Automobilio pirkimas daugeliui yra džiaugsmingas įvykis, simbolizuojantis naują laisvę ir patogumą keliaujant. Tačiau neretai ši euforija greitai išblėsta, kai po kelių dienų ar savaičių eksploatacijos pradedami pastebėti rimti transporto priemonės trūkumai.
Gali atsirasti variklio darbo sutrikimų, pavarų dėžės gedimų ar netikėtai paaiškėti, kad automobilis praeityje buvo patekęs į sunkią avariją, nors pardavėjas tvirtino priešingai. Tokiose situacijose apima panika ir kyla vienas svarbiausių klausimų: ar vis dar įmanoma atšaukti sandorį, grąžinti transporto priemonę atgal ir atgauti savo sunkiai uždirbtus pinigus?
Lietuvos Respublikos teisės aktai gina pirkėjų interesus, tačiau procedūros, sąlygos ir konkretūs terminai labai priklauso nuo daugybės aplinkybių, įskaitant tai, iš ko automobilis buvo pirktas ir kokio pobūdžio defektai išaiškėjo.
Teisinis reglamentavimas ir pardavėjo atsakomybė
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato aiškią atsakomybę pardavėjui už parduodamo daikto, šiuo atveju - automobilio, kokybę. Kiekvienas pirkėjas turi teisę gauti išsamią ir teisingą informaciją apie realią transporto priemonės būklę prieš sudarydamas sandorį. Pardavėjas privalo garantuoti, kad parduodamas automobilis atitinka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas sąlygas ir neturi paslėptų defektų, kurie trukdytų jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį arba drastiškai sumažintų jo vertę.
Jeigu paaiškėja, kad automobilis yra su trūkumais, apie kuriuos pardavėjas neįspėjo iš anksto, pirkėjas įgyja teisę reikalauti vieno iš kelių teisėtų sprendimo būdų (CK 6.334 straipsnis):
- Nemokamai pašalinti automobilio trūkumus arba atlyginti remonto išlaidas, jeigu pirkėjas trūkumus išsitaisė pats.
- Atitinkamai sumažinti pirkimo kainą, kad ji atitiktų realią sugedusio automobilio vertę.
- Nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti pinigus, jeigu defektai yra esminiai, pažeidžiantys automobilio funkcionavimą, ir jų neįmanoma lengvai bei nebrangiai pašalinti.
Sutarties nutraukimas ir automobilio grąžinimas teisėje yra vertinama kaip pati griežčiausia ir kraštutinė priemonė, todėl ji taikoma tik esant esminiams trūkumams, kurie daro automobilį netinkamu naudoti pagal paskirtį (CK 6.333 str. ir 6.334 str. 4 punktas).
Pirkimo-pardavimo sutarties esmė ir nuosavybės teisė
Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnis).
Daikto nuosavybė pereina pirkėjui ne tada, kai daiktas yra įregistruojamas privalomame registre, bet nuo daikto sutarties pasirašymo momento.
Pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį (CK 6.307 straipsnis). Ši nuostata yra esminė, jei parduodamas vogtas daiktas.
Pirkėjas turi būti itin atidus ir priimdamas daiktą, kartu priimti visus dokumentus, kurie turi būti perduodami kartu su daiktu. Rekomenduojama būti atsargiems, jei pardavėjas deklaruoja daikto perdavimą anksčiau, o dokumentų perdavimą vėliau. Įsigijus daiktą be dokumentų, ateityje gali kilti ginčas ar tas daiktas, kurį pardavė pardavėjas, jam teisėtai priklauso (CK 6.318 straipsnis).
Pardavėjo statusas: fizinis asmuo ar įmonė?
Teisinis reglamentavimas ir pirkėjo galimybės sėkmingai grąžinti automobilį bei atgauti pinigus labai priklauso nuo to, ar transporto priemonę įsigijote iš paprasto žmogaus, ar iš automobilių prekyba užsiimančios įmonės.
Pirkimas iš juridinio asmens (įmonės, salono, dilerio)
Kai automobilį perkate iš įmonės, automobilių salono (dilerio) arba asmens, vykdančio komercinę veiklą (turinčio verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą automobilių prekybai), jūs teisiškai tampate vartotoju. Vartotojams taikoma itin aukšto lygio teisinė apsauga.
- Pardavėjas juridinis asmuo atsako už bet kokius automobilio trūkumus, kurie išryškėja per dvejus metus nuo transporto priemonės perdavimo dienos, nebent pirkimo sutartyje aiškiai nustatyta kitaip. Tačiau net ir tokiu atveju šis terminas negali būti trumpesnis nei vieneri metai naudotam automobiliui (CK 6.338 straipsnis).
- Jeigu defektas išlenda per pirmuosius šešis mėnesius po pirkimo, yra teisiškai preziumuojama, kad defektas jau egzistavo automobilio perdavimo metu. Tai reiškia, kad būtent pardavėjui (įmonei) tenka pareiga ir našta įrodyti, jog pirkėjas pats sugadino automobilį netinkamai jį eksploatuodamas, patekęs į eismo įvykį ar pildamas netinkamus degalus.
Pirkimas iš fizinio asmens
Situacija tampa kur kas sudėtingesnė, kai automobilis perkamas iš paprasto fizinio asmens, parduodančio savo asmeninę transporto priemonę (pavyzdžiui, pagal skelbimą internete). Tokiu atveju vartotojų teisių apsaugos taisyklės ir lengvatos nėra taikomos, o vadovaujamasi bendrosiomis civilinės teisės normomis.
- Nors pardavėjas fizinis asmuo vis tiek privalo perduoti kokybišką daiktą ir sąžiningai atskleisti visus jam žinomus transporto priemonės trūkumus, įrodinėjimo našta iš esmės persikelia ant pirkėjo pečių.
- Jei po pirkimo išlindo defektas, pirkėjas turės surinkti reikiamus įrodymus ir įrodyti teismui, kad atsiradęs trūkumas jau egzistavo dar prieš nusiperkant automobilį, o pardavėjas jį tyčia nuslėpė ar užmaskavo.
Terminai ir procedūros
Kalbant apie konkrečius laiko rėmus, per kuriuos galima grąžinti nekokybišką automobilį pardavėjui, būtina atskirti kelis etapus ir teisinius terminus.
- Bendrasis senaties terminas reikalavimams dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti yra dvejų metų laikotarpis nuo daikto perdavimo dienos (CK 6.338 straipsnis).
- Pirkėjas, pastebėjęs automobilio trūkumą, privalo per protingą terminą apie tai informuoti pardavėją (CK 6.327 straipsnis). Teismų praktikoje protingas terminas dažniausiai suprantamas kaip laikas, būtinas trūkumui įvertinti - paprastai tai trunka nuo kelių savaičių iki vieno mėnesio nuo momento, kai defektas buvo ar objektyviai turėjo būti pastebėtas.
- Jeigu automobilį pirkote iš įmonės, patys saugiausi ir palankiausi pirkėjui yra pirmieji šeši mėnesiai. Tuo laikotarpiu atsiradę gedimai beveik automatiškai laikomi pardavėjo atsakomybe, nebent įrodoma akivaizdi pirkėjo kaltė.
Kada galima grąžinti automobilį? Esminiai trūkumai
Ne kiekvienas smulkus įbrėžimas ar perdegusi salono lemputė yra pagrindas reikalauti nutraukti sandorį ir grąžinti pinigus už automobilį. Naudoti automobiliai natūraliai turi nusidėvėjimo žymių ir smulkių trūkumų, su kuriais pirkėjas, pirkdamas ne naują daiktą, turi sutikti ir juos toleruoti.
Sutarties nutraukimas ir automobilio grąžinimas taikoma tik esant esminiams trūkumams (CK 6.334 straipsnis). Esminiais trūkumais laikytini tokie, kurie daro automobilį netinkamu naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, ir apie kuriuos pirkėjas nežinojo pirkimo metu, ir jam negalėjo būti žinoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad esminis defektas yra tada, kai pirkėjas negalėjo protingai tikėtis, kad daiktas turės tokių trūkumų.
Pavyzdžiai esminių trūkumų, dėl kurių gali būti nutraukta sutartis:
- Nuslėpta sunkių avarijų istorija: Paaiškėjus, kad automobilis praeityje buvo stipriai daužtas, pažeista jo kėbulo geometrija, o saugos sistemos (oro pagalvės, saugos diržų įtempikliai) yra apgaule pašalintos, išprogramuotos arba neveikia.
- Suklastota rida (odometro rodmenų pakeitimas): Odometro rodmenų klastojimas yra grubus pirkėjo klaidinimas ir nusikalstama veika.
- Defektai, dėl kurių automobilis negali būti eksploatuojamas: Variklio, pavarų dėžės, stabdžių sistemos gedimai, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas saugiai ir pagal paskirtį, ir kurių remontas yra neproporcingai brangus.
Žingsniai, jei nusprendėte grąžinti automobilį
Jeigu po apžiūros ar apsilankymo servise pagrįstai įtariate, kad įsigijote automobilį su rimtais paslėptais defektais ir esate pasiryžę jį grąžinti, privalote elgtis ramiai, veikti metodiškai ir nuosekliai pagal teisinius reikalavimus:
- Nedelsiant sustabdykite automobilio eksploataciją: Vos tik pastebėję ar pajutę rimtą gedimą, saugiai pastatykite automobilį ir juo nebevažinėkite.
- Kreipkitės į pardavėją raštu (formali pretenzija): Parašykite pardavėjui oficialų registruotą laišką arba pasirašytą elektroninį laišką, kuriame detaliai, nurodydami datas, aprašykite rastus defektus ir iškelkite savo aiškų reikalavimą (pvz., neatlygintinai suremontuoti arba nutraukti sutartį ir grąžinti visus pinigus).
- Atlikite nepriklausomą techninę ekspertizę: Jei pardavėjas per nurodytą laiką ignoruoja jūsų pretenziją, atsisako bendrauti arba kategoriškai nesutinka su jūsų reikalavimais, kreipkitės į sertifikuotus automobilių ekspertus ar patikimą, licencijuotą autoservisą. Ekspertizės išvados bus svarbus įrodymas.
- Kreipkitės į valstybines vartotojų teisių gynimo institucijas arba teismą:
- Jei automobilį pirkote iš įmonės ir nepavyko susitarti taikiai, kreipkitės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Ji vartotojų ginčus su verslininkais nagrinėja ne teismo tvarka, kas pirkėjui nieko nekainuoja, bet turi privalomą teisinę galią.
- Jei automobilį pirkote iš fizinio asmens (ne verslininko), VVTAT jums nepadės - tokiu atveju jūsų laukia civilinio ieškinio teikimas bendrosios kompetencijos teisme.
kaip gražinti ką tik nupirktą automobilį
Dažniausios pirkėjų klaidos ir patarimai
14 dienų grąžinimo teisė netaikoma automobiliams
Lietuvoje 14 dienų besąlyginio grąžinimo taisyklė iš tiesų taikoma daugeliui prekių, kurios yra perkamos nuotoliniu būdu (internetu) ar ne prekybos vietoje. Tačiau naudotoms ar naujoms motorinėms transporto priemonėms ši taisyklė pagal įstatymus nėra taikoma. Nupirktą, jūsų vardu užregistruotą ir techniškai kokybišką automobilį grąžinti vien todėl, kad jums galiausiai nepatiko jo spalva, variklio garsas ar nepatogi sėdėsena, yra neįmanoma.
Išimtis: Jei automobilis įsigyjamas internetu iš įmonės, vadovaujantis vartotojų teisių apsaugos įstatymu, gali būti taikoma 14 dienų grąžinimo teisė. Tai suteikia papildomą saugumo jausmą pirkėjui, nes perkant nuotoliu, nėra galimybės pilnai apžiūrėti ar išbandyti automobilio. Tačiau šia teise pasinaudoti galima tik tuo atveju, jei automobilis buvo pirktas iš verslininko nuotoliniu būdu.
Neteisingai nurodyta pirkimo kaina sutartyje
Tai yra viena didžiausių, skaudžiausių ir labiausiai paplitusių pirkėjų daromų klaidų automobilių rinkoje. Jei pasidavėte pardavėjo įkalbinėjimams ir oficialioje sutartyje įrašėte, pavyzdžiui, 500 eurų sumą, nors realiai jam į rankas padavėte 5000 eurų, kyla didžiulė rizika. Teismo ar sutarties nutraukimo atveju jūs turėsite teisinį pagrindą reikalauti grąžinti tik tą pinigų sumą, kuri juodu ant balto nurodyta oficialiame, abiejų šalių pasirašytame dokumente. Nuslėpdami tikrąją kainą, jūs tiesiogiai padedate nesąžiningam pardavėjui išvengti mokesčių valstybei ir kartu patys visiškai prarandate finansinę apsaugą.
Frazeologija „Parduodamas toks, koks yra“
Frazė „parduodamas toks, koks yra“ (anglų kalboje žinoma kaip „as is“) ar panašūs aptakūs įrašai standartinėje sutartyje tikrai neatleidžia pardavėjo nuo teisinės atsakomybės už paslėptus defektus, ypač tais atvejais, jei pardavėjas yra oficialus verslininkas. Vartotojų teises ginantys įstatymai yra imperatyvūs, o tai reiškia, kad jie negali būti apriboti, sumažinti ar panaikinti jokiais asmeniniais sutarties punktais, kurie blogina vartotojo padėtį. Net ir perkant iš paprasto fizinio asmens, pardavėjas privalo vadovautis sąžiningumo principu ir atskleisti jam žinomus trūkumus.
Papildomos komercinės garantijos ir įstatyminė atsakomybė
Įsigyjant naudotą automobilį, kuriam nebegalioja gamintojo garantija, pirkėjai dažnai viliojami papildomais pasiūlymais - „3 mėnesių garantija“, „5 000 km garantija“, „6 mėnesiai be rūpesčių“. Tokie pažadai skamba patraukliai, tačiau iš teisinės pusės svarbiausia ne tai, ką žada pardavėjas, o kokias realias pareigas pardavėjas turi pagal įstatymą ir ką iš tikrųjų reiškia tokios papildomos „komercinės“ garantijos.
Pardavėjo pareiga garantuoti naudoto automobilio kokybę yra įstatyminė - jos negalima pakeisti ar apriboti trumpalaikėmis garantijomis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, naudoto automobilio pardavėjas privalo garantuoti, kad parduodamas daiktas yra tinkamos kokybės - tai yra, neturi paslėptų defektų, apie kuriuos pirkėjas nebuvo informuotas. Nesvarbu, buvo ar nebuvo suteikta papildoma komercinė garantija.
Svarbu suprasti, kad ši pardavėjo pareiga nėra papildoma paslauga - tai įstatymo nustatyta atsakomybė. Pirkėjas nepraranda teisės reikalauti, pavyzdžiui, išlaidų atlyginimo automobilio paslėptų trūkumų remontui, vien todėl, kad baigėsi kelių mėnesių „komercinė“ garantija arba pasibaigė joje nurodyti kilometrai.
Tokios vadinamosios komercinės garantijos dažnai sukuria klaidingą įspūdį, kad pasibaigus nurodytam laikotarpiui ar kilometrų skaičiui, pirkėjo teisės taip pat baigiasi. Tai netiesa. Įstatymas gina pirkėją nuo paslėptų trūkumų nepriklausomai nuo to, kokias sąlygas numato papildoma komercinė garantija. Ji negali panaikinti pardavėjo atsakomybės už netinkamos kokybės daiktą.
Pardavėjo atsakomybė kyla ne dėl to, kad baigėsi ar nesibaigė garantija, o dėl to, kad jis pardavė nekokybišką automobilį. Tai - įstatymo, o ne sutarties klausimas.
Papildomos garantijos gali būti naudingos tik tada, kai jos papildo, o ne pakeičia įstatyme nustatytas pirkėjo teises. Pavyzdžiui, jei jos suteikia realią naudą - greitesnį aptarnavimą ar platesnį servisų tinklą arba automobilio trūkumų šalinimą, kurie nėra susiję su paslėptais defektais - jos iš tiesų turi vertę. Tačiau kai formali komercinė garantija tampa būdu apriboti pardavėjo atsakomybę dėl daikto kokybės, ji praranda prasmę.
Ginčų sprendimo trukmė
Proceso trukmė drastiškai skiriasi priklausomai nuo situacijos:
- Jei pardavėjas yra sąžiningas, vertina savo reputaciją ir geranoriškai pripažįsta savo kaltę ar klaidas, pinigų grąžinimo ir sutarties nutraukimo procesas gali užtrukti vos kelias dienas po pretenzijos gavimo. Tačiau, deja, taip nutinka retai.
- Jei tenka kreiptis pagalbos į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), oficialaus ginčo nagrinėjimas vidutiniškai gali trukti nuo trijų mėnesių iki pusmečio, priklausomai nuo bylos sudėtingumo.
- Jei ginčas sprendžiamas su fiziniu asmeniu ir byla pasiekia teismą, procesas tampa dar klampesnis. Pasiruoškite tam, kad civilinis bylinėjimasis su visų įrodymų rinkimu, posėdžiais, ekspertizių skyrimu ir galimomis apeliacijomis gali užsitęsti net vienerius metus ar dar ilgiau.
Ginčai dėl nekokybiškų automobilių, nepriklausomai nuo to, ar jie sprendžiami per vartotojų teisių tarnybas, ar per advokatus ir teismus, reikalauja didžiulių asmeninio laiko, nervų ir finansinių resursų investicijų. Net ir turint absoliučiai pagrįstą teisinę teisę grąžinti transporto priemonę, pats susigrąžinimo procesas retai kada būna greitas ir malonus.
Rekomendacijos prieš perkant automobilį
Prieš pasirašant bet kokius teisinius dokumentus ir, juo labiau, prieš perduodant grynuosius pinigus ar darant neatšaukiamą bankinį pavedimą, yra kritiškai svarbu atlikti išsamią ir nepriklausomą patikrą.
- Nepamirškite patikrinti automobilio nepriklausomame autoservise: Niekada nepasitikėkite vien pardavėjo žodžiais ar jo siūlomu „pažįstamu servisu“. Visada reikalaukite, kad automobilis būtų nuodugniai patikrintas jūsų pačių pasirinktame, patikimame, nepriklausomame autoservise arba autorizuotoje atstovybėje.
- Patikrinkite automobilio istoriją: Šiandieninėje rinkoje privaloma patikrinti automobilio istoriją specialiose tarptautinėse duomenų bazėse, naudojant unikalų transporto priemonės identifikavimo numerį (VIN kodą). Šios keliasdešimt eurų kainuojančios ataskaitos dažnai atskleidžia šokiruojančius faktus: buvusias sunkias avarijas JAV ar Europoje, automobilio naudojimą taksi, policijos ar automobilių nuomos veikloje, bei grubias manipuliacijas su rida kertant skirtingų šalių sienas.
- Atidžiai pildykite dokumentus: Naudokite tik oficialias, valstybinių institucijų (pavyzdžiui, „Regitros“) patvirtintas pirkimo-pardavimo sutartis lietuvių kalba, visais įmanomais būdais venkite taip vadinamų „kauferių“ (užsienietiškų sutarčių klastojimo, kai melagingai nurodoma, jog automobilį pirkote tiesiai iš užsieniečio, o ne iš vietinio perpardavinėtojo) ir visada, be jokių išimčių, į sutartį įrašykite tikslią, realiai jūsų mokamą pinigų sumą.
Pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių ar pretenzijų objektai, o pardavėjas apie jas tinkamai pranešė pirkėjui (CK 6.321 straipsnis). Ši nuostata patvirtina, kad nereikėtų sudarinėti sutarčių su kitos šalies fiziniais ar juridiniais asmenimis, ty per vadinamus KAUFERIUS, nes gali atsirasti situacija, kai parduodamas daiktas gali būti vogtas ar jam kitaip suvaržyta nuosavybė.
tags: #automobilio #grazinimas #anksciau #termino