Automobiliams vis tobulėjant, vis daugiau jų funkcijų priklauso nuo vidinių kompiuterių. Tai daro automobilius gana sudėtingais, tačiau naudojant reikiamą techniką, galima diagnozuoti problemas nuskaitant klaidų kodus borto kompiuteriuose. Šiuolaikiniuose automobiliuose dažnai yra keli kompiuteriai, kurie dalijasi daugybės funkcijų koordinavimo našta. Variklio kompiuteris atlieka tokias įvairias užduotis kaip deguonies ir degalų santykio reguliavimas, uždegimo žvakių valdymas ar tuščiosios eigos greičio nustatymas. Jis žino, ką daryti, nes nuolat gauna informaciją iš daugybės jutiklių. Jei jutiklis neveikia, dėl trūkstamos arba netikslios informacijos kompiuteris gali siųsti neteisingas instrukcijas varikliui, o tai gali sukelti veikimo problemų. Kiti kompiuteriai reguliuoja kitus automobilio veikimo aspektus.
Integruotos diagnostikos (OBD) klaidų kodai ir jų interpretavimas
Kai automobilio kompiuteris aptinka problemą, jis išsiunčia integruotos diagnostikos (OBD) klaidos kodą. Iki 1996 m. pagamintose transporto priemonėse naudojama originali OBD kodų sistema, o transporto priemonėse, pagamintose po tos datos, naudojama OBD-II sistema.
OBD-II kodai nurodo skirtingas gedimų kategorijas:
- P0100-P0299 rodo degalų ir oro matavimo problemą.
- P0300-P0399 nurodo uždegimo problemą.
- P0400-P0499 rodo pagalbines išmetamųjų teršalų kontrolės problemas.
- P0500-P0599 rodo greičio arba tuščiosios eigos valdymo klaidas.
- P0600-P0699 iš tikrųjų reiškia, kad kompiuteris sugedo.
Automobiliuose, kuriuose naudojamas OBD-II standartas, yra prievadas, paprastai po prietaisų skydeliu, kurį galima prijungti prie kodų skaitymo įrenginio. Automobilių technikas prijungia įrenginį ir paleidžia variklį, stebėdamas, ar kodai pasirodys įrenginio ekrane. Galima įsigyti savo OBD-II kodų skaitytuvą ir prijungti jį prie automobilio, kai norite geriau suprasti, kodėl transporto priemonė elgiasi netinkamai. Tačiau atminkite, kad šiuos bendruosius rodiklius vis tiek turės toliau įvertinti kvalifikuotas, patyręs technikas.
Jei važiuojant prietaisų skyde užsidega „check engine“ indikatorius, priimkite tai kaip signalą, kad jums reikia kuo greičiau prižiūrėti automobilį. Nors nuolat degantis toks indikatorius nebūtinai reikš kritinę situaciją, tačiau vis tik geriau ilgai nedelsti, nuvykti į autoservisą bei ten atlikti kompiuterinę diagnostiką, kuri parodys problemą, o technikai numatytus reikiamus remonto darbus.
Kodėl svarbi profesionali diagnostika?
Dauguma vairuotojų pradeda rūpintis savo automobiliu tik tada, kai kas nors sugenda arba kai artėja privalomoji techninė apžiūra. Tačiau ekspertai įspėja, kad toks požiūris gali lemti dideles išlaidas. Vyresnės kartos atstovai prisimena laikus, kai automobilio problemos diagnozavimas reiškė valandų valandas bandymų ir klaidų. Net patyrę mechanikai turėdavo pasikliauti spėjimais, vieną po kitos šalindami galimas priežastis.
Šiuolaikiniai automobiliai jau įspėja vairuotojus apie pagrindines problemas, tokias kaip žemas padangų slėgis, perdegę žibintai ar įjungtas rankinis stabdis. Tačiau dauguma įspėjamųjų signalų nurodo tik pažeistą sistemą, o tiksli priežastis lieka nežinoma. Profesionali diagnostika leidžia susidaryti aiškų ir tikslų automobilio būklės vaizdą. Pavyzdžiui, atliekant diagnostinę patikrą galima aptikti susidėvėjusį variklio skirstomojo veleno sistemos laidą. Jei laidas būtų visiškai nutrūkęs, automobilio kompiuteris nebūtų laiku aptikęs problemos, todėl galimai būtų sugadintas variklis, o tai kainuotų iki 3 000 eurų.
Šiuolaikinės transporto priemonės labai priklauso nuo elektroninių sistemų, o kai kurių problemų neįmanoma nustatyti be specializuotų diagnostikos įrankių. Kadangi automobiliai tampa vis sudėtingesni, profesionali diagnostika nebėra privaloma - ji yra būtina.
Savarankiška diagnostika: galimybės ir pavojai
Dažnai interneto erdvėje - socialiniuose tinkluose, automobilių mėgėjų forumuose - tenka matyti daug temų, kur vairuotojai apibūdina automobilyje atsiradusius neigiamus simptomus, arba įkelia nuotrauką, kurioje matosi prietaisų skydelyje deganti „check engine“ arba ABS sistemos lemputė ir tikisi sulaukti atsakymo, kurią konkrečiai detalę pasikeisti arba remontuoti, kad jų automobilis vėl važiuotų be problemų, o apie gedimą pranešančios lemputės užgestų. Dažniausiai po įkeltu klausimu žmonės rašo savo pasiūlymus, ką keisti. Atrodytų, kad nieko blogo, anaiptol - gerai, kai žmonės stengiasi padėti kitiems. Bet... dažniausiai žmonės nurodo tik tai, kas buvo atsitikę būtent jų automobiliui, o tai nereiškia, kad tai galioja ir klausimą uždavusio asmens transporto priemonei. Blogiausia, kad tuomet žmogus prisiskaitęs patarimų pradeda keisti viską iš eilės, o problema kaip nedingsta, taip nedingsta, o pinigai detalėms išleidžiami. Protingiausias patarimas šioje situacijoje, prieš keičiant viską iš eilės, būtų paprastas - kompiuterinė diagnostika.
Tikriausiai ne vienam vairuotojui anksčiau ar vėliau kyla klausimas „ar tikrai ta diagnostika tiesą rodo ir nemeluoja“? Daugumai tokie klausimai kyla po to, kai teko kartą ar kelis apsilankyti pas neaiškios reputacijos „meistrus“, kurie tik perskaitė ir galbūt užrašė ant lapelio klaidas, esančias automobilio kompiuteryje, ir išsiuntė žmogų remontuotis automobilio kitur, patys daugiau nieko netikrinę ir, aišku, garantijos už savo „darbą“ nesuteikę. Atsakingai savo darbą atliekantis meistras niekada neišsiųs kliento su klaidos kodu užrašytu ant lapelio, kaip ir nepasakys, kad „diagnostika nieko nerodo“. Tinkamai atliekama kompiuterinė diagnostika visuomet „užves ant kelio“ meistrą ir jis žinos, kur ieškoti problemų. Na, o jei meistras teigia, kad „diagnostika nieko nerodo“, tai dažniausiai reiškia tik vieną - meistras nepakankamai patyręs šioje vietoje ir jums derėtų pasiieškoti kito.
Be abejo, būna atvejų, kai tik prijungus diagnostinį kompiuterį, yra sudėtinga iškart nustatyti gedimą net ir patyrusiam diagnostikui. Kaip pradėti savidiagnostiką? Kompiuterinė diagnostika savarankiškam naudojimui turėtų prasidėti nuo teorinio pasiruošimo. Kiekvienas vairuotojas, atliekantis tokią patikrą, turėtų žinoti, kad rodomi klaidų pranešimai gali skirtis. Jie dažnai būna paslaptingų santrumpų, trumpų frazių arba skaitmeninių kodų pavidalu, kuriuos iššifruoti gali tik specialistai. Daugelis žmonių šią problemą išsprendžia naudodamiesi internetu, kuriame galima rasti daugybę informacijos ir vertingų vartotojų pokalbių. Tačiau verta atsiminti, kad ne visi jie yra tikslūs ar tinkami konkrečiai transporto priemonei.
Kitas svarbus klausimas, į kurį verta atsižvelgti prieš pradedant savo kompiuterio diagnostiką, yra rinkoje esančių įrenginių tipai. Be kita ko, galime išskirti profesionalius specializuotus testerius, profesionalius universalius testerius, populiarius universalius testerius ir specialias telefono programėles. Tinkamo įrenginio ir programinės įrangos pasirinkimas yra tinkamos savidiagnostikos pagrindas. Kalbant apie grynai praktinius dalykus, pirmasis kompiuterinės diagnostikos žingsnis yra surasti OBD lizdą ir prijungti prie jo naudojant ekrano sąsają. Toks įrenginys turi būti suderinamas su bandomoje transporto priemonėje įrengta duomenų magistrale.
Ką gali ir ko negali kompiuterinė diagnostika?
Kompiuterinė diagnostika yra įprasta procedūra, leidžianti aptikti ir nustatyti gedimus bei bet kokius transporto priemonėje vykstančius pažeidimus. Analizuojami duomenys apima informaciją apie oro temperatūrą, degalų slėgį ir oro bei degalų mišinį. Visoje transporto priemonėje esantys jutikliai rodo klaidas, o sistema jas rodo kaip piktogramas ir kodus prietaisų skydelyje. Pigiausi diagnostikos prietaisai leidžia atlikti analizę variklio būklė, o kartais ir pavarų dėžę. Norint patikrinti kitus komponentus, būtina naudoti profesionalią įrangą, kurią dažniausiai naudoja automobilių dirbtuvių specialistai. Jų dėka galite patikrinti, be kita ko, ABS ir ESP sistemų, oro pagalvių sistemos veikimą, oro kondicionavimą, reguliuojamą pakabą, laiko pavarą, ksenoninius žibintus ir parkavimo jutiklius.
Tačiau labai dažnai, iš žmonių, kurie nėra daug domėjęsi autodiagnostikos galimybėmis, tenka išgirsti klausimų, o kartais net ir teiginių, teigiančių, kad „prijungus diagnostiką galima padaryti kone viską“. Taip tikrai nėra. Kompiuterinė diagnostika yra skirta automobilio gedimų paieškai, o ne įvairiems kitiems darbams. „Pajungta diagnostika“ netgi nesutaisys Jūsų automobilio!
- Automobilio ridos atsukimas/tikros ridos nustatymas: su įranga, kuri yra skirta automobilio diagnostikai, ridos atsukti tikrai nepavyks. Ridos korekcijoms yra skirta visai kitokio tipo įranga ir kitokios technologijos. Kalbant apie „tikros“ ridos nustatymą (populiaru tada, kai žmonės perka kitą automobilį) reikia paminėti vieną esminį dalyką - jei rida atsukta profesionaliai, tokiu atveju dažnai išvis net neįmanoma nustatyti ridos koregavimo fakto.
- Neužsivedančio automobilio užvedimas: ne kartą, atliekant diagnostiką neužsivedančiam automobiliui, yra tekę išgirsti klausimą arba netgi prašymą - „o jūs su kompiuteriu negalėtumėte užvesti automobilio?“.
- Automobilio remonto darbai: dažnai atsiranda klientų, galvojančių, kad kompiuteris suremontuos automobilį. Taip tikrai nėra. Kompiuteris nepakeis sugedusių detalių Jūsų automobilyje, kaip ir nesulituos nutrūkusio laido.
Klaidų šalinimas ir garantijos išsaugojimas
Kai kurie klaidų pranešimai ne visada rodo rimtą gedimą. Tai dažnai taikoma „check engine“ lemputei, kuri daugelyje transporto priemonių netikėtai pasirodo. Žinoma, ji taip pat gali rodyti gedimą, ypač kai jį lydi kiti veiksniai, pavyzdžiui: problemos užvedant variklį, tačiau daugeliu atvejų tai tiesiog informacija apie neišspręstas automobilio kompiuterio atminties klaidas. Problemos sprendimas - tiesiog ją išvalyti naudojant diagnostikos kompiuterį. Bet kas, jei tai neįmanoma? Tokiu atveju turėtumėte apsilankyti profesionaliame autoservise. Patyrę specialistai tikrai ras problemos priežastį ir greitai ją išspręs.
Kokias klaidas vairuotojai daro savarankiškai diagnozuodami automobilį? Nepriklausomas kompiuterinė diagnostika gali būti didelis iššūkis nepatyrusiems vairuotojams. Jie dažnai daro daug klaidų, kurios gali sukelti daug rimtesnių problemų. Ypač atsargiems reikia būti naudojantis automobilio diagnostikos programa, kuri leidžia ne tik skaityti duomenis, bet ir koreguoti tam tikrus nustatymus. Mėgėjai, neturintys automobilių diagnostikos patirties, jokiomis aplinkybėmis neturėtų atlikti jokių pakeitimų, nes jie gali netgi visiškai sugadinti automobilį.
Atliekant savidiagnostiką, labai svarbu vengti klaidų šalinimo patiems ir verčiau apsilankyti profesionaliame aptarnavimo centre. Bet kokių automobilio klaidų šalinimą turėtų patikėti tik specialistams, kurie yra kompetentingi ir žino, ką daryti, kad jūsų transporto priemonė vėl veiktų tinkamai. Daugelis vairuotojų mano, kad konkrečios klaidos pašalinimas išsprendžia problemą, tačiau niekas negalėtų būti toliau nuo tiesos. Svarbiausia - rasti klaidos pranešimo priežastį.
Ar galime prarasti garantiją, jei patys atliksime kompiuterio diagnostiką? Jei norite išanalizuoti savo automobilio būklę naudodami tokį sprendimą kaip diagnostikos programa, turite atsižvelgti į tai, kad bet kokia neteisėta prieiga prie valdymo kompiuterio, bandymai gauti duomenis, taip pat netinkamų šiam tikslui įrenginių naudojimas gali sugadinti automobilį. Be to, jei turite naują automobilį, jo elektronikos pakeitimai gali panaikinti gamintojo garantiją. Todėl būtų daug geresnis pasirinkimas susilaikyti nuo savęs diagnozavimo.
Kompiuterinės diagnostikos atlikimas ir ilgalaikė nauda
Automobilių kompiuterinė diagnostika tai procesas, nuo kurio prasideda kone kiekvieno automobilio gedimų paieška ir remontas. Ji atliekama naudojant specializuotas programas ir įrangą, tikrinančią transporto priemonių techninę būklę. Kompiuterinė diagnostika leidžia greitai nustatyti gedimus elektroninėse sistemos dalyse - variklio valdymo modulis, stabdžių sistema ar oro kondicionavimo įranga.
Kiekviename automobilyje yra elektroniniai kontrolės moduliai (pavyzdžiui, variklio, ABS, vidaus įrangos ir kt. moduliai). Šie moduliai stebi daugybę automobilio komponentų veikimą. Kiekvienas komponentas veikia įprastu režimu. Kai komponento veikla sutrinka, elektroninis modulis gauna signalą ir Jūsų automobilio skydelyje užsidega įspėjimo lemputė. Po kompiuterinės diagnostikos Užsakovą informuojame apie gedimus, jų požymius, paaiškiname priežastis, suderiname remonto eigą ir sąmatą.
Kompiuterinė diagnostika taip pat gali būti naudojama automobilio skaitmeninės sistemos atnaujinimui. Tai leidžia atstatyti esamą automobilio kompiuterinę programinę įrangą, kad būtų ištaisytos klaidos ar atnaujintos automobilio funkcijos. Naudojant kompiuterinę diagnostiką, galima greitai ir tiksliai nustatyti automobilio techninės būklės problemas. Diagnostikos įranga tiesiogiai bendrauja su automobilio kompiuterinėmis sistemomis, gaudama iš jų klaidų kodus ir kitą svarbią informaciją.
Reguliariai atliekama kompiuterinė diagnostika gali padėti išvengti rimtesnių gedimų ateityje. Ji padeda nustatyti nedideles problemas, prieš jos tampa rimtais ir brangiai šalinamais gedimais. Šiuolaikinės diagnostikos sistemos gali atlikti išsamų automobilio sistemų patikrinimą - nuo variklio iki stabdžių ir oro kondicionavimo sistemų. Dėl nuolatinės technologijų plėtros, diagnostinė įranga nuolat atnaujinama, kad atitiktų naujausius automobilių modelius ir jų technologijas. Prieš atliekant tokias paslaugas kaip chip tuning, DPF sprendimai, EGR korekcija, AdBlue / SCR sistemos darbai ar automatinių greičių dėžių programavimas, diagnostika yra būtina.
Diagnostikos procedūra, kaina ir prieinamumas
Kompiuterinė diagnostika neužtrunka ilgai, iki 20 minučių. Kompiuterinė diagnostika nėra brangus procesas, dažniausiai tai gali kainuoti iki 15 eurų. Žinoma, kompiuterinę diagnostiką gali atlikti visi, tačiau reikia turėti diagnostinę įrangą. Jeigu galvojate, kad nemokate ja naudotis, ne bėda, dažniausiai prie tokių įrenginių yra instrukcijos. Diagnostinė įranga turi simuliacijos funkciją, kuri yra skirta mokymosi rėžimui. Kompiuterinę diagnostiką reikia atlikinėti nuolatos, Jūs išvengsite papildomų darbų, kurie jau bus atsiradus gedimui.
Iki šiol diagnostikos kompiuteris buvo prieinamas tik įgaliotuose serviso centruose arba didesnėse automobilių remonto dirbtuvėse. Šiandien tai praktiškai standartinė įranga kiekviename autoservise. Vis dažniau jį renkasi ir paprasti vairuotojai.
tags: #automobilio #kompiuterine #diagnostikos #kaip #naudotis