Pirmosios automagistralės Lietuvoje tiesimo istorija yra ilgas ir sudėtingas procesas, prasidėjęs dar XX amžiaus viduryje. Šiandieninės magistralės yra ne tik svarbios susisiekimo arterijos, bet ir liudijimas inžinerinės minties, atkaklaus darbo ir istorinių pokyčių įtakos.
Istoriniai keliai ir ankstyvieji planai
Jungtis tarp trijų didžiųjų Lietuvos miestų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos - žinoma nuo seno. Tačiau senasis Žemaičių plentas, nutiestas 1939 m., ilgainiui pradėjo neatitikti augančių transporto srautų poreikių. Jis buvo per siauras ir vingiuotas.
Jau XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, atgavus Vilniaus kraštą, atsirado planų nutiesti pirmąją automagistralę, jungiančią Vilnių su tuometine sostine Kaunu. Tačiau rimtesni darbai prasidėjo tik 7-ajame dešimtmetyje, kai Lietuva buvo TSRS sudėtyje. 1970 m. lapkričio 3 d. buvo atidarytas kelias Vilnius-Kaunas. Šis kelias buvo statomas žemesnių standartų nei tuo metu Vakarų Europos šalyse, kur automagistralės jau buvo statomos atskirtos nuo vietinių srautų.
Praėjus metams po Vilnius-Kaunas kelio atidarymo, 1971 m., pradėta statyti automagistralė Kaunas-Klaipėda, nes senasis Žemaičių plentas tapo nepakankamas.
Automagistralės Kaunas-Klaipėda statybos iššūkiai
Automagistralė Kaunas-Klaipėda, kuri atitiko aukščiausius to meto kelių tiesimo standartus ir inžinerinius reikalavimus, pradėta tiesti 1970 m. pavasarį, o darbai užtruko 17 metų. Šis projektas reikalavo didžiulių pastangų, inžinerinės išmonės ir atkaklaus darbo.
Pradžia ir dalyvaujantys kolektyvai
Tų darbų pradžia reiškė senojo Žemaičių plento rekonstrukciją. 1970-aisiais darbų ėmėsi įvairūs kelių statybos ir tiltų statybos valdybų kolektyvai:
- Vakariniame Nevėžio upės krante darbus pradėjo 5-osios Panevėžio kelių statybos valdybos kelininkai (vyr. darbų vykdytojas Algirdas Radimonas).
- Rytiniame Nevėžio krante darbus pradėjo Kauno 1-osios tiltų statybos valdybos (TSV-1) padalinys (vyr. darbų vykdytojas Silvestras Jusevičius).
- Nuo Klaipėdos vakariniame Minijos krante iškasą pradėjo 1-osios Klaipėdos statybos valdybos (KSV-1) kelininkai (vyr. darbų vykdytojas Albinas Šlėvė).
- Po metų ten dirbo Telšių KSV-3 tiltininkai (vyr. darbų vykdytojas Vytautas Jukelis).
Gamta ir techninės kliūtys
Jau nuo pirmųjų žingsnių gamta kėlė iššūkius kelininkams: Žemaitijos kalvas, upes, slėnius ir lygumas nebuvo lengva įveikti. Greitai atšipdavo ekskavatorių dantys, braškėjo jų strėlės. Sudėtinga buvo parinkti vietą tiltui per Ančią upę, nes jos slėnis yra giliai nuo paviršiaus. Ilgame ruože - 232-280 km atkarpoje - reikėjo dirbti užpelkėjusiuose miškuose, išrauti daugybę kelmų. Netoli Dubysos atsivėrė kieto molio klodai, teko pasitelkti sprogmenis.
1983 metais dar buvo likę neįveikta 20 km neįrengtos žemės sankasos, trūko ekskavatorių ir didelės keliamosios galios savivarčių. Iškilo pavojus, kad automagistralės nepavyks laiku užbaigti.
Statybos meistriškumas ir inžineriniai sprendimai
Kelio projektuotojai kūrybine mintimi aplenkė savo laiką, pasitelkė pažangią užsienio specialistų patirtį ir priėmė drąsius sprendimus. Buvo siekiama, kad kelias atitiktų magistralės reikalavimus ir šiltuoju sezonu būtų galima juo skrieti 130 km/val. greičiu.
Tiltai ir viadukai
Magistralė turėjo kirsti daugybę upių, todėl tiltų projektuotojams taip pat teko daug darbų. Teko spręsti problemas statant tiltų pamatus vandens prisotintame grunte ir upių vagose. Visame magistralės ruože iki 1987 m. pastatyta 16 tiltų ir 63 viadukai.
Vaizdingos vietovės ir poilsio aikštelės
Projektuotojai stengėsi parinkti tokias vietoves, kurios nebūtų ekonomiškai naudingos, bet kartu ir įveikiamos kelininkams. Taip pat atsižvelgta į tai, ką matys važiuojantys vairuotojai. Dėl to kelias driekiasi vaizdingomis vietovėmis, o poilsio aikštelėse atsiveria gražūs vaizdai.
Technika ir technologija
Daugiausia naudota sena 10-20 metų senumo technika. Tai patvirtina ir dabartinės bendrovės „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus Aldas Rusevičius, prisimindamas studijų laikus, kai jam, dar neturinčiam 18 metų, didžiausias iššūkis buvo ne darbai, o kasdien vykti į darbą senais autobusais.
Tuo metu „Kelių muziejuje“ Vievyje eksponuojamas legendinis kelių statybos mechanizmas - savaeigis skreperis, pramintas Senoliu Šernu. Šie mechanizmai suvaidino svarbų vaidmenį kuriant šalies kelių infrastruktūrą.
Atidarymas ir dabartinė reikšmė
Automagistralė Kaunas-Klaipėda buvo iškilmingai atidaryta 1987 metų rugsėjo 4 dieną, 12 val. aikštėje prie Babtų, o pagrindinės iškilmės vyko Šilalės sankryžoje. Aukščiausioje magistralės vietoje (220 km) kelininkai pastatė 10 kub. m dydžio, 4,5 m aukščio akmenį, atvežtą iš Rauško kaimo.
Šiandien ši automagistralė, prabėgus daugiau nei trisdešimt metų, vis dar veda į Lietuvos pajūrį, grakščiai reguliuoja automobilių srautus tarp Rytų ir Vakarų, per mūsų kraštą veda tūkstančius keliauninkų. Tai vienas iš mūsų meto ženklų, menantis visuomet jauną kelininko profesiją ir prasmingą darbą.
Automagistralių raida Lietuvoje
Lietuvos automagistralių istorija neapsiriboja tik Kaunas-Klaipėda keliu. Nuo 1960 m. prasidėjo kapitalinis viso Lietuvos automobilių kelių tinklo tobulinimas. Buvo rekonstruojami svarbūs keliai, tiesiami nauji ruožai, siekiant sujungti šalies regionus ir užtikrinti saugų bei spartų eismą.
VĮ „Automagistralė“ vaidmuo
Siekiant užtikrinti gerą priežiūros lygį, saugias eismo sąlygas bei patogų važiavimą pagrindinėmis Lietuvos magistralėmis (A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A2 Vilnius-Panevėžys), 1993 m. įsteigta VĮ „Automagistralė“. Įmonė prižiūri ir modernizuoja šiuos kelius, diegia šiuolaikines technologijas ir pažangius darbo metodus.
Modernizavimas ir europiniai standartai
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pagrindiniai šalies magistraliniai keliai pradėti integruoti į Europos kelių tinklą. Buvo vykdomi dideli modernizavimo darbai, siekiant, kad keliai atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus. Kelio dangos platinamos ir stiprinamos, įrengiamos naujos skirtingų lygių sankryžos, viadukai ir pėsčiųjų perėjos.
Didžiausias dėmesys skiriamas pagrindinei šalies automagistralei A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kuri yra transeuropinio IXB transporto koridoriaus dalis. Kelias nuolat modernizuojamas, siekiant pagerinti jo parametrus ir užtikrinti saugų eismą.
Šiuolaikinės technologijos kelių tiesime
Šiandienos kelių tiesimo technologijos gerokai skiriasi nuo tų, kurios buvo naudojamos statant pirmąsias automagistrales. Mechanizatorius darbą objekte pradeda pasistatydamas anteną ir įjungdamas kompiuterį. Statinių aukščius ir projektinę liniją jis ir jo valdomas mechanizmas „mato“ kompiuterio ekrane. Veikiančių palydovų tinklų pagalba galima nustatyti, kur tiksliai statybos aikštelėje yra mechanizmas.
Šiuolaikiškos kelių statybos technologijos leidžia palikti praeities mechanizmus muziejuje, nes naujų trasų bekelėje beveik nebetiesiama. Keičiasi ir pačios technologijos, tačiau pagrindinis tikslas išlieka - sudaryti saugias ir patogias važiavimo sąlygas visiems eismo dalyviams.
tags: #automagistrale #ieskinys #meistrija