Automatinė pavarų dėžė (APD) - vis dažnesnis pasirinkimas perkant tiek naują, tiek naudotą automobilį, vertinama dėl patogumo ir supaprastinto valdymo. Tačiau, nepaisant didėjančio populiarumo, vargu, ar kiekvienas vairuojantis automobilį su automatine pavarų dėže užtikrintai žino, ko griežtai negalima daryti su tokiu ratuotuoju. Tam tikri vairuotojų įpročiai, tiek naujai įsigijusių automobilį su automatine transmisija, tiek su ja važinėjančių ilgai, gali labai kenkti jos veikimui bei sukelti gedimus.
Automobilių prekybos bendrovės „Inchcape Motors“ Serviso ir atsarginių detalių plėtros vadovas Artūras Kviliūnas teigia, kad nežinant, kaip teisingai eksploatuoti automatinę automobilio transmisiją, ją galima gana lengvai sugadinti. „Automatas“ sukonstruotas perjunginėti pavaras taip, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis ir optimalus variklio galios perdavimas varantiesiems ratams. Anot specialisto, įsigijus automobilį su automatine pavarų dėže, prieš sėdant už vairo, reiktų pasidomėti, kaip ji veikia. Paprasčiausia tai padaryti - perskaityti gamintojo vadovą. Jų nežinojimas gali baigtis labai brangiu remontu.
Pagrindinės taisyklės ir veiksmai, kurių griežtai negalima daryti
Štai svarbiausi veiksmai ir įpročiai, kurių reikėtų vengti, norint išsaugoti automatinės pavarų dėžės ilgaamžiškumą ir patikimumą:
-
Neteisingas pavarų perjungimas nevisiškai sustojus
Kiekvieną kartą, kai norite pakeisti automatinės pavarų dėžės režimą iš važiavimo pirmyn (D) į važiavimą atgal (R) arba atvirkščiai, įsitikinkite, kad visiškai sustojote. Skubėdami vairuotojai, perjungiantys bėgius automobiliui dar visiškai nesustojus, sukelia pavarų dėžei pernelyg didelę apkrovą ir gali duoti „smūgį“. Tokia praktika verčia pavarų dėžę suveikti kaip stabdį, todėl ji greičiau dėvisi ir gali būti sugadinta. Bandymai keisti važiavimo kryptį tebejudant gadina pavarų dėžės dalis, kurias remontuoti vėliau gali labai brangiai kainuoti. Gamintojai specialiai rekomenduoja visiškai sustoti prieš keičiant važiavimo kryptį.
-
Važiavimas neutraliu (N) režimu nuo kalno
Jūs niekada neturėtumėte pasirinkti „Neutralaus“ (N) režimo, kai riedate nuo kalno. Tai nėra labai saugu, o šiuolaikiniai automobiliai daviklių pagalba ir taip jaučia, kada nutraukti degalų padavimą, tad sutaupyti galima tiesiog nespaudžiant akceleratoriaus. Perjungimas į „neutralią“ padėtį tik apsunkina pavarų dėžės darbą. Po nusileidimo vairuotojas vėl įjungia pavarą, o pavarų dėžė turi akimirksniu sureaguoti į tokį nestandartinį veiksmą, kas gali sukelti vidinį „smūgį“.
-
Gazuojimas prieš pradedant važiuoti
Dalis vairuotojų turi blogą įprotį iš pradžių sukelti apsukas ir tik tada perjungti pavarų dėžės svirtį į „Drive“ (D) režimą. Tai taip pat gadina transmisijos dalis, o išties pakanka tiesiog stovint perjungti svirtį į važiavimo režimą ir pradėti važiuoti palengva.
-
Perjunginėjimas į neutralų (N) režimą trumpam sustojus
Kiekvieną kartą sustojus (pavyzdžiui, sankryžoje) visiškai nėra priežasties perjungti pavarų dėžę į „Neutralų“ (N) režimą. Tai nėra veiksminga nei ekonomiškumo, nei technikos tausojimo požiūriu. Jūs galite stovėti bet kiek įjungę „Drive“ (D) važiavimo režimą ir tiesiog laikydami nuspaudę stabdžių pedalą.
Trumpam sustojus su įjungta D padėtimi, varikliui dirbant laisvais sūkiais, hidraulinio transformatoriaus turbina (2) sustoja, nes laikomas nuspaustas stabdys, o turbina (1) toliau sukama variklio. Esant tokiai situacijai, tepalas, pilnai užpildęs visą hidrotransformatorių, po truputį pradeda kaisti. Nors perjungus pavarų dėžę į N padėtį, pavarų dėžė visiškai atjungiama nuo variklio ir turbina (2) sukasi laisviau, lėčiau kaitindama tepalą, Artūras Kviliūnas atkreipia dėmesį, kad perjungimui iš D į N reikalingas tam tikras laikas (kartais iki 2-3 sekundžių). Šio perjungimo metu netinkamai sureguliuoti variklio sūkiai gali padaryti didelę žalą jūsų automobiliui. Todėl, palikti D režimą trumpam sustojus yra rekomenduojama.
-
Perjungimas į „Parkavimo“ (P) režimą, kol automobilis juda
Jūs niekada neturėtumėte perjungti pavarų dėžės į „Parkavimo“ (P) režimą, kol automobilis visiškai nesustojo. Kai kurie nauji automobiliai jums net neleis to padaryti judant. Tačiau, bet kokiu atveju, tai nėra sveika jūsų automobilio įrangai, nes stovėjimo blokatorius (mažas plieninis kabliukas) patiria pernelyg didelę apkrovą. Teisinga veiksmų seka sustojus, ypač nuokalnėje: nuspausti stabdžius, įjungti rankinį stabdį, o tik tada įjungti stovėjimo režimą (P).
-
Greitas įsibėgėjimas esant šaltam varikliui/transmisijai
Negalima „spausti“ (staigiai spausti akceleratoriaus pedalą), kol automobilis šaltas. Jei įjungus variklį iš karto staigiai pakils apsukų skaičius, atitinkamos pavaros bus jungiamos grubiai. Automatinės transmisijos detalės yra smulkios ir tokių smūgių „nemėgsta“. Šaltuoju metų laiku tepalui automatinėje pavarų dėžėje reikia pasiekti tinkamą darbinę temperatūrą, nes kol ji nėra tinkama, bėgių perjungimą koordinuojanti sistema neleidžia įjungti aukštos pavaros. Specialistas patarė nebirbinti automobilio variklio po langais laukiant, kol automobilis sušils, o važiuoti žemesnėmis pavaromis - taip automobilis sušyla greičiau, jūs pajudate savo kelionės tikslo link. Kai transmisijos skystis yra šaltas, jis yra tirštas ir negali tinkamai sutepti bei apsaugoti vidinių detalių nuo trinties. Gamintojai, tokie kaip „Toyota“ ir „Subaru“, pataria pirmąsias kelias minutes važiuoti ramiai, ypač žiemą.
-
Automobilio spurtavimas įklimpus ar buksuojant
Įklimpus sniege, slystant ar buksuojant, nerekomenduojama automobilio spurtuoti ar staigiai keisti važiavimo režimų pirmyn-atgal. Automatinėse transmisijose yra „pažeminti“ laipsniai, tad negalima leisti buksuoti įprastame režime, reikia įjungti rankinį valdymą (jei toks pasirinkimas yra, pvz., „L“ režimas arba „+/-“ funkcija) ir pasirinkus pirmą laipsnį bandyti važiuoti. Artūras Kviliūnas pabrėžia: jokiu būdu neišjunkite traukos valdymo sistemos, priešingu atveju praslysdamas pradės smarkiai suktis vienas varantysis ratas ir kils didelis pavojus sugadinti pavarų dėžę. Tik išvažiavę iš nestandartinių sąlygų įjunkite D režimą. Traukos valdymo sistema neleis praslysti varantiesiems ratams ir palengvins išvažiavimą.
-
Automobilio su automatine pavarų dėže užvedimas tempiant
Automobilio su „automatu“ negalima užvesti tempiant. Neveikiant varikliui, neveikia ir automobilio automatinės transmisijos sutepimo sistema. Dėl nepakankamo besisukančių detalių sutepimo galima sugadinti pavarų dėžę, tad užvesti tempiant nerekomenduojama.
Tiesa, sugedus automobiliui, jį tempti galima, bet trumpą atstumą ir labai nedideliu greičiu (ne daugiau kaip 20 km ir ne greičiau kaip 40 km/val.), nebent vartotojo vadovėlyje nurodyta kitaip. Be žalos greičių dėžei automobilį galima vilkti tik greičių dėžės svirtį nustūmus į padėtį „N“. Vilkimo greitis neturi būti didesnis kaip 50 km/h, o atstumas - ne didesnis kaip 120 km. Transportuojant automobilį geriausia naudoti specialų autotransporterį arba priekabą.
-
Perkrova tempiant priekabą ar kitą automobilį
Neteisingas vilkimas arba noras tempti krovinį, kuris neatitinka realių automobilio galimybių, gali sukelti transmisijos skysčio perkaitimą. Dėl to alyva pasiekia aukštą temperatūrą (apie 150 laipsnių) ir pradeda irti. Vienas toks važiavimas gali sutrumpinti pavarų dėžės tarnavimo laiką keliais metais.
Transmisijos skysčio svarba ir priežiūra
Transmisijos skystis (alyva) yra bet kurios automatinės pavarų dėžės gyvybinė jėga - jis sutepa ir aušina vidinius komponentus. Jo kokybė ir lygis yra kritiniai sklandžiam veikimui. Viena iš dažniausių automatinių pavarų dėžių gedimų priežasčių - sumažėjęs alyvos lygis, pvz., dėl nehermetiškų ir tepalą leidžiančių riebokšlių. Kai pavarų dėžėje trūksta tepalo, hidraulinėje sistemoje sumažėja slėgis. Tuomet sankaba greičiau pradeda buksuoti ir agregatas sugenda. Tokių padarinių nesunku sulaukti net ir tuomet, kai pavarų dėžės karteryje trūksta visai nedaug alyvos. Tačiau negerai, jei automatinės pavarų dėžės karteris yra perpildytas alyvos.
-
Periodinis tepalų kiekio ir kokybės tikrinimas
Transmisijos skysčio lygis - svarbus parametras, tepalų turi būti pakankamai. Labai svarbu prieš tikrinant užvesti variklį ir sušildyti automobilį - pajunginėti pavaras, kad tepalas pasiskirstytų. Artūras Kviliūnas patarė tepalus tikrinti bent kartą per mėnesį, o suplanavus ilgesnę kelionę, juos patikrinti - privaloma. Taip greičiau bus pastebėtas tepalų nutekėjimas. Koks turi būti reikiamas tepalų lygis, parodyta automobilio instrukcijoje. Alyvos lygį automatinėje greičių dėžėje tikrinkite reguliariai, kartu tikrindami alyvą variklyje. Alyvos lygį tikrinkite veikiant varikliui, nuspaudę stovėjimo stabdžio pedalą, ir valdymo svirtį nustatę į padėtį „P“. Automobilis turi stovėti lygioje vietoje. Ištraukus matuoklę, ją reikia nuvalyti švaria, bepluošte šluoste (geriausiai odą), įkišti atgal ir vėl ištraukti - tepalo lygis vertinamas matuoklę ištraukus antrą kartą. Matuoklėje yra sužymėtos ribos - didžiausia bei mažiausia. Ant tepalo matuoklės strypo būna žymos ir šaltam (pradiniam matavimui, ar yra tepalo), ir įkaitintam tepalui teisingai pamatuoti. Jei ant matuoklės strypo žymos nenurodoma matavimo temperatūra, tuomet tepalo lygį derėtų matuoti pavarų dėžei įšilus. Stebėkite ne tik tepalo lygį, bet ir ar jame neatsirado drumzlių, nepakito spalva. Esant per mažai tepalų, „automatas“ gali „sudegti“. Negalima viršyti maksimalaus alyvos lygio.
-
Tinkamo transmisijos skysčio naudojimas
Ne visi transmisijos skysčiai yra vienodi. Naudojant netinkamo tipo skysčius gali nukentėti pavarų dėžės komponentai. Keičiant ar pildant tepalų, negalima pilti bet ko ir bet kiek, ką „patarė draugas“. Automatinės pavarų dėžės itin išrankios tepalams. Jokiu būdu nevalia į jas pilti kitokį tepalą, nei reikalauja gamintojas. Alyvą pilkite į matuoklės ertmę tik per tankų sietelį. Geriausia atvykti į servisą, kur patars ir tepalus parinks profesionalūs specialistai.
-
Reguliarus transmisijos skysčio keitimas
Daugelis žmonių mano, kad transmisijos skystis yra amžinas, bet specialistai kalba apie tarnavimo laiką „iki garantijos pabaigos“. Laikui bėgant, transmisijos skystis gali degraduoti. Jame taip pat gali kauptis teršalai, mažindami skysčio ir visos pavarų dėžės efektyvumą. Reguliariai tikrindami ir keisdami transmisijos skystį, galite išvengti tokių problemų kaip perkaitimas ir pavarų „prašokimas“. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių automatinės pavarų dėžės su didele rida sukasi, perjungia pavaras ir perkaista, yra nešvari arba oksiduota alyva.
Dažni automatinės pavarų dėžės gedimo požymiai
Automatinė greičių dėžė remiasi davikliais ir kompiuteriniais algoritmais, kad parinktų geriausią pavarą. Dėl sudėtingo techninio įgyvendinimo, beveik bet koks gedimas gali būti labai sudėtingai sprendžiamas ir smarkiai pakenkti važiavimo kokybei. Pažinę ankstyvus gedimo požymius, galite išvengti brangaus kapitalinio remonto ir nesaugių situacijų kelyje. Artūras Kviliūnas teigia, kad sunerimti turėtų tie vairuotojai, kurių automobilių automatinės pavarų dėžės pradėjo pavaras jungti aštriau. Šių ženklų ignoravimas gali paaštrinti problemas ir padidinti galutinio remonto išlaidas.
-
Neprognozuojamas arba vėluojantis pavarų perjungimas
Neįprasti garsai, vėluojantis pavarų perjungimas arba neįsijungiančios pavaros yra galimų transmisijos problemų indikatoriai. Jeigu pastebite neprognozuojamą pavarų perjungimą, netikėtą pavarų dėžės pasislinkimą į neutralią padėtį, ar tai, kad aukštesnė pavara jungiama pavėluotai, verta sunerimti. Tai gali sukelti įvairūs dalykai: sugedę davikliai, elektroninis valdymo modulis, žemas alyvos lygis arba nusidėvėję vidiniai komponentai. Pavarų perjungimas važiuojant automobiliu su automatine pavarų dėže, turi vykti sklandžiai. Jeigu pajutote, kad aukštesnė pavara jungiama pavėluotai, turėtume patikrinti pavarų dėžės tepalo lygį.
-
Garsai ir vibracija perjungiant pavaras
Jei tada, kai pavarų dėžė perjungia pavaras, girdite ūžimą arba smūgio, trankymosi garsus, tai gali reikšti sukimo momento keitiklio (angl. torque converter) problemas. Tuo tarpu vibracija gali persiduoti per vairą arba per sėdynę. Ji gali stiprėti greitėjant arba būti juntama tik perjungiant pavaras. Tai - didelė bėda. Šie signalai dažnai byloja apie vidinę metalinių komponentų trintį arba pavarų dėžės disbalansą ir turėtų paskatinti kreiptis dėl profesionalios diagnostikos.
Pastaba: šis ženklas neaktualus automobiliams, kurie turi sausą pavarų dėžę, nes į tokias dėžes pildyti alyvos nereikia.
-
Pakitusi transmisijos skysčio būklė
Jeigu tepalas yra užterštas arba pasikeičia jo spalva (pavyzdžiui, pajuoduoja, o naujai pakeistas, tvarkingos automatinės transmisijos tepalas yra rausvos, žalsvos arba gelsvos spalvos), tai yra vienas iš aiškiausių indikatorių, jog turite rimtą problemą. Alyvą išleidus galima pastebėti degėsių kvapą arba metalo drožlių. Skubi pagalba pavarų dėžei reikalinga ir tuomet, kai net ir neseniai keista alyva pajuodusi ir turi svilėsių kvapą. Kad įvertintumėte, ar pavarų dėžės tepalas yra tinkamos būklės, jums pakaks turėti švarią popieriaus ar medžiagos skiautę, kad ja galėtumėte nuvalyti tepalo matuoklį. „Jeigu yra neskaidrių krisliukų, tepalo spalva pakitusi, nerizikuokite tokiu automobiliu daug važinėti, išsyk riedėkite į servisą, kol automatinės transmisijos būklė dar labiau nepablogėjo, nes kuo ilgiau delsite, tuo didesnę žalą pavarų dėžei padarysite ir tuo brangiau kainuos ją remontuoti“, - pasakojo A. Kviliūnas.
-
Įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje
Jeigu kompiuteryje ar ant prietaisų skydelio įsižiebė „Check Transmission“ arba „Service Transmission“ - nereikėtų to ignoruoti. Kvalifikuotas mechanikas patikrina, ar nėra alyvos nuotėkio bei pavarų dėžės alyvos būklę ir lygį, o su diagnostiniais įrankiais nuskaito visus klaidų kodus. Paprastai diagnostika leidžia meistrams pasirinkti tolesnį veiklos planą bei, ko gero, pradėti ardymo darbus. Tam tikrais atvejais remonto kaina gali būti panaši į visos transmisijos pakeitimo kaštus, ypač senesnėse transporto priemonėse.
EARLY WARNING SIGNS OF A FAILING AUTOMATIC TRANSMISSION GOING BAD
Mitai apie automatinių pavarų dėžių eksploataciją
Anot Artūro Kviliūno, Lietuvoje vis dar gajūs prieš gerą dešimtmetį susiformavę mitai apie automatinės transmisijos eksploatavimą, kurie dažnai yra absoliučiai klaidingi ir susiformavo dėl nežinojimo.
-
Mitas: automatiniams automobiliams reikia dažniau keisti stabdžių trinkeles
Šis mitas susiformavo dėl to, kad automobilių su automatine transmisija stabdžiai yra jautresni - vos spustelėjus stabdžio pedalą automobilis sustoja. Važiuojant automobiliu su mechanine transmisija ir stabdant, reikia stipriau paspausti stabdžio pedalą. Žmonėms atrodo, kad, jei stabdžiai geriau stabdo, tuomet ir greičiau dėvisi. Tuo tarpu Artūras Kviliūnas teigia, kad transporto priemonėse su automatine transmisija stabdžių kaladėlės kaip tik ilgiau tarnauja, nes stabdoma tolygiau, nereikia stipriai spausti pedalo.
-
Mitas: „automatas“ greičiau sugenda
Artūras Kviliūnas šį mitą vadina visiškai nepagrįstu. Anot jo, automatinė transmisija labiau reaguoja į neteisingą eksploataciją, tad jos tarnavimo laikas tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo žinojimo, kaip ją eksploatuoti. Automatinė transmisija delsia perjungti laipsnius, kol variklis neįšyla iki darbinės temperatūros. Štai kodėl vairuotojams kyla klausimų dėl šios pavarų dėžės tinkamo veikimo.
-
Mitas: automobiliai su automatine transmisija naudoja daugiau degalų
Artūro Kviliūno teigimu, sunaudotų degalų kiekis tiesiogiai priklauso nuo „protingo“ važiavimo ir vairuotojo „kojos sunkumo“. Kai kurie automobiliai su automatine pavarų dėže yra net ekonomiškesni, nes adaptuojasi prie vairuotojo važiavimo stiliaus. Tokiu atveju degalų sąnaudos yra mažesnės nei važiuojant automobiliu su mechanine pavara.
Visiems abejojantiesiems, ar tinkamai elgiasi su automatine pavarų dėže, Artūras Kviliūnas pataria bent kartą per metus automobilį patikrinti servise. Tinkamai eksploatuojant automobilį su automatine transmisija, saugiai juo važiuosite ilgai - nepaisant, ar automobilis naujas, ar ne. Svarbu įsidėmėti, kad „naujų ar senų automobilių nebūna, būna tik prižiūrėti ir neprižiūrėti“.
tags: #automatine #pavaru #deze #penki #dalykai #kuriu