Automobilio elektros sistema yra sudėtinga ir gyvybiškai svarbi transporto priemonės veikimui. Bet kurių elektros komponentų maitinimui reikalinga pastovi ir nepertraukiama elektros energija, nes priešingu atveju gali būti sugadinti valdymo blokai, jutikliai ir kiti jautrūs elektronikos elementai. Įtampos indikatorius yra elementariausias prietaisas, naudojamas diagnostikoje ir leidžiantis greitai įvertinti elektros grandinių būklę.
Įtampos Indikatorių ir Testerių Tipai
Paprastaisiais įtampos indikatoriais dažnai tarnauja šviesos diodai. Šie prietaisai skirti aptikti potencialą grandinėje, tačiau naudojant juos su didelio apkrovimo grandinėmis, patartina neperkrauti, nes galima sugadinti valdymo blokų galinius laipsnius. Šiuolaikinėje diagnostikoje plačiai naudojami aktyviniai indikatoriai (testeriai), kurie gerokai sutrumpina gedimų diagnozės laiką.
Aktyvinio Testerio Naudojimas ir Funkcijos
Aktyvinis testeris leidžia specialistui, prijungus prietaisą prie akumuliatoriaus, akimirksniu nustatyti laido ar komponento potencialą, jo nereikia atjunginėti. Toks prietaisas leidžia nustatyti teigiamą arba neigiamą potencialą ir tokiu būdu tikrinti įvairius automobilio elektrinės schemos komponentus. Prietaisas turi elektrinę apsaugą nuo „trumpo jungimo“, kas užtikrina saugumą. Be to, testeris leidžia greitai nustatyti elektros energijos vartotojo blogą kontaktą su automobilio mase, taip pat įgalina lokalizuoti „trumpojo jungimo“ vietą, nepažeidžiant tikrinamos grandinės saugiklio.
Testerio paruošimas darbui ir potencialo nustatymas
Norint patikrinti paties prietaiso veikimą, reikia nuspausti testerio jungiklį. Prijunkite kabelio gnybtą su akumuliatoriaus (-) neigiamu poliumi. Nuspaudus prietaiso jungiklį į kitą padėtį ir sujungus 1 ir 2 kontaktus, turi šviesti žalias šviesos diodas. Taip patikrinus prietaisą, jis tampa paruoštas darbui.
- Prilietus indikatoriaus smaigalį prie teigiamo potencialo, šviesos diodas šviečia raudonai.
- Prilietus indikatoriaus smaigalį prie neigiamo potencialo, šviesos diodas šviečia žaliai.
- Esant atvirai grandinei, šviesos diodas nešviečia.
Gedimų diagnostika naudojant testerį
Atviros grandinės tikrinimas
Naudojant testerio pagalbinį įžeminimo gnybtą, galima patikrinti, ar nenutrūkusi tikrinama grandinė. Grandinės testas atliekamas esant atjungtam maitinimui. Testerio pagalbinis juodas gnybtas sujungiamas su minusiniu (-) kontaktu, o prietaiso smaigalys - su pliusiniu (+) kontaktu. Jei šviesos diodas šviečia žalia spalva, grandinė yra gera. Jei spalva keičiasi iš žalios į raudoną, o testerio jungiklį paspaudus aukštyn suveikia temperatūrinis saugiklis, tai reiškia, kad prietaisas yra perkrautas, ir tikrinamas komponentas yra didelio apkrovimo (pvz., starteris, generatorius ir t. t.).
Blogų kontaktų nustatymas
Dėl kontaktų oksidacijos ar kitų priežasčių gali atsirasti blogas kontaktas, pasireiškiantis įtampos kritimu. Tam, kad nustatytumėte blogą kontaktą, galima matuoti įtampos kritimą ant šio kontakto arba naudoti testerį. Prijungiame prietaisą prie automobilio akumuliatoriaus. Paliečiame prietaiso smaigaliu manomai blogą kontaktą. Šviesos diodas turi šviesti žalia spalva. Sujungiame prietaiso 2 ir 3 kontaktus, t. y., į smaigalį paduodame teigiamą potencialą. Jeigu šviesos diodo spalva pasikeičia iš žalios į raudoną, tai kontaktas yra blogas. Jeigu nesuveikia temperatūrinis saugiklis, tai kontaktas geras.
KAIP PASIRINKTI AUTOMATĄ ELEKTROS SKYDINEI! BUTO IR NAMO ĮŽEMINIMO TIPAI!
Trumpojo jungimo lokalizavimas
Trumpojo jungimo paieška pradedama nuo saugiklių dėžės. Išimame trumpinamos grandinės saugiklį. Susirandame laidų pynėje reikiamą laidą ir prietaisu patikriname, ar tai tikrai tas laidas. Įbedus smaigalį į laidą ir padavus pliusinį (+) potencialą, turi suveikti temperatūrinis saugiklis. Tai leidžia nustatyti, kurioje pusėje yra „trumpas“ jungimas.
Elektros komponentų aktyvacija
Prietaisas leidžia automobilyje tikrinti elektros vartotojus, pastoviai neieškant vietos prisijungimui prie automobilio korpuso. Pavyzdžiui, norėdami aktyvuoti komponentą teigiamu potencialu, neigiamą prietaiso gnybtą prijungiame prie akumuliatoriaus minuso (-). Pagalbinis juodas gnybtas yra sujungiamas su automobilio mase. Elektros komponento teigiamas gnybtas paliečiamas prietaiso smaigaliu. Šviesos diodas turi šviesti žalia spalva. Stebėdami šviesos diodą, trumpam nuspaudžiame prietaiso jungiklį aukštyn (+). Jei šviesos diodo spalva pasikeičia iš žalios į raudoną, galima tęsti aktyvaciją. Jei suveikia temperatūrinis saugiklis, tai prietaisas yra perkrautas, o tikrinamas komponentas yra didelio apkrovimo (pvz., šoninį jungiklį). Taip pat galima aktyvuoti komponentus neigiamu potencialu. Tuo tikslu neigiamas prietaiso gnybtas prijungiamas prie akumuliatoriaus pliuso (+). Pagalbinis juodas gnybtas yra tiesiogiai sujungtas su akumuliatoriaus pliusu (+), o įžeminimo gnybtas lieka nepajungtas. Prijungus pagalbinį juodą gnybtą, grandinė prijungimo vietoje gauna pliusinį (+) potencialą. Dėmesio: taip naudojant prietaisą, paduodama įtampa neina per temperatūrinį saugiklį, todėl reikia būti atsargiems, kad nepažeistumėte elektroninių detalių.
Automobilio Elektros Sistemos Pagrindai: Akumuliatorius ir Generatorius
Automobilio elektros sistemoje akumuliatorius ir generatorius atlieka esminį vaidmenį. Akumuliatoriaus pagrindinė funkcija - suteikti pakankamai energijos variklio užvedimui. Be to, akumuliatorius veikia ir kaip atsarginis elektros prietaisų energijos šaltinis, naudojamas tuomet, kai generatorius veikia ne visu pajėgumu, pavyzdžiui, esant žemiems variklio sūkiams. Dėl to akumuliatorius intensyviau naudojamas vairuojant mieste, kur dažni sustojimai ir stovėjimas spūstyje lemia papildomą apkrovą. Variklio užvedimui prireikia nuo 400 iki 600 amperų stiprumo srovės, didesnio darbinio tūrio motoras gali pareikalauti ir iki 2000 amperų.
Generatorius yra esminis automobilio elektros sistemos komponentas, atsakingas už akumuliatoriaus krovimą ir transporto priemonės elektros sistemų maitinimą. Tinkamas generatoriaus veikimas yra labai svarbus, kad automobilio elektronika tarnautų užtikrintai. Generatorius generuoja elektros energiją padedant besisukančiam skriemuliui ir diržui. Kai variklis yra užvestas, jis suka su generatoriumi sujungtą diržą. Kai diržas sukasi, kintamosios srovės generatoriaus rotorius, aplink kurį apvynioti variniai laidai, sukasi stacionariųjų ričių rinkinyje, vadinamame statoriumi. Šis judėjimas sukuria magnetinį lauką, kuris ir gamina energiją.
Darbinė generatoriaus įtampa siekia nuo 13 iki 14,5 voltų, o srovė, priklausomai nuo modelio, gali skirtis. Daugumos lengvųjų automobilių generatorių srovės stipris siekia nuo 130 iki 200 amperų, tačiau siūlomos ir detalės, kurių srovės stipris siekia iki 400 amperų. Automobilių generatorių galia gali skirtis priklausomai nuo automobilio elektros sistemos reikalavimų. Apskritai, daugumos standartinių automobilių generatorių, randamų lengvuosiuose automobiliuose, srovės galia yra nuo 70 iki 150 amperų (A). Tačiau yra ir padidintos galios generatorių, kurie gali užtikrinti ir iki 200 amperų galią ar daugiau. Šie didesnės galios kintamosios srovės auto generatoriai dažnai naudojami transporto priemonėse, kurioms reikia daugiau elektros energijos, pavyzdžiui, automobiliuose su galingomis garso sistemomis, papildomu apšvietimu ir kita įranga.
Generatoriai ne visuomet veikia maksimaliu pajėgumu. Varikliui dirbant tuščiąja eiga, pavyzdžiui, stovint spūstyje ar prie šviesoforo, sūkiai yra pernelyg žemi tam, kad generatorius gamintų maksimalų energijos kiekį. Tuomet srovė nukreipiama variklio degimo sistemai ir svarbiausių mazgų, kaip antai ventiliatorius ar vandens siurblys, veikimui. Moderniuose generatoriuose yra įkrovimo reguliatoriai, kurie palaiko stabilią 13.8-14.4V įtampą.
Dažniausi Generatoriaus Gedimų Simptomai
Sugedus kintamosios srovės generatoriui gali likti išsikrovęs akumuliatorius, o automobilis gali neužsivesti. Blogas automobilio generatorius gali sukelti įvairius simptomus, kurie yra ne tik lengvai pastebimi, bet ir erzinantys bei trukdantys vairuoti.
Įspėjamosios lemputės prietaisų skydelyje
Aiškiausias indikatorius yra akumuliatoriaus arba įkrovimo sistemos įspėjamoji lemputė (dažnai panaši į akumuliatorių), kuri užsidega prietaisų skydelyje. Ši lemputė dažniausiai užsidega automobilio kompiuteriui užfiksavus per mažą įtampą elektros sistemoje. Tai rodo, kad generatorius arba vienas iš jo sudedamųjų komponentų yra sugedę ir negali atlikti reikalingo įkrovimo. Kai kontrolinė lemputė neužgęsta, kai variklis normaliai dirba, veikiausiai, gedimas yra pačiame generatoriuje. Jei ji visai neužsidega, priežastis gali būti pačios lemputės arba jos maitinimo grandinės gedimas. Mažas skyrimas gali turėti ženklinimą Ind, Ign, D+ arba 15. Taip pat, gali įsižiebti oranžinė variklio lemputė “check engine”.
Apšvietimo problemos
Vienas iš dažniausių blogo generatoriaus simptomų yra pritemstantys priekiniai bei galiniai žibintai arba pritemstančios/blankios prietaisų skydelio ar automobilio salono šviesos. Jei pastebite, kad žibintai nėra tokie ryškūs kaip anksčiau arba mirksi vairuojant, tai yra ženklas, kad generatorius nebėra pakankamai efektyvus, kad akumuliatorius būtų įkraunamas. Šviesos gali pritemti tuo metu, kai spaudžiate greičio pedalą, reguliuojate garsą ar įjungiate kitas šviesas.
Akumuliatoriaus problemos
Kitas sugedusio generatoriaus požymis yra išsikrovusi baterija. Jei akumuliatorius dažnai išsikrauna, net kai jis buvo neseniai įkrautas arba pakeistas, tai gali būti dėl sugedusio generatoriaus. Akumuliatoriaus lemputė taip pat rodo, kad akumuliatorius išsikrauna. Aiškiausiai pastebimas pasenusio akumuliatoriaus simptomas - neužsivedantis variklis. Jei pasukus raktelį ar paspaudus užvedimo mygtuką nieko neįvyksta, tai aiškus signalas, kad Jūsų automobilio akumuliatorius yra visiškai išsikrovęs. Geras šio gedimo indikatorius yra ir labai lėtas alkūninio veleno sukimasis bandant užvesti variklį.
Keisti garsai ir kvapai
Keisti iš variklio skyriaus sklindantys garsai arba kvapai taip pat gali būti blogo generatoriaus požymis. Besitrinančio arba girgždančio metalo garsai dažniausiai įspėja apie susidėvėjusius generatoriaus guolius. Įkaitusio metalo arba degančios gumos kvapas gali sklisti dėl perkrauto kintamosios srovės generatoriaus diržo arba perkaitusių vidinių komponentų. Skriemulio apkrovimo metu slystantis diržas kelia šaižų garsą, kuris visiškai nereiškia, kad diržas įtemptas - susidėvėjęs pavarinis diržas remiasi į skriemulio latako dugną, o ne į skriemulio šonines sieneles.
Kiti specifiniai gedimai
Dažniausiai pasitaikančios automobilių generatorių problemos yra per maža arba per didelė įkrova, pažeistas diržas, įtampos reguliatoriaus gedimas, diodo gedimas, susidėvėjęs guolis, laidų ar jungčių problemos ir susidėvėję šepetėliai. Susidėvėjęs, laisvas arba pažeistas diržas gali neleisti generatoriui suktis reikiamu greičiu. Įtampos reguliatorius reguliuoja kintamosios srovės generatoriaus išėjimą, o jo gedimas gali sukelti įtampos šuolius. Diodo gedimas taip pat sukelia elektros šuolius ir įkrovimo problemas, o guolių gedimas sukelia triukšmą, vibraciją ir gali visiškai užkirsti generatorių. Jei generatorius neduoda srovės, gali būti, kad sugedę šepetėliai. Prastos būklės ar pažeisti generatoriaus laidai gali būti problemos priežastis, kurią kartais būna sunku surasti. Perdegus saugikliui generatorius nustos veikti ir nebekraus akumuliatoriaus. Šias problemas spręsti reikia kuo greičiau, kad nesugadintumėte ir kitų elektronikos komponentų.
Generatoriaus ir Akumuliatoriaus Testavimas
Susidūrus su bet kuriais iš šių simptomų, labai svarbu patikrinti automobilį. Situacijos vertinimą reikėtų pradėti nuo akumuliatoriaus įtampos patikrinimo. Norint pamatuoti generatoriaus krovimą, jums prireiks voltmetro arba multimetro - paprasto įrankio, galinčio matuoti įtampą ir elektros srovę.
Akumuliatoriaus patikra
- Pirmiausia išjunkite variklį.
- Suraskite akumuliatorių savo automobilyje.
- Prijunkite voltmetrą prie akumuliatoriaus: raudoną laidą prie teigiamo terminalo, juodą - prie neigiamo.
- Jeigu voltmetras rodo ne mažiau kaip 12,2 voltų, akumuliatorius yra pakankamai įkrautas.
- Norėdami patikrinti akumuliatorių esant apkrovai, išimkite kuro siurblio saugiklį arba atjunkite aukštos įtampos laidą nuo degimo ritės, kad automobilis neužsivestų. Susiraskite pagalbininką, sukite starterį 5-10 sekundžių ir kartu matuokite įtampą. Jeigu akumuliatorius geras, rodmenys neturėtų sumažėti daugiau kaip 2 voltais. Jei įtariate, kad akumuliatorius praranda darbines charakteristikas, pilnai jį įkraukite, palikite stovėti visą dieną ir po to dar kartą pamatuokite įtampą.
Generatoriaus patikra multimetru
- Pirmiausia nustatykite multimetrą į įtampos matavimą (V), pasirinkite rodmenis iki 20 voltų, ir prijunkite laidus prie akumuliatoriaus gnybtų.
- Užveskite automobilį ir naudodami multimetrą pamatuokite įtampą tarp akumuliatoriaus gnybtų. Sukelkite variklio sūkius iki maždaug 2000 aps./min.
- Jeigu multimetras rodo 13,5-14,5 voltų įtampą (tarp 13-14,5 voltų), tai reiškia, kad generatorius krauna tinkamai. Jei įtampa nesiekia 13 voltų arba pastebimai svyruoja, galima įtarti generatoriaus gedimą.
- Pakartokite procesą su įjungtomis šviesomis, radiju ir įjungtu kondicionieriumi, kad patikrintumėte, ar generatorius užtikrina pakankamą srovę esant apkrovai.
- Įtampos matavimas generatoriaus didžiajame skyrimo taške taip pat yra svarbus - čia įtampa turi būti visada. Jeigu jos nėra, patikrinkite generatoriaus prijungimą prie akumuliatorinės baterijos.
KAIP PASIRINKTI AUTOMATĄ ELEKTROS SKYDINEI! BUTO IR NAMO ĮŽEMINIMO TIPAI!
Generatoriaus diržo patikra
Patikrinkite, ar generatoriaus diržas yra pakankamai įtemptas. Pasirinkite ilgiausią diržo atkarpą ir įtempkite jį į vidinę pusę per patį centrą. Pamatuokite skirtumą, jis neturėtų būti didesnis kaip 13 mm.
Kitos diagnostikos priemonės
Automobilių elektrikai gali greitai nustatyti, ar gedimas susijęs su generatoriumi. Be to, vertėtų atlikti kompiuterinę diagnostiką. Tokia įranga nuodugniai patikrina visas automobilio sistemas ir nuskaito valdymo blokuose išsaugotas klaidas. Naujesnėse transporto priemonėse sumontuota įmantri kompiuterinė sistema, naudojanti gautus duomenis iš įvairiausių daviklių ir kartu valdanti skirtingus komponentus, įskaitant ir generatorių. Kompiuterinės sistemos bėdos gali sustabdyti generatoriaus krovimo funkciją, net jei generatorius yra geros būklės. Jeigu turite voltmetrą, prijunkite jį prie akumuliatoriaus baterijų gnybtų ir paleiskite variklį. Tačiau daugumai automobilių savininkų kontrolinė lemputė yra vienintelis rodiklis, kad generatorius veikia gerai. Pavyzdžiui, žodžiai „Kontrolinė lemputė neužsidega" reiškia, kad uždegimas jau turi būti įjungtas, ir tuo pat metu tai nereiškia, kad variklis turi būti paleistas.
Įtampos Kritimai ir Jų Diagnostika
Įtampos kritimai automobilio elektros sistemoje yra situacijos, kai elektrinė įtampa nukrenta žemiau optimalaus 12-14V lygio. Šie kritimai atsiranda dėl padidėjusios apkrovos, prastų jungčių, sugedusių komponentų ar laidų nesuderinamumo. Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad net 35% visų elektros gedimų šiuolaikiniuose automobiliuose yra susiję su įtampos kritimais, o ne su visišku komponento gedimu. Standartinėje 12V automobilio sistemoje įtampos kritimai gali atrodyti nedideli, tačiau jie turi kritinės reikšmės. Lietuvos sąlygomis, kur žiemos temperatūros gali nukristi žemiau -20°C, įtampos kritimų problemos tampa dar aktualesnės.
Pagrindinės įtampos kritimų priežastys
Įtampos kritimai automobiliuose dažniausiai atsiranda dėl penkių pagrindinių priežasčių:
- Nusidėvėjusio ar nepilnai įkrauto akumuliatoriaus (75% atvejų): Šiuolaikinis automobilių akumuliatorius turėtų tarnauti 3-5 metus, tačiau Lietuvoje dėl didelių temperatūrų svyravimų šis laikotarpis dažnai sutrumpėja iki 2-4 metų. Akumuliatoriaus problemos yra dažniausias įtampos kritimų šaltinis.
- Prastų elektros jungčių ar korozijos (15%): Šios problemos itin aktualios Lietuvoje, kur keliai žiemą barstomi druskos mišiniais, didinančiais korozijos riziką. Pagal naujausius Lietuvos autoservisų duomenis, daugiau nei 65% įtampos kritimų buvo aptikti akumuliatoriaus gnybtų ir įžeminimo taškų srityje.
- Generatoriaus gedimų (10%): Pasireiškia rečiau, tačiau gali sukelti didesnius įtampos kritimus.
- Per plonų elektros laidų naudojimo aukštos apkrovos sistemose: Per ploni laidai yra dažna problema, ypač modifikuotuose automobiliuose. Pavyzdžiui, 4 mm² laidas, pagal standartus galintis saugiai perduoti iki 30 amperų srovę, prie 25 amperų apkrovos sukelia 0.21V įtampos kritimą 1 metro atkarpoje. Lietuvoje automobilių elektros sistemų modifikacijos privalo atitikti REGITRA techninius reikalavimus.
- Papildomų vartotojų prijungimo nesilaikant saugos reikalavimų.
Įtampos kritimų diagnostikos įrankiai ir metodai
Įtampos kritimų diagnostikai būtini keli pagrindiniai įrankiai: kokybiškas skaitmeninis multimetras su ne mažesne nei 10MΩ vidine varža, kontaktų valymo priemonės, akumuliatoriaus apkrovos testeris ir, idealiausiu atveju, osciloskopas trumpalaikiams įtampos svyravimams fiksuoti. Mūsų patirtis rodo, kad efektyvi įtampos kritimų diagnostika turi būti sisteminga ir metodiška.
- Multimetras yra pagrindinis diagnostikos įrankis. Renkantis multimetrą automobilio elektros sistemai tikrinti, svarbu atkreipti dėmesį į vidinės varžos parametrą, kuris turėtų būti ne mažesnis nei 10MΩ.
- Akumuliatoriaus testavimas: atlikite apkrovos testą naudodami specialų testerį.
- Įžeminimo grandinės tikrinimas: matuokite įtampos kritimą tarp akumuliatoriaus neigiamo gnybto ir variklio bloko.
- Pagrindinių maitinimo linijų tikrinimas: matuokite įtampą tarp akumuliatoriaus teigiamo gnybto ir pagrindinio saugiklių bloko.
- Įtampos kritimo matavimui grandinėje, prijunkite multimetro zondus tiesiogiai prie komponento įėjimo ir išėjimo taškų, ne prie bendro įžeminimo. Pavyzdžiui, matuojant įtampos kritimą saugiklyje, vienas multimetro zondas liečia laidą prieš saugiklį, kitas - po saugiklio.
Standartinės įtampos normos
Modernių automobilių elektros sistemoje galioja konkretūs įtampos standartai:
- Pilnai įkrautas akumuliatorius ramybės būsenoje turi rodyti 12.6-12.8V.
- Veikiant varikliui įtampa turi būti 13.8-14.4V.
- Startuojant leistinas kritimas iki 9.6V, tačiau neilgiau kaip 3 sekundes.
- Įtampa tarp bet kurių vartotojų neturėtų skirtis daugiau nei 0.2V veikiant tai pačiai apkrovai.
Leistinos įtampos normos nėra atsitiktinės - jos yra paremtos automobilio elektronikos sistemos veikimo principais ir saugos reikalavimais. Sveiko švino rūgšties akumuliatoriaus įtampa skiriasi priklausomai nuo jo įkrovimo būsenos. Pilnai įkrautas akumuliatorius turi rodyti ne mažiau 12.6V po 12 valandų ramybės būsenos (kai automobilis nebuvo užvestas). AGM (Absorbent Glass Mat) ir GEL tipo akumuliatoriai, kurie vis dažniau naudojami šiuolaikiniuose automobiliuose, turi kiek kitokias įtampos normas: AGM akumuliatoriaus pilna įkrova atitinka 12.8-12.9V, o GEL akumuliatoriaus - 12.7-12.8V.
Generatoriaus Remonto Aspektai
Nepaisant to, kad laikai keičiasi, generatorių tarnavimo laikas nelabai skiriasi nuo žmogaus gyvenimo - vieni dirba ilgai, kiti kenčia nuo gedimų nuo pat pradžių. Generatorius po kapitalinio remonto, restauracijos, atnaujinimo - gana įprastas reiškinys. Yra du pagrindiniai restauravimo būdai:
- Pirmas - kai senas mazgas išvalomas garų srovėmis arba tiesiog išplaunamas, o paskui nudažomas iš išorės ir parduodamas kaip restauruotas, dažnai su pakeitimo garantija, kuri daugumoj atvejų išreiškiama fraze: „Jeigu jis neveiks, atneškite jį atgal".
- Antras būdas - nusipirkti iš tikrųjų atnaujintą agregatą. Generatoriai, restauruoti gamykloje, praeina per panašų restauravimo procesą, o tokios smulkios dalys, kaip šepetėliai, kontaktiniai žiedai ir guoliai pakeičiami būtinai.
Jūs gaunate tai, už ką mokate. Pritaikymo ir pakeitimo lentelės, kurias išleidžia gamintojas, paprastai pakankamai tikslios, tačiau kai kurios firmos įmontuoja į savo automobilius skirtingų markių ir dydžių generatorius. Kartais, nepaisant to, kad mazgas atrodo kiek kitaip, jį įmanoma naudoti. Pavyzdžiui, Ford modeliuose naudojami generatoriai Lucas ir Bosch, ir tai visiškai priklauso nuo to, kur gaminamas automobilis - JAV ar Europoje. Skriemulio, pleišto ir veržlės gali nebūti remonto komplekte.
Visada būtina išsiaiškinti, kas sukėlė generatoriaus gedimą. Jeigu priežastis išorinė, tai ir įmontuotos atsarginės dalys gali taip pat sugesti. Pavyzdžiui, vienas iš būdų - išvalyti šepetėlius savarankiškai ir nemokamai. Net jeigu jums prireiks atsarginių dalių, šitas variantas bus pigiausias. Jis ne toks sudėtingas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Sunku tiksliai numatyti, kiek kainuos remontas, nes tai priklauso nuo gedimo pobūdžio, reikalingų atsarginių dalių ir jų kainos. Galite laikyti, kad jūsų išlaidos sudarys maždaug pusę restauruoto gamykloje agregato kainos, bet mažiau, negu pusę naujo generatoriaus kainos. Tačiau bet kokioje iš šių situacijų reikia atsižvelgti į generatoriaus amžių, taip pat į tai, ar ekonomiškai tikslinga keisti vieną ar dvi detales (šepetėlius arba kontaktinius žiedus), jeigu kitos greitai veikiausiai suges.
Apskritai generatoriaus keitimas gali atrodyti kaip nesudėtinga užduotis - jis dažniausiai tvirtinamas vos 2-3 varžtais. Bet automobilio generatoriaus keitimas gali būti sudėtinga užduotis pirmą kartą tai darantiems vairuotojams. Tai apima akumuliatoriaus atjungimą, senojo generatoriaus išėmimą ir naujojo įstatymą. Daugelyje modernių automobilių šį darbą labiausiai apsunkina ribota prieiga, todėl gali tekti nuardyti daugiau detalių. Tačiau jei turite patirties automobilių remonte ir turite įvairių įrankių, keisdami generatorių patys galite sutaupyti pinigų darbo sąnaudoms. Jeigu pagal nurodytus gedimo požymius įtariate, kad tai gali būti generatoriaus gedimo požymiai, naudinga būtų jį išimti ir nuvežti pas specialistus patikrinti.
tags: #automobilio #generatoriaus #itampos #indikatorius