Dabartinėje eismo situacijoje, kai nepatyrusių ir tiesiog neatsargių vairuotojų skaičius nuolat didėja, kiekvienas automobilis anksčiau ar vėliau patenka į eismo įvykį (avariją). Nors daugeliui eismo dalyvių po smulkaus susidūrimo geriausia išeitis atrodo žodinis susitarimas, draudimo ekspertai įspėja, jog priėmus tokį sprendimą užkertamas kelias bet kokiam teisėtam kompensacijos išmokėjimui. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija, kaip elgtis patekus į eismo įvykį, ypač kai automobiliai susiduria judėdami ta pačia kryptimi, ir kokios yra teisinės bei draudimo rizikos.
Bendrieji veiksmai įvykus eismo įvykiui
Eismo įvykis kelyje dažniausiai sukelia didžiulį emocinį stresą, dėl kurio net ir patyrę vairuotojai padaro kritinių klaidų, vėliau virstančių tūkstantiniais finansiniais nuostoliais. Todėl svarbu išlaikyti ramybę ir atlikti šiuos žingsnius:
Saugumo užtikrinimas: Pirmiausia, reikėtų nusiraminti ir įsitikinti, ar vairuotojas ir keleiviai nėra sužeisti ir gali judėti. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis ir įvertinti, ar žmonės patyrė kokių nors sužalojimų. Jei jaučiamas didelis skausmas ar žmogus negali pajudėti, reikėtų nedelsiant skambinti pagalbos numeriu 112 ir žmogaus nejudinti iki atvyks medikai. Visuomet prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu, nes intensyvaus eismo gatvėje žmogų gali sužeisti pro šalį važiuojančios transporto priemonės. Reikėtų nepamiršti ir kito automobilio ekipažo: derėtų patikrinti, ar keleiviai nesužeisti ir reikalui esant, suteikti jiems pirmąją pagalbą. Avarijos metu būtina įjungti avarinę šviesos signalizaciją.
Avarinio sustojimo ženklo pastatymas: Įsitikinus, kad nukentėjusiųjų nėra, būtina įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį kelyje ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą (trikampį). Šis ženklas užmiestyje statomas už 50 metrų nuo susidūrusių automobilių, o mieste - 25 metrų. Remiantis KET, gyvenamajame punkte ženklas statomas 15 metrų atstumu nuo transporto priemonės ir mažiausiai 30 metrų atstumu už gyvenamojo punkto ribų. Priešingu atveju gali įvykti dar viena avarija! Avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Tamsiu paros metu tai leis kitiems vairuotojams iš toli pastebėti sustojusias transporto priemones ir saugiai jas aplenkti.
Akumuliatoriaus atjungimas: Taip pat svarbu atminti, kad tais atvejais, kai automobilis būna stipriai apgadinamas, būtina kuo greičiau atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.
Nekonfliktuoti ir nepanikuoti: Nekonfliktuokite su kitais eismo įvykio dalyviais ir nepasiduokite grasinimams ar įtikinėjimams išsiaiškinti savarankiškai.
Aplinkybių fiksavimas ir policijos kvietimas
Pasirūpinus eismo įvykio dalyvių saugumu, galima pradėti aiškintis avarijos aplinkybes. Čia svarbiausia neskubėti ir nepasiduoti kitos pusės spaudimui prisiimti kaltę.
DELFI Rytas. Kaip užpildyti elektroninę eismo įvykių deklaraciją
Žalos fiksavimas
Nuotraukos ir vaizdo įrašai: Pirmiausia, reikėtų telefonu užfiksuoti eismo įvykio vietą ir automobilių apgadinimus iš visų pusių, kad būtų matomas bendras vaizdas. Čia svarbi kiekviena detalė, todėl nuotraukų per daug nebus. Jei buvo galimybė, prieš atvykstant pareigūnams užrašykite visą padarytą žalą ant popieriaus lapo ir paprašykite liudininkus jį pasirašyti. Vėliau jį galite pridėti prie protokolo. Draudikams besiaiškinant eismo įvykio aplinkybes neretai pagelbėja ir vaizdo registratoriai - juos pašnekovas taip pat pataria visad naudoti. Šie prietaisai padeda išvengti nesusipratimų bei nustatyti įvykio kaltininkus.
Liudininkų kontaktai: Užrašykite avarijos liudytojų kontaktus.
Transporto priemonių nejudinimas: Prieš atvykstant policijai, nejudinkite automobilio. Sunaikinus pirminius įrodymus, specialistams tampa itin sunku atkurti tikslią avarijos eigą, todėl tiesiogiai apsunkinamas ir prailginamas visas žalos atlyginimo procesas. Dėl šios priežasties oficialiai ir vietoje dokumentuota avarija išlieka vieninteliu saugiu garantu abiem pusėms.
Kada kviesti policijos pareigūnus?
Pareigūnų atvykimas yra privalomas, o kol jų bus laukiama, labai rekomenduotina incidentą, jeigu automobilyje nebuvo vaizdo registratoriaus, nufilmuoti. Turint filmuotą medžiagą, net jei kažkas iš dalyvių sugalvos patraukti savo automobilį ar „primesti“ įkalčių, vėliau tai nebus sunku įrodyti. Remiantis draudimo bendrovės „ERGO“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko patirtimi, teisėsaugos atstovų įsikišimas yra būtinas tik griežtai apibrėžtais atvejais:
Sužaloti žmonės: Kai per incidentą sužalojami žmonės, būtina iškviesti greitąją pagalbą ir policiją.
Ginčas dėl kaltės: Jei kyla bent menkiausia abejonė ar neabejotinas ginčas dėl kaltės, derėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kviesti policijos pareigūnus, kad šie padėtų išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes.
Įtarimas dėl neblaivumo: Būtina kviesti pareigūnus, jeigu kyla įtarimų, kad vienas iš vairuotojų galėjo būti neblaivus. Tuomet, nepaisant to, kas yra tikrasis kaltininkas, situacija gali pasisukti netikėta linkme.
Apgadintas trečiųjų asmenų turtas: Jei apgadinamas trečiųjų asmenų turtas, o jo savininko nėra vietoje, pavyzdžiui, nuvertus stulpą, sulaužius tvorą ar apgadinus namo fasadą. Būtina atminti, kad stotelės, stulpai, atitvarai, kelio ženklai ir pan., yra kažkieno nuosavybė. Juos sugadinus, sulaužius ar kitaip jiems pakenkus, savininkas patirs nuostolių, kuriuos kažkas turės kompensuoti. Susidūrimas su kelio ženklu ar atitvaru bei policijos neiškvietimas, vėliau gali būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, už kurį laukia rimtos sankcijos.
Atsisakymas pildyti deklaraciją ar susitarti: Būtina kviesti pareigūnus, jeigu pradedama siūlyti susitarti, atsisakoma pildyti deklaraciją ir t.t. Tai gali reikšti, kad asmuo turi ką slėpti arba yra sukčius, siekiantis pasipelnyti iš eismo įvykio.
Dokumentų negaliojimas: Net jei kaltininkas prisiima atsakomybę, tačiau bent vienas iš jo turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja - reikia kreiptis į policijos pareigūnus.
Žiemos padangos: Ne ką mažiau svarbu prisiminti, kad laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės.
Informacijos nepateikimas: Policijai reikia pranešti, jei vienas iš vairuotojų atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, ar transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų.
Visose kitose situacijose, kai vairuotojai sutaria dėl įvykio aplinkybių, žalai atlyginti visiškai užtenka tvarkingai tarpusavyje užpildytos deklaracijos.
Policijos pareigūnų atvykimas
Aktyvus dalyvavimas: Atvykus policijai, būkite aktyvūs ir nepalikite inspektoriaus vieno su kaltininku, nedvejodami liepkite inspektoriui pasižiūrėti po kapotu ar po automobiliu, kad užfiksuoti padarytą žalą, tačiau elkitės kiek įmanoma mandagiau.
Protokolo pildymas: Sudarydami protokolą įsitikinkite, kad visa žala yra užfiksuota, jei inspektorius neatsako į jūsų pastabas ir neužfiksavo ne visos žalos, perspėkite jį ir surašykite savo nuomonę apie tai protokole. Patartina, kad inspektorius užfiksuotų ir galimą paslėptą žalą. Užsirašykite informaciją apie priešingą pusę (vardas, adresas, įmonės pavadinimas) ir gaukite policijos avarijos analizės pažymėjimą.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Kai avarijoje dalyvauja daug vairuotojų, labai tikėtina, jog atsiras įvairių nesutarimų ir skirtingų avarijos interpretacijų - tokiu atveju specialistas pataria kviesti policijos pareigūnus, kurie padės nustatyti eismo įvykio aplinkybes. R. Bieliauskas primena, jog pildant deklaraciją savarankiškai, svarbu kuo aiškiau pateikti visas įvykio aplinkybes, taisyklingai nubraižyti eismo įvykio schemą, konkrečiai įvardyti avarijos dalyvius ir jų vairuotus automobilius, o užpildžius - tinkamai pasirašyti. Šioje situacijoje būtų naudingas ir rašytinis paaiškinimas, nurodantis jos eigą, smūgių skaičių bei kitus patikslinimus.
Klaidos pildant deklaraciją
Draudimo bendrovės „ERGO“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pabrėžia, kad bandymai smulkius incidentus išspręsti gražiuoju, nepildant oficialios eismo įvykio deklaracijos, yra pati rizikingiausia praktika. Jei kaltininkas vėliau pakeičia savo nuomonę arba automobilių servise meistrai aptinka paslėptų kėbulo ar važiuoklės pažeidimų, nukentėjusiam asmeniui nelieka jokio teisinio pagrindo reikalauti išmokos.
Kita dažna ir brangiai kainuojanti klaida padaroma tuomet, kai vairuotojai, siekdami kuo greičiau atlaisvinti kelią ir išvengti spūsčių, patraukia transporto priemones į šalikelę dar nespėję jų nufotografuoti. Sunaikinus pirminius įrodymus, specialistams tampa itin sunku atkurti tikslią avarijos eigą, todėl tiesiogiai apsunkinamas ir prailginamas visas žalos atlyginimo procesas. Dėl šios priežasties oficialiai ir vietoje dokumentuota avarija išlieka vieninteliu saugiu garantu abiem pusėms.
Elektroninė eismo įvykio deklaracija
Siekiant, kad patirta žala būtų atlyginta kuo greičiau, svarbu tiksliai ir aiškiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vairuotojai neretai praleidžia tuos laukelius, kuriuose turi būti nurodoma avarijos dalyvių kontaktinė informacija. Visgi pateikti šiuos duomenis itin svarbu, jei vėliau reikėtų patikslinti eismo įvykio aplinkybes. Pasitaiko atvejų, kai nė vienas į eismo įvykį patekęs vairuotojas neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos, todėl pravartu žinoti, kad ją galima užpildyti ir mobiliajame telefone.
Dėl patirto streso toks pasirinkimas gali būti netgi patogesnis, nes vairuotojas gali užpildyti visą informaciją nepraleisdamas nė vieno žingsnio. Tokią paslaugą siūlo ne viena draudimo bendrovė, o tiesioginę nuorodą į elektroninę eismo įvykio deklaraciją taip pat galima ir mobiliosiose programėlėse. Kaip teigia vairuotojams sukurtos programėlės „carOne“ ekspertė Gabija Gertienė, streso būsenoje žmonėms sunkiau įvertinti situaciją, apgalvoti visas galimas rizikas ir tinkamai užpildyti informaciją deklaracijoje. Dėl to vėliau užtrunka eismo įvykio nagrinėjimas ir žalos atlyginimas. Pildydami elektroninę eismo įvykio deklaraciją būsite garantuoti, kad visi reikiami laukai bus užpildyti ir nieko nepraleisite.
Draudimo klausimai po eismo įvykio
Kreipimasis į draudiką
Užpildžius dokumentus, ne vėliau kaip per 3 dienas kreipkitės į savo draudiką ir informuokite apie eismo įvykį. Tolimesnius veiksmus, atsižvelgiant į Jūsų draudimo rūšį ir patirtą žalą, Jums nurodys Jūsų draudimo kompanija. Daugelio automobilių savininkų klaida yra bandymas „išspręsti problemą vietoje“ nesikreipiant į policiją ir draudimo tarnybas. Kartais žala automobiliui gali būti daug didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Draudimo rizikos pasikeitimas
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje nustato, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmės
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2013).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Susidūrimų grandinės
Šaltuoju metų laiku suintensyvėja masiniai susidūrimai, kurių metu į eismo įvykį patenka daugiau nei dvi transporto priemonės. Viena iš dažniausiai pasitaikančių situacijų - susidūrimų grandinė, kuri susidaro, kai, nesuspėjęs pristabdyti vairuotojas įrėžia vairuojamą automobilį į priešais važiuojantįjį, kuris pastumtas įsirėžia į prieš jį esantįjį ir taip toliau. Ši grandinė gali nusitęsti per 4 ar netgi daugiau automobilių - tokios avarijos metu natūraliai kyla nesutarimų dėl kaltininkų bei eismo įvykio deklaracijos pildymo niuansų.
Specialistas pastebi, jog dažniausiai grandininiai susidūrimai įvyksta sankryžose, belaukiant, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Kelių eismo taisyklės apibrėžia, kokio atstumo reikėtų laikytis nuo priekyje esančio automobilio. Šis atstumas turi būti pakankamai ilgas, kad apsaugotų nuo galimo susidūrimo net ir tuo atveju, kai priekyje važiuojanti transporto priemonė pradėtų staigų stabdymą. Būtent todėl, argumentas, jog priekyje važiavęs automobilis per greitai sustojo, nėra pakankamai stiprus, kad padėtų išvengti kaltės įsirėžusiam vairuotojui.
R. Bieliauskas teigia, jog kitaip vertinamos avarijos, kurių metu susidūrimų grandinę sukelia vienas į stovinčius automobilius atsitrenkęs vairuotojas. Žinoma, kai avarijoje dalyvauja daug vairuotojų, labai tikėtina, jog atsiras įvairių nesutarimų ir skirtingų avarijos interpretacijų - tokiu atveju specialistas pataria kviesti policijos pareigūnus, kurie padės nustatyti eismo įvykio aplinkybes.
Tyčinės avarijos ir sukčių pinklės
Prieš didžiąsias metų šventes, miestuose suintensyvėjus eismui, keliuose padaugėja pagal iš anksto apgalvotas schemas veikiančių ir tyčines avarijas sukeliančių asmenų. Jie gali specialiai sukelti avarines situacijas staigiai stabdydami arba agresyviai manevruodami, kad kitas vairuotojas, nespėjęs sureaguoti, apgadintų jų automobilį. Aiškinantis įvykio aplinkybes, sukčiai savo aukai daro spaudimą ir bando įtikinti prisiimti atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą.
Pajutus, kad kitas vairuotojas ragina greičiau prisiimti kaltę ar reikalauja pinigų už automobilio apgadinimus, patariama kviesti policijos pareigūnus ir aplinkybes aiškintis su jais. Norint sumažinti riziką patekti į tokias situacijas, reikėtų kelyje laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai ypač galioja šaltuoju metų laiku, kai kelio danga būna padengta sniegu ar ledu.
Policijos pareigūnai taip pat išskiria kelis pagrindinius elgesio požymius, kurie gali padėti identifikuoti, kad vairuotojas pateko į sukčių pinkles. Pasak Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininko Vytauto Grašio, tokius vairuotojus galima atpažinti pagal jų veiksmus sukeliant eismo įvykį. Galima įžvelgti, kad vairuotojas tyčiniais veiksmais siekia susidūrimo, nesistengia stabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo, staigiai stabdo be jokios priežasties priešais iš paskos važiuojantį automobilį ir pan. Po eismo įvykio tokie vairuotojai gali siūlyti nepildyti eismo įvykio deklaracijos, o atsiskaityti grynais pinigais, sakydami, kad užpildžius deklaracijas kaltininkui ateityje gerokai pabrangs draudimas. Taip pat gali būti mėginama įtikinti, kad padaryti didesni apgadinimai, nurodant su konkrečiu įvykiu nesusijusius sugadinimus atsiradusius anksčiau. Paprastai tokie vairuotojai naudoja netvarkingus, apdaužytus automobilius, nes „patirtos žalos kompensavimu“ nesiekiama suremontuoti automobilio.
Neeilinė techninė apžiūra po avarijos
Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu nustatyta naujoji tvarka numato, kad didesnę avariją patyręs automobilis privalo būti ne tik techniškai sutvarkytas, bet ir patikrintas, ar saugu jį eksploatuoti. Neeilinę privalomąją techninę apžiūrą atliks techninės apžiūros centrų specialistai. Kaip Susisiekimo ministerijos sekretorius R.Gradauskas sakė, pagal naująją tvarką transporto priemonėms bus draudžiama dalyvauti eisme, jei jos po eismo ar kitokio įvykio negalės judėti sava eiga ir joms bus deformuotas statramstis, lonžeronas ar rėmas.
Jeigu bus įlenktas sparnas ar kitos smulkmenos, tai to nereikės. Bet techninė apžiūra bus reikalinga, jeigu dėl įvykio gali būti problemų dėl šviesų, automobilio geometrijos. Anksčiau net į stulpą įvažiavusio automobilio vairuotojas, jį susiremontavęs, galėdavo važiuoti su ta pačia technine apžiūra.
Anot ministerijos, eismo įvykio metu sugadintą automobilį savininkas galės remontuoti savo nuožiūra bet kurioje automobilių remonto dirbtuvėje. Patvirtinimas, kad transporto priemonė po remonto vėl atitinka reikiamus saugumo reikalavimus, turės būti parašytas jos remontą atlikusios įmonės laisvos formos pažymoje.
Draudimas transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme bus panaikintas, kai techninės apžiūros kontrolierius transporto priemonės valdytojui išduos naują techninės apžiūros taloną ir ant transporto priemonės priekinio ir (arba) galinio valstybinio numerio priklijuos ženklą-lipduką. Tikimasi, kad naujoji tvarka padės geriau užtikrinti eismo saugą ir mažinti aukų skaičių keliuose.
tags: #autoivykis #susidurimas #judant #automobiliams #ta #pacia