Kasdienybėje susidūrus su automobilio apgadinimu, pavyzdžiui, po eismo įvykio, daugelis vairuotojų, apdraudusių transporto priemonę savanorišku Kasko draudimu, tikisi, kad visas remontas bus padengtas draudimo bendrovės. Tačiau realybė dažnai pateikia netikėtumų, ypač kai susiduriama su automobilio detalės nusidėvėjimu ir besąlygine išskaita (franšize).
Įžanga: Nusidėvėjimo dilema automobilių draudime
Įvykus nelaimei, kai automobilis yra apgadintas, o ant žemės mėtosi išdužusio žibinto šukės, o ant sparno bei bamperio matosi kito automobilio žymės, pirminį šoką keičia palengvėjimas prisiminus Kasko draudimą. Tačiau greitai peržvelgus draudimo sąlygas, dėmesį patraukia žodžių junginys - BESĄLYGINĖ IŠSKAITA (franšizė), kuri, pavyzdžiui, gali siekti 200 Lt (arba atitinkamą sumą eurais). Tai pinigų suma, kurios draudimo bendrovė nekompensuoja, nesant įvykio kaltininkui.
Pranešus apie įvykį policijai ir draudimo kompanijai (tai reikia padaryti per tris darbo dienas), ir nusprendus kreiptis į draudimo kompanijos pasiūlytą servisą, gali iškilti problema su detalių paieška. Gali būti, kad reikalingos detalės, pavyzdžiui, "Nissan Almera" galinio žibinto, nepavyksta rasti automobilių sąvartynuose ar trečiųjų šalių gamintojų asortimente. Tokiu atveju siūloma užsakyti naują originalų žibintą iš oficialaus gamintojo atstovo.
Būtent tada ir iškyla nusidėvėjimo klausimas. Serviso darbuotojas gali pranešti, kad "perkant naują žibintą iš oficialaus gamintojo atstovo bus taikomas 62 procentų nusidėvėjimas, t.y. draudimo kompanija nepadengs 62 procentų žibinto vertės." Kyla klausimas, kodėl turint Kasko draudimą vis tiek reikia kažką mokėti. Paaiškinimas paprastas: sugadintą dėvėtą detalę pakeičiant nauja originalia (pirkta iš oficialaus gamintojo atstovo), jūs gaunate visiškai naują detalę, o detalė, esanti jūsų automobilyje, yra jau pasenusi, kitaip tariant, nuvertėjusi. Jeigu kėbulų remonto servisas suranda naudotą ar trečiosios šalies gamintojo detalę, tuomet jokių priemokų nebus (kartais pasitaiko išimčių), nes surasta detalė atitiks iki avarijos automobilyje buvusios detalės vertę.

Kas yra automobilio nusidėvėjimas draudimo kontekste?
Nusidėvėjimas draudimo kontekste yra pinigų suma, kurią draudimo bendrovė atskaito nuo naujos detalės vertės, kai keičiama sena, apgadinta automobilio detalė. Ši priemoka už naują originalią detalę priklauso nuo automobilio amžiaus ir kartais nuo variklio galios. Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas pagal tam tikrą lentelę. Pavyzdžiui, jei automobilis yra 2000 metų gamybos, o variklio darbinis tūris siekia 2184 kubinius centimetrus (t.y. automobilio amžius - 13 metų, o variklio darbinis tūris didesnis nei 2 litrai), jam gali būti taikomas didelis nusidėvėjimo procentas.
Draudikas iš esmės sako: „Jeigu tavo automobilis senesnis, nauja detalė nebėra tokios pat vertės, kaip naujam automobiliui.“ Todėl draudikas dalį kainos perkelia vairuotojui. Nusidėvėjimas taikomas tik automobilio dalims, ne darbams. Tad už remontą, dažymą ar montavimą vairuotojas moka tą patį, nepriklausomai nuo draudimo sąlygų.
Net eismo įvykyje visiškai nekaltas vairuotojas gali patirti finansinių išlaidų. Draudimo kompanijos privalo atstatyti jūsų automobilį į tokią būklę, kokia ji buvo prieš eismo įvykį. Kadangi automobilio sugadinta detalė buvo sena, draudimas be jokių problemų sutiks pakeisti ją į tokios pačios vertės detalę. Tačiau, naujos detalės vertė ryškiai skiriasi nuo naudotos, todėl draudimo kompanija neprivalo padengti atsiradusio skirtumo, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, kurios neleidžia nepagrįsto praturtėjimo - turi būti atkurta tokia pati vertė, kokia buvo eismo įvykio metu.
KASKO ir Civilinės atsakomybės draudimo skirtumai sprendžiant dėl nusidėvėjimo
Remontuojant automobilius po avarijų, nepriklausomai nuo to, ar žala atlyginama iš Kasko, ar iš Civilinės atsakomybės draudimo, keičiant sugadintas detales naujomis originaliomis, nusidėvėjimo išvengti nepavyks. Svarbu suprasti, kad skirtumą lemia draudimo sutarties detalės, kurios dažnam vairuotojui atrodo nereikšmingos, kol neatėjo laikas remontui.
- Draudžiantis be nusidėvėjimo: draudimo bendrovė kompensuoja visus remonto darbus, išskaičiuodama tik franšizę.
- Pasirenkant draudimą su nusidėvėjimu:
- Pirmas variantas: remontas atliekamas naudojant naujas dalis, draudikas išskaičiuoja nusidėvėjimą ir mažina mokamą išmoką.
- Antras variantas: remontas atliekamas naudojant naudotas dalis, tuomet draudimo bendrovė atlygins visą remonto kainą.
Pavyzdžiui, jei 2017 m. „Mazda CX30” po smulkaus autoįvykio reikia keisti bamperį, žibintą ir radiatoriaus groteles: naujas žibintas kainuoja 563 eurus. Jei taikomas nusidėvėjimas, draudikas kompensuos tik 325 eurus. Jei pasirenkamas naudotas žibintas, išlaidos sumažės iki 215 eurų. Vien tik vienos detalės kainų skirtumas siekia beveik 350 eurų, o tokių detalių gali būti kelios. Nors abu atvejai patenka į Kasko draudimo apimtį, vairuotojo kišenei jie kainuoja labai skirtingai.
Kaip pažymėjo Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas, nors tokia tvarka, kai už mašinos remontą primokėti turi nekaltas vairuotojas, nėra visiškai teisinga, jos šaknys glūdi Civiliniame kodekse, neleidžiančiame nepagrįsto praturtėjimo. Draudikai, nenorėdami erzinti klientų, dažnai siūlo keisti nepataisomas detales dėvėtomis arba neoriginaliomis. Didžiojoje Britanijoje civilinės atsakomybės draudimas yra neatsiejamas nuo kasko draudimo, todėl gyventojams nereikia rūpintis papildomomis išlaidomis, dėl visko susitaria draudimo bendrovės.
Nauji automobilių nusidėvėjimo ribojimai Pelno mokesčio įstatyme nuo 2025 metų
Nuo 2025 metų automobilių savininkai, ypač verslo sektoriuje, susidurs su naujais reguliavimais, skirtais riboti transporto priemonių nusidėvėjimą Pelno mokesčio (PMĮ) prasme. Šios permainos yra dalis plataus masto aplinkosaugos ir ekonomikos iniciatyvų, kurios siekia ne tik sumažinti taršą, bet ir skatinti efektyvesnį automobilių naudojimą.
Ilgalaikio turto samprata ir reikšmė
Ilgalaikis turtas yra būtinas įmonės egzistencijai, finansiniams rezultatams ir veiklos tęstinumui. Tai gali būti įvairūs materialūs objektai, tokie kaip žemė, pastatai, mašinos ir transporto priemonės, kurie padeda įmonei vykdyti savo veiklą ir generuoti pajamas. Ilgalaikis turtas yra įmonės, įstaigos, organizacijos turtas, kuris ilgiau kaip vienerius metus naudojamas tiesioginei ir netiesioginei ekonominei naudai gauti.
- Materialusis ilgalaikis turtas turi fizinę formą ir naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai ir t. t.
- Nematerialusis turtas yra toks, kuris neturi materialios formos, yra nepiniginis turtas, kuriuo įmonė disponuoja bei jį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir (arba) netiesioginės ekonominės naudos.
- Finansinis turtas yra tokia turto rūšis, kuri apima visas piniginių bei finansinių priemonių rūšis.
Pelno mokesčio prasme, ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.
Lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų apribojimai pagal CO2 emisiją
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) apribojimai, pagal kuriuos lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymai bus ribojami, priklausomai nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio. Šis pakeitimas bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, tačiau apribojimai galios tik nuo 2025 m. įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams.
Ribojimų esmė yra tokia, jog iš įmonės pajamų pagal PMĮ 18 straipsnyje nustatytą tvarką (ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos) galės būti atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas įmonės turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti:
- 75 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km;
- 50 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 130 g/km;
- 25 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km;
- 10 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km.

Lengvojo automobilio, kuris nelaikomas įmonės turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų atskaitomos neviršijant minėtos nustatytos ribos ir ilgalaikio turto grupei, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas vieneto turtu, taikomo PMĮ 1 priedėlyje nustatyto nusidėvėjimo normatyvo (metais) santykio, padalyto iš 12.
Šios taisyklės netaikomos nuomos, kurios bendras laikotarpis ne ilgesnis kaip 30 dienų per mokestinį laikotarpį, taip pat nuomos naudojantis elektronine sąsaja - platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone - atvejais. PMĮ nustatytas apribojimas lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms netaikomas, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms, pvz., pavėžėjimo, taksi ir pan., teikti. Lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo aspektai
Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į minimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, numatytus PMĮ 1 priedėlyje.
Momentinio nusidėvėjimo būdas
Taikant momentinio nusidėvėjimo/amortizacijos būdą, ilgalaikio turto, priskiriamo Pelno mokesčio įstatymo 18 str. 13 d. nustatytoms turto grupėms, visa įsigijimo kaina gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kurį turtas pradėtas naudoti veikloje.
Momentinis nusidėvėjimo būdas gali būti taikomas, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
- turtas įsigytas nuo 2026 m. sausio 1 d.;
- turtas priskiriamas PMĮ 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms (pvz., „mašinos ir įrengimai“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai - ne senesni kaip 5 metų“);
- turtas pradėtas naudoti vieneto veikloje;
- turtas bus naudojamas veikloje ne trumpiau kaip 3 metus (trijų metų laikotarpis prasideda nuo tos dienos, kai turtas pradedamas eksploatuoti);
- vienetas yra nusistatęs momentinio nusidėvėjimo taikymo tvarką savo vidaus dokumentuose.
Nuostatos dėl apmokestinamojo pelno perskaičiavimo netaikomos šiais atvejais:
- jei vienetas pasibaigia (likvidavimo ar reorganizavimo atvejais);
- kai turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas dėl teisės aktų reikalavimų;
- kai prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos;
- kai turtas vienete buvo naudojamas trumpiau negu trejus metus dėl reorganizavimo ar perleidimo, atitinkančio PMĮ 41 straipsnio reikalavimus, su sąlyga, kad įsigyjantysis vienetas perimtą turtą naudos iki tol, kol sueis treji metai nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios.
Jeigu ilgalaikis turtas, kurio įsigijimo kaina atskaityta pagal PMĮ 18 str. 13 d. nuostatas, naudojamas veikloje trumpiau negu 3 metus (išskyrus aukščiau išvardintus atvejus), apskaičiuotas praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokestis perskaičiuojamas taikant šio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus. Atitinkamai, šio turto įsigijimo kaina pagal PMĮ 18 str. nustatytą tvarką ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama dalimis per šio turto nusidėvėjimo laikotarpį.
Nusidėvėjimo (amortizacijos) metodai
Draudikai taiko šiuos pagrindinius nusidėvėjimo ar amortizacijos metodus:
- Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas: metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės kainos skirtumo bei nusidėvėjimo (amortizacijos) laiko (metais) santykis: N = (V1 - V2) / T.
- Dvigubas - mažėjančios kainos (dvigubo balanso) metodas: metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę: N = L x n; n = 100 proc. / T x 2. Čia N - metinė nusidėvėjimo suma, L - ilgalaikio turto likutinė kaina, n - nusidėvėjimo procentas, T - naudojimo laikas metais.
- Produkcijos metodas: metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumą padauginus iš per mokestinį laikotarpį pagamintos produkcijos ar perdirbtos žaliavos kiekio ir maksimalaus šiuo turtu pagaminamos produkcijos ar perdirbamos žaliavos kiekio santykio.
Atskiroms ilgalaikio turto grupėms nusidėvėjimo (amortizacijos) metodai taikomi pagal PMĮ 1 priedėlį. Kai kurioms grupėms taikomas tik tiesinis metodas, kai kurioms - tiesinis arba produkcijos, o kai kurioms - tiesinis arba dvigubo balanso.
Nusidėvėjimo skaičiavimo pradžios būdai
- Kito mėnesio būdas: ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos po ilgalaikio turto naudojimo pradžios. Taikant šį būdą, visoms turto grupėms gali būti taikomas tik tiesinis nusidėvėjimo skaičiavimo metodas.
- Pusmečio būdas: įsigyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma, kurią leidžiama atskaityti tais metais, priklauso nuo to, kada turtas pradėtas naudoti - ar pirmą, ar antrą mokestinių metų pusmetį. Jei turtas pradedamas naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos (pvz., iki birželio 30 d. kalendoriniais metais), tais metais leidžiama atskaityti visą metinę sumą. Jei po to, nusidėvėjimo suma tais metais visai neatskaitoma.
Nusidėvėjimo metodo keitimas ir turto grupės
Visiems turto vienetams, priklausantiems tai pačiai ilgalaikio turto grupei, gali būti taikomas tik vienas (tas pats) nusidėvėjimo (amortizacijos) metodas. Nusidėvėjimo metodas gali būti pakeistas tik visiškai nudėvėjus (amortizavus) visos grupės visus turto vienetus. Visiškai nudėvėjus senuosius turto vienetus, įsigytiems naujiems, minėtai grupei priskirtiems, turto vienetams (visai grupei) vienetas galės taikyti kitą nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą.
Praktiniai pavyzdžiai ir mokesčių apskaita
Naujų PMĮ apribojimų taikymas
Panagrinėkime kelis praktinius pavyzdžius, susijusius su naujais PMĮ apribojimais:
- Jei įmonė įsigyja du automobilius, kurių kaina be PVM po 50 000 Eur. Vienas automobilis, kurio išmetamas CO2 kiekis lygus 0 g/km, patenka į pirmąją grupę, kuriai taikomas 75 000 eurų apribojimas. Tokiu atveju jo visa suma, kaip ir seniau, bus priskiriama leidžiamiems atskaitymams. Tuo tarpu antrasis automobilis, kurio išmetamas CO2 kiekis viršija 200 g/km, patenka į ketvirtąją grupę, kuriai taikomas 10 000 eurų apribojimas. Šiuo atveju tokiam automobiliui bus galima per atitinkamą metų skaičių pagal PMĮ pirmąjį priedėlį atskaityti tik 10 000 eurų. Likusi 40 000 eurų suma būtų priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
- Pavyzdžiui, įmonė įsigis naują elektromobilį 2025-12-31 ir įves į eksploataciją, nustačiusi 1 euro likvidacinę vertę. Nusidėvėjimas automobiliui, taikant tiesinį metodą, pradedamas skaičiuoti nuo 2026-01-01. Tarkime, elektromobilio įsigijimo kaina 100 000 eurų ir jis priskiriamas pirmajai grupei, kurio išmetamas CO2 kiekis lygus 0 g/km. Tuomet pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galima bus priskirti per 6 metus iš viso 75 000 eurų sumą. Vadinasi, šiais nusidėvėjimo (2026, 2027, 2028, 2029, 2030 ir 2031) metais nusidėvėjimo suma, priskiriama leidžiamiems atskaitymams, bus po 12 500 eurų.
Svarbu nepamiršti, kad kuomet įmonė yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo (pvz., UAB, AB, mažoji bendrija), tai finansinėje apskaitoje ji nusidėvėjimą skaičiuos nuo visos įsigyto elektromobilio sumos, tačiau pildant pelno mokesčio deklaraciją PLN204, dalį įsigyto elektromobilio nusidėvėjimo turės priskirti neleidžiamiems atskaitymams (PLN204S 03 kodu „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (arba amortizacijos) sumos pagal PMĮ 18 ir 19 str.“).
- Krovinių pervežimo paslaugas teikiantis vienetas 2026 m. sausio 15 d. įsigijo krovininį automobilį už 45 000 Eur, kuris 2026 m. sausio 20 d. pradėtas eksploatuoti. Įsigytą krovininį automobilį vienetas priskiria ilgalaikio turto grupei „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai - ne senesni kaip 5 metų“ ir, apskaičiuodamas 2026 metų apmokestinamąjį pelną, pajamas sumažina visa įsigyto ir veikloje pradėto naudoti krovininio automobilio įsigijimo kaina 45 000 Eur. Jei turtas 2028 m. liepos 15 d. yra nepataisomai sugadintas ir veikloje toliau nebus naudojamas (t. y. naudojamas trumpiau negu trejus metus), vienetas turi perskaičiuoti 2026 ir 2027 mokestinių metų apmokestinamuosius pelnus, t. y. 2026 mokestinių metų sąnaudas sumažinti visa automobilio įsigijimo kaina (45 000 Eur) bei šią įsigijimo kainą pagal PMĮ 18 straipsnyje nustatytą tvarką ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirti dalimis per šio turto nusidėvėjimo laikotarpį iki autoįvykio datos. Krovininio automobilio nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant 4 metų (48 mėn.) normatyvą. 2026 m. leidžiamiems atskaitymams priskiriama 10 313 Eur, 2027 m. - 11 250 Eur, o 2028 m. - 6 563 Eur. Vienetas privalo mokesčių administratoriui pateikti patikslintas 2026 ir 2027 mokestinių metų metines pelno mokesčio deklaracijas.
Draudimo išmokos ir jų apmokestinimas
Gauta draudimo išmoka padengia automobiliui padarytą žalą ir yra laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis, net jeigu įmonė tuos pinigus vėliau panaudos kito ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui. Iš draudimo bendrovės gautos ar gautinos sumos registruojamos mažinant pripažintas sąnaudas. Jei draudimas atlygina žalą pagal pateiktus dokumentus remonto, detalių išlaidomis negalima mažinti apmokestinamojo pelno. O jei išlaidos įtrauktos į sąnaudas, tai tada reikia ir draudimo išmoką apmokestinti.
Franšizė, anksčiau dažnai priskirta neleidžiamiems atskaitymams, dabar gali būti leidžiamų atskaitymų dalis, kai nuostoliai dėl turto praradimo yra neleidžiami atskaitymai. Tačiau draudimas atminusuoja ne tik frančizę, bet ir "naujų detalių nusidėvėjimo sumą", dėl kurios apmokestinimo tebendraujama. Jei draudimo išmoka viršija finansinėje atskaitomybėje fiksuotus nuostolius (pvz., kai automobilis visiškai sudaužomas ir nurašomas), tokia išmoka vis tiek neapmokestinama, nes ji neviršija žalos, apskaičiuotos draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
Gyvybės draudimo mokesčių lengvatos
Svarbu: neapsigaukite rinkdamiesi draudimą
Viena iš didžiausių klaidų - rinktis draudimą pagal metinę kainą, nekreipiant dėmesio į sąlygas. Draudimo bendrovės taiko skirtingas taisykles nusidėvėjimui - vienoje bendrovėje nusidėvėjimas neskaičiuojamas iki 2 metų, kitoje - iki 3, dar kitoje - net iki 6 metų. Tai reiškia, kad du vairuotojai su vienodais automobiliais ir tokiomis pačiomis avarijomis gali sulaukti visiškai skirtingų išmokų.
Be to, yra ir kitų niuansų, kurie išryškėja tik po įvykio: ar suteikiamas pakaitinis automobilis, ar įtraukta techninė pagalba, ar draudimas galioja užsienyje, ar įmoką galima mokėti dalimis. Kol viskas gerai, šios sąlygos atrodo tik detalės. Bet kai įvyksta avarija - jos tampa esminės.
Daugelis vairuotojų tikisi, kad turint Kasko po avarijos viską apmokės draudikas. Tačiau realybė tokia, kad smulkios ir dažnai iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos draudimo sąlygos dažnai nulemia, kiek iš tiesų vėliau teks primokėti iš savo kišenės. Todėl prieš sudarant sutartį rekomenduojama palyginti taikomas draudimo apsaugos sąlygas.
tags: #automobilio #nusidevejimas #draudimas
