Varikliai ir transmisijos yra sudėtingi mechaniniai mazgai su daugybe detalių, kurios nuolat juda, kad užtikrintų efektyvią ir patogią kelionę iš taško A į tašką B. Tinkama priežiūra yra itin svarbi norint užtikrinti, kad variklis ir transmisija tarnautų ilgai. Tarp daugybės priežiūros darbų, kone pats svarbiausias yra tepalo keitimas.
Įvairiuose mechaniniuose mazguose alyva užtikrina reikiamą tepimą, kad būtų maksimaliai sumažinama trintis tarp judančių detalių. Negana to, tepalas dar ir surenka nešvarumus bei prisideda prie aušinimo. Tačiau vairuotojams dažnai kyla klausimas: „Kas kiek laiko reikia keisti tepalus?” Kviečiame kartu pasigilinti į variklio alyvos ir transmisijos tepalų priežiūros subtilybes, suprasti jų keitimo svarbą ir sužinoti naudingų patarimų, kurie užtikrins ilgesnį automobilio tarnavimo laiką.
Variklio tepalų keitimas
Reguliarus variklio tepalų keitimas yra vienas svarbiausių automobilio priežiūros darbų. Galima drąsiai teigti, kad variklio alyva yra pats svarbiausias skystis automobilyje, kadangi jis mažina detalių trintį, papildomai aušina variklį, surenka nešvarumus ir užtikrina variklio ilgaamžiškumą. Laikui bėgant alyva sensta ir tampa mažiau veiksminga atliekant savo svarbiausias funkcijas. Nekeisdami variklio alyvos laiku pagreitėja variklio komponentų dėvėjimasis, kuro sąnaudos ir netgi galima nepataisomai sugadinti variklį. Norint išvengti milžiniškų remonto išlaidų labai svarbu keisti variklio alyvą kaip nurodo automobilio gamintojas. Dažniausiai specialistai moderniems varikliams alyvą keisti rekomenduoja kas 10 tūkst. kilometrų.
Kada reikia keisti tepalus dyzelinui?
Vairuotojams dažnai kyla klausimų, ar benzininių ir dyzelinių variklių alyvą reikia keisti tais pačiais intervalais. Teoriškai, automobilių gamintojai dažnai atmosferiniams varikliams rekomenduoja tepalus keisti kas 20 tūkst. kilometrų, o dyzeliniams bei benzininiams su turbokompresoriais - kas 10 tūkst. Vis dėlto, daugeliui variklių 20 tūkst. kilometrų yra per didelis laiko tarpas nekeičiant tepalų, todėl tai reikėtų daryti dažniau, ypač jeigu eksploatuojate automobilį intensyviomis sąlygomis.
Pavarų dėžės tepalų keitimas
Jūsų transporto priemonės pavarų dėžė yra sudėtingas krumpliaračių ir smulkių komponentų komplektas, užtikrinantis jums saugias ir patogias keliones įvairiomis eismo sąlygomis. Šiose sudėtingose sistemose yra labai svarbus, bet retai pamirštamas transmisijos skystis. Kaip ir varikliui, alyva transmisijoje taip pat yra labai svarbi užtikrinant minimalią trintį tarp judančių detalių, nešvarumų surinkimą ir aušinimą. Laikui bėgant pavarų dėžės skystis sensta, todėl galite susidurti su daugybe problemų, pradedant grubiu pavarų perjungimu ir baigiant pavarų dėžės perkaitimu. Taigi, kaip vyksta pavarų dėžės tepalų keitimas ir kada tai reikia daryti?
Tepalo keitimas automatinėje greičių dėžėje
Tepalo keitimas automatinėje greičių dėžėje yra būtinas norint išlaikyti ją gerai veikiančią ir patikimą. Greičių dėžės tepalo keitimo intervalas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant vairavimo įpročius, naudojamo tepalo tipą ir gamintojo rekomendacijas. Dažniausiai automatinės pavarų dėžės skystį patartina keisti kas 50-100 tūkst. kilometrų, tačiau ekstremalios vairavimo sąlygos, pvz., sunkių priekabų vilkimas ar intensyvus eismas mieste, gali paspartinti tepalo dėvėjimąsi. Automatinės pavarų dėžės tepalo keitimas apsaugo nuo tokių problemų kaip perkaitimas, prastas pavarų perjungimas ir mechaniniai transmisijos pažeidimai. Labai svarbu atkreipti dėmesį į gamintojo rekomendacijas arba pasikonsultuoti su kvalifikuotu mechaniku, kad tiksliai žinotumėte kito automatinės pavarų dėžės tepalų keitimo laiką.
Tradicinės automatinės pavarų dėžės (ATF)
Klasikinės automatinės pavarų dėžės pasižymi komfortišku ir tolygiu pavarų perjungimu, galimybe perduoti labai aukštus sukimo momentus ir kiek žemesniu našumu - tai reiškia didesnes degalų sąnaudas, palyginti su mechaninėmis dėžėmis. Visos šios savybės atsiranda dėl specifinės šio tipo įrenginių konstrukcijos. Variklį su pavarų dėže jungia hidrokinetinė sankaba, kuri užtikrina tolygų pajudėjimą iš vietos, galimybę važiuoti su „pusiau išminta sankaba“ ir apsaugo nuo perkrovos dėl mechaninio sujungimo stokos. Elementas, kuris užtikrina pavarų perjungimą, yra planetinių pavarų sistema su valdymo mechanizmu, susidedančiu iš daugiadiskių sankabų komplekto ir šlapių stabdžių. Automatinėse pavarų dėžėse, panašiai kaip ir mechaninėse, dėžės konstrukcija lemia reikalavimus, susijusius su tepimo priemonėmis. Konstrukcija reikalauja iš gamintojų naudoti žemesnio klampumo skysčius tam, būtų sumažinti hidrauliniai nuostoliai ir naudoti priedų paketus trinties modifikatorių pavidalu.
„Trinties modifikatoriai veikia pavarų perjungimą valdančio mechanizmo vietoje. Šlapių sankabų frikcinių diskų susilietimo vietose modifikatoriai užtikrina aukštą statinės trinties koeficientą ir apsaugo nuo praslydimo. O aukštas dinaminės trinties koeficientas, kuris atsiranda stabdžių srityje, leidžia greitai perjungti pavaras. Priklausomai nuo gamintojo, alyva automatinėje pavarų dėžėje turi būti keičiama kas 60 000 ir 150 000 km ridos. ATF (angl. Automatic Transmission Fluid) tipo produktu, skirtu tokio tipo pavarų dėžėms, pavyzdžiu gali būti alyvos TOTAL FLUIDMATIC MV LV, FLUIDE XLD FE arba FLUIDE G3“, - paaiškina Andrzej Husiatyński, „TotalEnergies Polska“ techninio skyriaus vadovas.
Bepakopės pavarų dėžės CVT (angl. Continously Variable Transmission)
Tai dėžės, kurios yra sudarytos iš diržu arba grandine sujungtų dviejų kūgių - jie dėl hidraulinės ir valdymo sistemų teoriškai užtikrina begalinį pavarų skaičių. Dėl tokio sprendimo galimas sukamojo momento perdavimas ratams be pertraukų pavarų perjungimui ir tinkamos pavaros parinkimas, nepriklausomai nuo transporto priemonės greičio ar apkrovos. Prie CVT privalumų galima priskirti mažesnes degalų sąnaudas, palyginti su klasikiniais „automatais“, o prie nedaugelio trūkumų - neįprastus pojūčius važiavimo metu (pavyzdžiui, greitėjant variklio apsukos gali nesikeisti). Alyvos rekomenduojamos šio tipo dėžėms turi būti keičiamos maždaug kas 60 000-120 000 km ridos. Jos privalo užtikrinti tinkamas trinties savybes, suderinamumą su visa gama medžiagų ir gerą apsaugą nuo dilimo kūgiams bei grandinei arba metaliniam diržui.
„Taigi matome, kad naudojamos alyvos tipas ir rekomenduojami keitimo intervalai priklauso nuo konkretaus gamintojo ir naudojamos pavarų dėžės rūšies. Būtina atminti, kad parenkant alyvą reikia žinoti, kokia dėžė yra sumontuota transporto priemonėje, nes „iš išorės“ jos gali niekuo nesiskirti. Tiksliausią informaciją gausime pasinaudoję VIN kodu, o dėžės alyvos keitimo intervalus rasime transporto priemonės aptarnavimo instrukcijoje. Pasirinkdami transmisines alyvas taip pat turime vadovautis jų kokybe.
Dviejų sankabų pavarų dėžės (DCT - angl. Dual Clutch Transmission)
Šis tipas yra labai įdomus, itin populiarus gaminant „Volkswagen“, „Audi“, „Ford“ arba „Porsche“. Vairuotojui - tai yra automatinė pavarų dėžė (nėra sankabos pedalo, pavarų perjungimo svirtis kaip „automate“), tačiau mechaniškai tai yra dvi automatizuotos dėžės, uždarytos viename korpuse. Viena dėžė yra atsakinga už porines pavaras, o kita - už neporines. Dvi sankabos ir atitinkama valdymo sistema užtikrina atskirų pavarų įjungimą ir perjungimą tarp dėžių. Dėl šios priežasties pavarų perjungimas vyksta akimirksniu, o degalų sąnaudos yra mažesnės.
„Produktai rekomenduojami dviejų sankabų pavarų dėžėms priklauso nuo naudojamų sankabų: dėžės su sausomis sankabomis kelia alyvoms panašius reikalavimus kaip mechaninės pavarų dėžės, o dėžėms su šlapiomis sankabomis privaloma naudoti specialią tepimo priemonę, kuri užtikrina trinties savybes sankaboms ir suderinamumą su jų medžiagomis. Laikotarpiai tarp keitimų priklauso nuo gamintojo ir naudojamų sankabų rūšies, jie siekia nuo 60 000 km (šlapioms sankaboms) ridos arba tepimo priemonė nėra keičiama (sausoms sankaboms). DCT dėžių su šlapiomis sankabomis alyvos pavyzdžiu gali būti produktas TOTAL FLUIDMATIC DCT MV. Tai tinkamas pasiūlymas tiek dėžėms VW DSG, „Porsche“ PDK, BMW DTC, tiek koncerno PAS arba „Mercedes-Benz“ pavarų dėžėms“, - sako Andrzej Husiatyński.
Automatizuotos pavarų dėžės
Tai pavarų dėžės, kurios mechaniniu požiūriu yra tipinės mechaninės dėžės, bet su pridėta sankabos darbo sistema ir pavarų perjungimo mechanizmu. Vartotojui ši dėžė nelabai skiriasi nuo klasikinės automatinės pavarų dėžės - panaši važiavimo režimo perjungimo svirtis, transporto priemonėje nėra sankabos pedalo. Praktikoje pastebimas skirtumas vairuotojui - ne toks patogus ir tolygus pavarų perjungimo momentas. Šio tipo pavarų dėžių vartotojai kartais skundžiasi jų „kietu“ darbu ir labai švelnaus elgesio būtinybe. Dėl savo sandaros automatizuotos pavarų dėžės tepimui reikalauja tokių pat alyvų, kaip ir mechaninės pavarų dėžės, todėl parenkant alyvą reikia būti tikram, kad „automatas“ tikrai nėra mechaninė automatizuota pavarų dėžė. Informaciją apie transporto priemonės įrangą lengviausia yra gauti tikrinant pavarų dėžės tipą pagal VIN kodą. Pateikus VIN kodą, atitinkamos markės autorizuotas autoservisas suteiks patikimą informaciją.
Tepalo keitimas mechaninėje greičių dėžėje
Mechaninės pavarų dėžės yra gerokai paprastesnės nei automatinės, bet jų tepalus tai pat rekomenduojama keisti periodiškai, kad būtų užtikrinamas optimalus veikimas ir ilgaamžiškumas. Mechaninės pavarų dėžės tepalo keitimo intervalas įprastai svyruoja nuo 30 tūkst. iki 60 tūkst. kilometrų, tačiau jis gali skirtis priklausomai nuo jūsų transporto priemonės gamintojo ir modelio.
Jei pavaras jungiate grubiai, važinėjate bekele arba daug laiko praleidžiate miesto kamščiuose, tepalus keisti gali tekti dažniau - kai kurie automobilių gamintojai rekomenduoja mechaninės pavarų dėžės tepalus keisti netgi kas 25 tūkst. kilometrų jeigu dažnai tampomos priekabos ar atliekami kiti sudėtingi darbai. Kokybiška mechaninės pavarų dėžės alyva padeda išvengti ankstyvo krumpliaračių ir guolių nusidėvėjimo, taip pat užtikrina sklandų pavarų perjungimą. Tad būtinai patikrinkite savo automobilio vartotojo vadovą tikslioms rekomendacijoms arba pasikonsultuokite su savo mechaniku.
Kas nutinka laiku nekeičiant tepalų?
Nekeičiant tiek variklio, tiek pavarų dėžės tepalų galite susidurti su skaudžiomis pasekmėmis. Alyva veikia kaip tepalas, mažinantis trintį tarp judančių dalių, ir kaip aušinimo skystis, išsklaidantis šilumos perteklių. Laikui bėgant alyva užsiteršia nešvarumais ir praranda svarbiausias savybes bei dalį efektyvumo.
Laikui bėgant alyva sutirštėja, nebegali užtikrinti tinkamo tepimo, todėl pagreitėja variklio komponentų dėvėjimasis. Dėl šio susidėvėjimo gali padidėti kuro sąnaudos, bendra variklio arba transmisijos temperatūra bei visiškai sugesti tam tikri komponentai. Galiausiai, alyvos keitimo nepaisymas gali būti brangus.
Automatinės pavarų dėžės tepalo keitimo metodai
Daugelis puikiai žino, kada ir kodėl reikia keisti variklio tepalus, tuo metu pavarų dėžėmis pasirūpiname rečiau. Dėl hibridų, elektromobilių ir autonominių transporto priemonių plėtros automatinės pavarų dėžės įgis vis didesnį pranašumą rinkoje prieš jų mechaninius atitikmenis. Dėl šios priežasties verta žinoti pagrindinius automatinės pavarų dėžės eksploatacijos principus, o taip pat transmisinės alyvos keitimo klausimą.
Statinis alyvos keitimas
Statinės versijos atveju pakanka atsukti šiam tikslui skirtą išleidimo kamštį. Veikiama gravitacijos alyva iš dėžės išbėgs savaime. Tačiau tai nebus visas dėžėje esantis skystis. Konverteryje, vožtuvuose, vamzdeliuose, alyvos aušintuve ir transmisijos dalyse, esančiose toliau nuo kamščio, liks daug ATF, kuri po papildymo susimaišys su šviežia ATF. Apskaičiuota, kad, priklausomai nuo pavarų dėžės konstrukcijos, tik nuo 30 iki 60 proc. senos alyvos yra pakeičiama.
Dinaminis alyvos keitimas
Dinaminis alyvos keitimas automatinėje pavarų dėžėje - sudėtingesnė procedūra. Savarankiškai, be tinkamos įrangos to padaryti neįmanoma. Norint dinaminiu metodu keisti alyvą, dirbtuvėse turi būti atitinkama įranga. Įranga prijungiama prie dėžės, dažniausiai naudojant žarnas, vedančias į radiatorių. Po to užkuriamas variklis ir įjungiama pavarų dėžė. Tuo metu įrenginys palaipsniui pakeis seną alyvą nauja.
Bepakopėse pavarų dėžėse ir transmisijose su šlapiomis sankabomis alyvą reikia keisti dėl tos pačios priežasties, kaip ir automatinėse transmisijose. Tai ne tik tepimo priemonė, bet ir valdymui naudojamas skystis. Abiem atvejais naudojami specialūs preparatai. Jei turite naują automobilį arba gerai žinote jo istoriją, paprastai pakanka statinio keitimo. Reguliarus alyvos keitimas leis pavarų dėžei efektyviai veikti daugelį metų. Tačiau svarbu visada pilti tos pačios rūšies alyvą. Kitokia situacija yra su naudotais automobiliais, ypač su šiek tiek didesne rida. Negalite būti tikri, kokia alyva buvo naudojama ir ar ji iš viso buvo keičiama!
Dinaminį alyvos keitimą rekomenduojama taikyti ir jei automobilis ilgą laiką buvo eksploatuojamas sudėtingomis sąlygomis. Labai dinamiškas vairavimas, automobilių sportas, važiavimas bekele ar priekabų vilkimas - visa tai sukelia alyvos temperatūros padidėjimą ir greitina jos susidėvėjimą.
Dar kitokia situacija susiklosto su automatinėmis pavarų dėžėmis, kai gamintojas nenumato alyvos keitimo. Paprastai tai reiškia, kad nuvažiavus maždaug 250 000 km, pavarų dėžė turi būti pakeista (visa) arba regeneruota. „Automobiliai su automatine pavarų dėže yra vienas iš nedaugelio atvejų, kai neturėtumėte klausytis techninės priežiūros rekomendacijų. Alyvos keitimas žymiai prailgins automatinės pavarų dėžės tarnavimo laiką, kurios gedimas bus brangus, o prieiga prie visos transmisijos gali būti sudėtinga. Dinaminis alyvos keitimas turi pranašumą, nes jį galima atlikti net tuo atveju, jei gamintojas nenumatė galimybės išleisti alyvos iš pavarų dėžės. Įrenginį galima prijungti tarp bet kokių hidraulinių jungčių, kurios turi būti kiekvienoje automatinėje pavarų dėžėje.
Kaip teisingai keisti alyvą automatinėje pavarų dėžėje
Kai kuriais atvejais poreikis keisti alyvą gali būti jaučiamas ir vairuojant. Susidėvėjusi alyva sklandžiai neperduoda apkrovų, o tai gali pasireikšti trūkčiojimu pajudant iš vietos ir keičiant pavaras. Be to, užteršimas gali sukelti vožtuvų ir solenoidinių vožtuvų veikimo klaidas. Tokie požymiai gali signalizuoti pavarų dėžės gedimą, tačiau paprastai reiškia alyvos susidėvėjimą.
Naudotų automobilių su automatine pavarų dėže priežiūra
Jei įsigijote naudotą automobilį su automatine pavarų dėže, kurio rida didesnė nei 100 ar 150 tūkst. kilometrų, tačiau neturite jokių jo priežiūros istorijos įrašų, kurie patvirtintų pavarų dėžės tepalo keitimą, patartina nuvykti į servisą, kuriame būtų įvertinta ar reikėtų atlikti aptarnavimą. Priklausomai nuo tepalo būklės, gali tekti atlikti dalinį arba pilną pavarų dėžės tepalo keitimą. Dalinio aptarnavimo metu, pakeičiama 40-60 proc. tepalo ir šis sprendimas tinka tiems, kurių pavarų dėžė nerodo jokių veikimo sutrikimų - pavaros perjungiamos švelniai, be delsimo, nėra vibracijų.
"Lifetime" alyva ir jos mitas
„Yra gamintojų, kurie rekomenduoja pavarų dėžės tepalų nekeisti ir vadina juos „Lifetime“, ilgo veikimo. Tačiau amžinų dalykų nebūna, tepalas savo gerasias savybes praranda tiek dėl laiko, praėjus keliems metams nuo pagaminimo, tiek ir dėl mechaninio poveikio. Tokie ilgo veikimo tepalai dažniausiai reiškia, kad jų keisti nereikia kol automobiliui galioja gamintojo suteikta garantija, kuri gali būti trys, keturi ar penki metai arba, pavyzdžiui, 150 tūkst. kilometrų.
Specialūs priedai ir revitalizantai
Net ir labai atsakingai prižiūrimų pavarų dėžių detalės natūraliai dėvisi ir ilgainiui gali pareikalauti keitimo, tačiau jų tarnavimo laiką galima prailginti naudojant specialius revitalizantus. Tokios priemonės ant pavarų dėžių vidinių detalių sukuria apsauginį sluoksnį, kurio dėka detalės dėvisi gerokai lėčiau. „Būtina pabrėžti, kad revitalizantai nepadės pašalinti pavarų dėžės gedimų, nes mechaniškai pažeistas detales reikia keisti. Tačiau jei viskas veikia kaip priklauso, papildomos priemonės gali padėti gerą būklę palaikyti gerokai ilgiau“, - paaiškina R.
Tinkamos alyvos pasirinkimas
Pasirinkti alyvą automatinei pavarų dėžei, CVT ar DSG nėra sudėtinga. Jei gamintojas rekomenduoja pakeisti, jie paprastai pateikia pageidaujamus ATF arba transmisijos alyvos parametrus aptarnavimo knygelėje. Ją taip pat galima rasti naudojant VIN kodą. Daugumoje pavarų dėžių su hidrokinetiniais konverteriais yra naudojamos ATF alyvos, t.y. sintetinės alyvos automatinėms pavarų dėžėms. Išimtis yra automobiliai, kuriuose įrengta „Citroen“ patento hidropneumatinė sistema. Tokiu atveju, paprastai visa automobilio hidraulinė sistema veikia su specialiu LHM (angl. Liquide Hydraulique Mineral) arba LDS (sintetinis variantas) skysčiu. Tokiu atveju dinaminis alyvos keitimas vyksta visoje sistemoje, įskaitant pakabos komponentus, vairo stiprintuvą ir net stabdžių sistemą. Sistemą galima rasti kai kuriuose šių markių automobiliuose: „Peugeot“, „Mercedes“, „Maserati“ ir net „Rolls-Royce“ (modeliai, pagaminti 70-aisiais ir 80-aisiais).
Sunkesnė užduotis renkantis transmisijos alyvą laukia norint pakeisti ją pavarų dėžėje, kurioje tai nebuvo numatyta. Tokiais atvejais alyvos parametrai paprastai aptarnavimo dokumentuose tiesiogiai nepateikiami. Jei nepavyksta gauti tokios informacijos, galite eiti į specializuotą seminarą. Ten specialistai turėtų turėti prieigą prie naftos kokybės testerių, kurie naudojami alyvos būklei patikrinti. Jie taip pat leis nustatyti alyvos, kuri buvo pilama į pavarų dėžę, parametrus. Alyvos pasirinkimas bepakopėms pavarų dėžėms neturėtų būti problema, nes dauguma gamintojų rekomenduoja ją reguliariai keisti. Paprastai tai yra ATF su priedais, pažymėta kaip ATF CVT.
tags: #automatines #bmw #pavaru #dezes #tepalo #keitimas