aktuali iki 2025-04-30)

Paslaugų pirkėjas, apmokestinamasis asmuo ne PVM mokėtojas, neprivalo apskaičiuoti ir sumokėti pardavimo PVM už automatizuotas elektronines paslaugas Lietuvoje tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas, remdamasis Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 18 straipsnio nuostatomis, laiko paslaugų pirkėją neapmokestinamuoju asmeniu ir sąskaitoje išskiria „lietuvišką“ arba „savo šalies“ PVM tarifą. Paslaugų teikėjas gali laikyti Bendrijoje įsisteigusį paslaugas įsigyjantį asmenį neapmokestinamuoju asmeniu, jei tas paslaugas įsigyjantis asmuo nepraneša jam savo individualaus PVM mokėtojo kodo.

Pagal Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 7 straipsnio nuostatas, elektroninėmis priemonėmis teikiamomis paslaugomis laikomos tokios paslaugos, kurios teikiamos internetu arba elektroniniu tinklu, dėl kurių pobūdžio jų teikimas yra iš esmės automatizuotas bei reikalauja minimalaus žmogaus įsikišimo ir kurių teikimo neįmanoma užtikrinti be informacinių technologijų panaudojimo.

Automatizuotų elektroninių paslaugų pirkėjo - PVM mokėtojo veiksmai

Jei automatizuotų elektroninių paslaugų pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo - PVM mokėtojas, jis turi pranešti savo PVM mokėtojo kodą paslaugų pardavėjui. Jei to nepadaro, paslaugų teikėjas, remdamasis Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 18 straipsnio nuostatomis, gali laikyti Bendrijoje įsisteigusį automatizuotų elektroninių paslaugų pirkėją neapmokestinamuoju asmeniu ir sąskaitoje išskirti „lietuvišką“ arba „savo šalies“ PVM tarifą:

• Jei paslaugų teikėjas PVM sąskaitoje faktūroje apskaičiuoja „lietuvišką“ PVM ir pirkėjas neturi galimybės pranešti savo PVM mokėtojo arba pardavėjas sąskaitoje nenurodo pirkėjo PVM mokėtojo kodo, tai pirkėjas gali apskaičiuotą pirkimo PVM deklaruoti PVM deklaracijos FR0600 25 laukelyje. Jei paslaugos skirtos pirkėjo PVM apmokestinamai veiklai, PVM suma taip pat deklaruojama 35 laukelyje. Ši PVM sąskaita faktūra turi būti įtraukta į Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, o jos duomenys pateikiami i.SAF, nurodant PVM100 kodą.
• Elektroninių paslaugų pirkėjui gali atsirasti prievolė skaičiuoti PVM nuo įsigytų paslaugų, jei paslaugos teikėjas, gavęs pirkėjo PVM mokėtojo kodą, patikslina sandorį ir išrašo PVM sąskaitą faktūrą be PVM. Tokiu atveju pirkėjas įsigytų paslaugų apmokestinamąją vertę turi deklaruoti PVM deklaracijos FR0600 23 ir 24 (jei įsigytos iš ES PVM mokėtojų) laukeliuose, o nuo šios vertės apskaičiuotą PVM - 25 ir 32 laukeliuose. Jei įsigytos paslaugos skirtos pirkėjo PVM apmokestinamai veiklai, PVM suma taip pat deklaruojama 35 laukelyje. Tokiu atveju išrašyta PVM sąskaita faktūra turi būti įtraukta į Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, o jos duomenys pateikiami i.SAF.

Mokesčių slėpimo schemos ir pirkėjo atsakomybė

Fiktyvių kainų nurodymas sutartyse

Automobilių pirkėjai, rinkdamiesi iš daugybės skelbimų, retai susimąsto apie galimas rizikas, susijusias su pardavėjų siūlymais nurodyti mažesnę transporto priemonės vertę, nei yra iš tiesų. Pavyzdžiui, perkant 10 tūkst. eurų vertės automobilį ir sutartyje nurodžius 4 tūkst. eurų sumą, o vėliau pardavus automobilį už realią 10 tūkst. eurų kainą, pirkėjui teks sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris skaičiuojamas nuo neva uždirbto pelno - skirtumo tarp sumokėtos ir gautos sumos (šiuo atveju nuo 6 tūkst. eurų). GPM tarifas tokiam pelnui yra 15 proc., vadinasi, tektų sumokėti 900 eurų GPM.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žino apie sukčiavimo būdą, kai prieš paskelbiant skelbimą negaliojančiu dirbtinai mažinama kaina. VMI specialistai kontrolės metu atsižvelgia į kainų istoriją, datas bei įvykius (kada įvyko pardavimas, skelbimo panaikinimas ir kaip kito kaina). Siekiant nustatyti fiktyvias sandorio sumas, VMI naudoja duomenų analizės sistemą, kuri realiu laiku vertina sutartyse nurodytų kainų tikrumą pagal parduodamų transporto priemonių rinkos duomenis. Asmenys, kurie galimai sutartyje nurodė fiktyvią kainą, kviečiami pokalbiui ir prašoma pagrįsti kainos realumą, pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kodėl automobilis buvo parduotas už gerokai mažesnę kainą nei rinkos vertė.

Savininko deklaravimo kodas (SDK)

Nuo 2021 m. įsigaliojo pareiga transporto priemonėms turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). SDK kodas suteikia galimybę nuo pat pradžių identifikuoti asmenis, siūlančius parduoti automobilius, taip pat konkrečius parduodamus automobilius (pagal markę, kėbulo numerį) ir siūlomą pardavimo kainą. Tai leidžia atlikti išsamesnes rizikos analizes bei greičiau nustatyti galimai rizikingus pardavėjus, kurie, pavyzdžiui, automobilius parduoda be SDK, nurodo rinkos kainos neatitinkančias pardavimo sumas.

Fiktyvūs sandoriai ir už jų besislepiantys, mokesčių vengiantys pardavėjai, nuo kurių nukenčia galutinis pirkėjas ir skaidriai veikiantis verslas, yra viena didžiausių naudotų automobilių pardavimo sektoriaus problemų. VMI atliekant kontrolės veiksmus, tam pasitelkiama tiek inspekcijos, tiek iš trečiųjų asmenų gauta ar viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, pavyzdžiui, skelbimų puslapiai, socialiniai tinklai, žiniasklaidos publikacijos ir kt.

Pirkėjo atsakomybė ir baudos

VMI atstovas atkreipia dėmesį ne tik į pardavėjus, bet ir į automobilių pirkėjus, kurie sutinka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti žemesnę automobilio kainą, nei realiai yra sumokama. Pirkėjai ne tik prisideda prie dokumentų klastojimo, bet ir praranda garantijas dėl automobilio. Jei automobilis turi defektų, apie kuriuos pardavėjas neinformavo, pirkėjas negalėtų susigrąžinti faktiškai sumokėtos sumos, nes neturi įrodymų, kad sumokėjo daugiau nei įrašyta pirkimo-pardavimo sutartyje.

Už mokesčių vengimą yra numatytos baudos, kurios gali siekti net 6 tūkst. eurų. Už neteisingų duomenų teikimą (įrašymą į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus) apie už automobilio pardavimą gautas pajamas, siekiant išvengti mokesčių, žinant, kad jie neteisingi, gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Bauda gali siekti nuo 1 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.

VMI kontrolės rezultatai ir rekomendacijos pirkėjams

VMI pasidalijo praėjusiais metais atliktų stebėjimų analize, kuomet automobiliai buvo parduodami skelbimų portaluose. Nustačius, kad įforminta automobilių pardavimo kaina buvo sumažinta, mokesčių mokėtojai kainas koregavo ir papildomai deklaravo virš 311 tūkst. eurų pajamų, nuo kurių papildomai sumokėjo virš 128 tūkst. eurų mokesčių. 24 mokesčių mokėtojams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai už pavėluotai įgytą SDK. VMI duomenimis, 2021-2023 m. kontroliuojant automobilių sektorių, iš viso buvo atlikti 1552 kontrolės veiksmai, nustatyta papildomai mokėtinų mokesčių suma viršija 4,1 mln. eurų.

VMI gyventojams primena, ko svarbu nepamiršti perkant naudotą automobilį iš fizinio ar juridinio asmens:

• Teisingas SDK. Patikrinkite, ar pardavimo skelbime arba pardavimo iškaboje ant automobilio yra nurodytas SDK ir ar jis yra teisingas. Jei paprašius pardavėjas negali pateikti SDK ar kodas neteisingas, tai gali būti pirmasis ženklas, jog galimai veikla vykdoma nesąžiningai.
• Sutartis. Visais atvejais perkant automobilį privalu sudaryti teisingą pardavimo-pirkimo sutartį. Siūlymas pasirašyti užsienietišką sutartį, nors iš tiesų automobilį perkate Lietuvoje iš Lietuvos piliečio, yra dokumentų klastojimas ir atima iš pirkėjo visas garantijas bei priverčia prisidėti prie nelegalios veiklos. Pirkėjui, kuris sąmoningai sutiko suklastoti sutartį, taip pat gali būti taikoma atsakomybė.
• Duomenų teisingumas. Verta visada patikrinti, ar nurodyti teisingi pardavėjo duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas) ir jie atitinka asmens tapatybės dokumentuose esančius, ar pagal juos surandamas būtent to automobilio SDK.
• Kaina. Nesutikite sutartyje nurodyti mažesnę kainą, nei ji yra iš tiesų. Fiktyvus kainos sumažinimas yra naudingas tik pardavėjui, nes padeda nuslėpti mokesčius, kai tuo tarpu pirkėjui dėl to gali atsirasti mokėtinų mokesčių.
• Registracija. Įsigijus automobilį, nepamirškite deklaruoti nuosavybės pasikeitimo: pirkėjas užregistruoja pirkimą pirmas, o pardavėjas patvirtinta.
• Pranešti apie sukčiavimą. Pastebėjus pažeidimus, kviečiame gyventojus nelikti abejingiems ir apie tai pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882 ar VMI internetinėje svetainėje užpildžius e. formą STOP šešėliui skiltyje.

Nelegali automobilių prekyba ir jos pasekmės

Asmenys, besiverčiantys nelegalia veikla

Mokesčių administratorius (VMI) ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai periodiškai paviešina informaciją apie atliktus tyrimus ar nustatytus atvejus, kuomet tam tikros įmonės ar fiziniai asmenys gauna pajamų, kurių neįtraukia į apskaitą ir dėl to nesumoka mokesčių. Nemažai tokį požiūrį turinčių asmenų pasitaiko naudotų automobilių prekybos srityje, kur transporto priemonės atgabenamos iš Europos ir parduodamos Lietuvoje arba trečiosiose valstybėse.

Nelegalios prekybos schemos

Pavyzdžiui, pigiai nuperkamas automobilis Vokietijoje, pargabenamas į Lietuvą ir čia - brangiai parduodamas. Įforminimas paprastas: suradus potencialų automobilio klientą, tenka jį perspėti, kad pardavimo sąskaitos toks prekeivis neišrašys - teks šį automobilį pačiam pirkėjui registruotis su „kauferiu“ (fiktyvi automobilio pirkimo-pardavimo Vokietijoje sutartis), t. y., lyg pats pirkėjas šį automobilį būtų parsigabenęs iš Vokietijos. Daugelis pirkėjų dėl tokios „gudrios“ schemos nemato jokios problemos, nes būna patikinti, kad jeigu jiems reikėtų lietuviškos sąskaitos, tuomet automobilio kaina keletu šimtų eurų išaugtų. Dažnas renkasi mažesnę kainą, tik nesusimąsto, kad taip yra įtraukiami į mokesčių vengimo schemą.

Kartais žiniasklaidoje pasigirsta, kad įstatymų sergėtojai vykdo akcijas „Regitroje“ ir apklausia tokių automobilių pirkėjus - tuomet jiems tenka atsakyti į klausimus: kur šį automobilį rado, kaip jį parsigabeno? Būna, kad ne retas ir sutrinka bei atskleidžia, kaip buvo iš tiesų.

Mokesčių administratorius gali bet kada patikrinti informaciją apie fizinių asmenų pajamas. Įtarimą gali sukelti asmenys, kurie negauna bent minimalių pajamų, reikalingų pagrindiniams fiziologiniams poreikiams patenkinti.

tags: #automobilio #pirkimas #latviskos #imones

Populiarūs įrašai:

• Automobilių importas į Prancūziją
• Apie „Škoda Auto Lietuva“
• Lengvojo lydinio ratlankiai 2008 m. BMW X3
• Sunkvežimių ir mikroautobusų remontas
• Karjeros galimybės grožio sektoriuje