Šis straipsnis nagrinėja atvejus, susijusius su automobilio langų išdaužimu ir teisinėmis pasekmėmis, kai nėra galimybės pradėti įsibrovimo bylos. Aptarsime specifinę baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis jau buvo teistas dėl panašių nusikaltimų, bei susijusią teismų praktiką.
Teisinės aplinkybės ir ikiteisminio tyrimo niuansai
Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai, nepaisant akivaizdžios žalos, pavyzdžiui, išdaužtų automobilio langų, įsibrovimo byla nėra pradedama. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jei nėra pakankamai įrodymų, kad buvo bandyta įsibrauti į automobilį, arba jei nustatoma, kad langai jau buvo išdaužti iki incidento, dėl kurio kreipiamasi į policiją.
Baudžiamoji byla ir kaltinamojo istorija
Nagrinėtiname atveju yra susijusi baudžiamoji byla Nr. [Duomenys neskelbtini], Teisminio proceso Nr. [Duomenys neskelbtini]. Kaltinamasis V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, pagrindinio išsilavinimo, stogdengys, nevedęs, teistas 20 kartų. Paskutiniai teistumai apima:
- 2025-01-06 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 5 dalį skirta 30 parų arešto bausmė.
- 2025-01-20 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį skirta 30 parų arešto bausmė.
- 2025-03-04 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesniu 2025-01-20 nuosprendžiu, paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusieji šioje byloje yra V. M., L. C. ir B. V. M.
Teismų praktika dėl nekokybiškų automobilių
Nors tai tiesiogiai nesusiję su automobilio langų išdaužimu, verta paminėti, kad šį mėnesį buvo priimtas atstovaujamam pirkėjui palankus teismo sprendimas byloje dėl parduoto nekokybiško automobilio. Teismas nusprendė nutraukti sutartį, įpareigojo pardavėją grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus, priteisė patirtus nuostolius ir išlaidas. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Šioje situacijoje už automobilį dalis pinigų mokėta pavedimu, o kita dalis, pirkėjo teigimu, grynaisiais. Vis dėlto teismas dalies už automobilį mokėtų pinigų grynaisiais nesutiko pripažinti kaip sumokėtų ir atitinkamai neįpareigojo pardavėjo jų grąžinti.
Viešųjų pirkimų ir nacionalinio saugumo aspektai
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 45 straipsnio 2-1 dalyje aiškiai numatyta galimybė atmesti tiekėjų paraiškas ar pasiūlymus dėl nacionalinio saugumo priežasčių. Čia įtvirtinti konkretūs mechanizmai, leidžiantys tai padaryti. Kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) pozicijos dar laukiama, perkančiosios organizacijos priverstos veikti tarp dviejų polių - pareigos užtikrinti nacionalinio saugumo interesus ir rizikos peržengti viešųjų pirkimų principų ribas.
Perkančiųjų organizacijų diskrecija ir pareigos
Lietuvos apeliacinis teismas savo naujausiame sprendime akcentuoja, kad perkančioji organizacija, nusprendusi VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalyje įtvirtintus pagrindus perkelti į pirkimo sąlygas, nebegali jų vertinti kaip vien deklaratyvios ar fakultatyvios galimybės. Svarbu, kad įstatymo lygmeniu vartojama formuluotė „gali atmesti“ iš tiesų suteikia perkančiajai organizacijai diskreciją - teisę pasirinkti, ar šiuos pagrindus taikyti konkrečiame pirkime. Kai tik šie pagrindai įtraukiami į pirkimo sąlygas, situacija iš esmės pasikeičia: įstatyme įtvirtinta galimybė virsta pareiga.
Rinkoje susiformavo aiški tendencija: VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies nuostatos dažniausiai yra nukopijuojamos beveik pažodžiui, atliekant tik minimalias redakcines korekcijas. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip techninis ar net formalus veiksmas, skirtas pirkimo sąlygoms aiškiau suformuluoti. Tai reiškia, kad kiekvienas iš šių pagrindų tampa savarankišku kriterijumi, kurį nustačiusi perkančioji organizacija turi reaguoti atitinkamai.
Tiekėjų atmetimo pagrindai ir jų vertinimas
VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalyje įtvirtinti tiekėjų atmetimo pagrindai nėra apsiribojantys vien formaliais kriterijais, tokiais kaip registracijos vieta ar pilietybė. Jie apima kur kas platesnį vertinimą - visą tiekėjo veiklos ir ryšių „ekosistemą“, įskaitant ir tai, ar tiekėjas faktiškai vykdo veiklą rizikingose Rytų valstybėse.
Pirmoji grupė: ryšiai su rizikos valstybėmis
Pirmoji grupė (tiekėjo, susijusių subjektų ar prekių / paslaugų ryšys su rizikos valstybėmis) - VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 1-3 punktai - yra susijusi su objektyviais ryšiais su vadinamosiomis rizikos valstybėmis. Tai apima tiekėjo registraciją tokiose valstybėse, fizinių asmenų (pavyzdžiui, akcininkų ar vadovų) pilietybę ar nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat prekių ar paslaugų kilmę. Šių kriterijų taikymas grindžiamas Vyriausybės patvirtintu sąrašu, į kurį patenka, be kita ko, Baltarusija, Rusija ir tam tikros jos kontroliuojamos ar okupuotos teritorijos.
Antroji grupė: kompetentingų institucijų sprendimų įgyvendinimas
Antroji grupė (kompetentingų institucijų sprendimų įgyvendinimas) - VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 4 ir 5 punktai - iš esmės turi vykdomąjį pobūdį, o ne savarankiško vertinimo funkciją. Šiais atvejais perkančioji organizacija ne sprendžia, ar egzistuoja grėsmė nacionaliniam saugumui, bet privalo vadovautis jau priimtais išoriniais vertinimais. Vienu atveju sprendimą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, konstatuodama, kad konkretus sandoris ar subjektas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Kitu atveju remiamasi kompetentingų institucijų, tokių kaip Valstybės saugumo departamentas, pateikta informacija apie galimą grėsmę.
Trečioji grupė: veiklos vykdymas rizikos valstybėse
VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 6 punktas apima situacijas, kai tiekėjas ar su juo susiję asmenys vykdo veiklą rizikos valstybėse. Veiklos vykdymo sąvoka praktikoje suprantama plačiai ir apima bet kokį realų ekonominį dalyvavimą tokiose rinkose - nuo prekių ar paslaugų teikimo iki dalyvavimo įmonių grupėse ar verslo ryšių palaikymo.
Teismų praktikos formavimasis ir išaiškinimai
Jau kurį laiką dėl ribotos ir dar tik besiformuojančios teismų praktikos rinkoje vyravo gana konservatyvus ir, kaip vėliau paaiškėjo, nevisiškai tikslus požiūris į šių nuostatų taikymą. Toks supratimas buvo grindžiamas tuo, kad nacionalinio saugumo vertinimas savo prigimtimi laikomas specializuota ir jautria funkcija, priskirta valstybės institucijoms. Šios pozicijos dažnai buvo laikomasi taikant VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 4 ir 5 punktus, kuriuose tiesiogiai įtvirtintas institucinis vertinimas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai ar kompetentingų institucijų informacija. Tokį atsargumą lėmė siekis neperžengti klaidingai suvokiamos kompetencijos ribų.
Teismas pirmiausia akcentavo šios nuostatos paskirtį. Buvo pažymėta, kad tai yra specialus nacionalinio saugumo instrumentas, kurio paskirtis ne tik reguliuoti konkurenciją, bet visų pirma - užkirsti kelią situacijoms, kai per viešuosius pirkimus būtų netiesiogiai finansuojami režimai, dalyvaujantys karo veiksmuose prieš Ukrainą.
Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose buvo aiškiai įtvirtinusi VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 6 punkto pagrindą. Ginčas kilo dėl to, ar, nustačiusi šio pagrindo sąlygas, perkančioji organizacija turi diskreciją jo netaikyti. Teisėjų kolegija išaiškino, kad kai perkančioji organizacija pati įtraukia VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 6 punktą į pirkimo sąlygas, ši nuostata tampa privaloma konkretaus pirkimo taisykle. Pasak teismo, VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 6 punktas nėra vertinamojo pobūdžio norma, reikalaujanti kiekvienu atveju nustatyti individualų grėsmės lygį. Priešingai - pakanka konstatuoti faktą, kad tiekėjas ar su juo susijęs subjektas vykdo veiklą Vyriausybės nustatytame rizikos valstybių sąraše esančioje valstybėje.
Byloje taip pat buvo atmesti tiekėjų argumentai, kuriais siekta pagrįsti, kad jų ryšiai su Baltarusijoje veikiančia įmone yra netiesioginiai, kad grupės struktūra yra decentralizuota, finansiniai srautai atskirti, o pati grupė veikia Europos Sąjungoje.
Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje taip pat aiškiai atkreipė dėmesį į esminį skirtumą tarp VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 4 ir 5 punktų ir 6 punkto. Teismas pažymėjo, kad ankstesnėje praktikoje nagrinėti 4 ir 5 punktai yra susiję su instituciniu nacionalinio saugumo vertinimu - Vyriausybės sprendimais ar kompetentingų institucijų pateikta informacija, todėl jų taikymas neišvengiamai suponuoja išorinį vertinimo šaltinį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas 6 punkto taikymas, kuris grindžiamas ne institucine išvada, o objektyviais, pačios normos apibrėžtais kriterijais, tokiais kaip tiekėjo ar su juo susijusio subjekto veiklos vykdymas rizikos valstybėje.
Apibendrindamas teismas suformavo esminę taisyklę: jeigu perkančioji organizacija pirkimo sąlygose yra įtvirtinusi VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 6 punktą, ir nustatoma, kad jo sąlygos egzistuoja, ji nebeturi diskrecijos šio pagrindo netaikyti.
Perkančiųjų organizacijų vaidmuo
Perkančiosios organizacijos neturi visiškos laisvės savarankiškai spręsti nacionalinio saugumo klausimų. Jos negali pačios nustatyti, kurios valstybės laikytinos rizikingomis - šis klausimas yra išspręstas valstybės lygmeniu, remiantis Vyriausybės patvirtintais sąrašais. Tačiau tai nereiškia, kad perkančiosios organizacijos yra tik pasyvios šio proceso dalyvės. Priešingai - jų vaidmuo tampa itin svarbus tais atvejais, kai jos pačios į pirkimo sąlygas įtraukia kitus VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalyje numatytus atmetimo pagrindus. Tai ypač akivaizdu kalbant apie VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 6 punktą, susijusį su tiekėjo ar su juo susijusių asmenų veiklos vykdymu rizikos valstybėse. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose yra numačiusi, kad tiekėjai, vykdantys veiklą rizikingose jurisdikcijose (pavyzdžiui, Rusijoje ar Baltarusijoje), bus šalinami iš pirkimo, ji nebegali ignoruoti šio kriterijaus pasitvirtinus šiame pagrinde nustatytoms aplinkybėms. Taigi, perkančiosios organizacijos gali užtrenkti duris tiekėjams iš Rytų, tačiau ne savo nuožiūra, o veikdamos pagal aiškiai ir iš anksto nustatytas taisykles.
tags: #automobilio #langai #jau #buvo #isdauzyti #todel