Kiekvienas vairuotojas gali patekti į eismo įvykį, ir nors norisi to išvengti, svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Net ir patekę į nedidelį eismo įvykį, kai kurie žmonės puola į paniką ir nežino, kaip elgtis. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius veiksmus, kuriuos būtina atlikti, siekiant užtikrinti saugumą, tinkamai užfiksuoti aplinkybes ir išvengti galimų neigiamų pasekmių.
Pirmieji veiksmai įvykus eismo įvykiui
Nusiraminti ir įvertinti padėtį
Pirmiausia, reikėtų nusiraminti. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis ir įvertinti, ar žmonės patyrė kokių nors sužalojimų. Išlipant iš automobilio, visuomet svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu.
Apžiūrėkite, kiek yra sužeistų. Imkitės visų įmanomų priemonių pasekmėms sumažinti. Pavyzdžiui, jei kiltų gaisras, užtikrinkite, kad jis neišplistų. Jei gali susižeisti eismo dalyviai, sumažinkite pavojų, kad taip nenutiktų.
Lengvi eismo įvykiai būtų tie, kuriuose nenukenčia jokie eismo dalyviai. Sunkūs eismo įvykiai būtų tie, kuriuose nukenčia arba gali nukentėti eismo dalyviai, pavyzdžiui, lengvai ar sunkiai sužalojami pėstieji, keleiviai, vairuotojai.
Eismo ir eismo dalyvių saugumo užtikrinimas
Jei nėra sužeistų, užtikrinkite eismo ir eismo dalyvių saugumą. Nedelsiant sustokite ir pažymėkite eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka. Pasilikite eismo įvykio vietoje ir apie jį praneškite policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina.
Įsitikinus, kad nukentėjusių nėra, būtina įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį kelyje ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Šis ženklas užmiestyje statomas už 50 metrų nuo susidūrusių automobilių, o mieste - 25 metrų. Avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Jei įmanoma, patariama įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją. Tamsiu paros metu tai leis kitiems vairuotojams iš toli pastebėti sustojusias transporto priemones ir saugiai jas aplenkti.
Taip pat svarbu atminti, kad tais atvejais, kai automobilis būna stipriai apgadinamas, būtina kuo greičiau atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.
Eismo įvykio vietos fiksavimas
Jei turite galimybę, prieš patraukiant automobilius iš eismo įvykio vietos, padarykite kelias nuotraukas telefonu. Pirmiausia reikėtų telefonu užfiksuoti eismo įvykio vietą ir automobilių apgadinimus iš visų pusių, kad būtų matomas bendras vaizdas. Čia svarbi kiekviena detalė, todėl nuotraukų per daug nebus.
Nufotografuokite ar nufilmuokite eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadintą turtą. Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi). Taip pat svarbu užfiksuoti automobilio vaizdą iš visų kampų, apgadintų dalių nuotraukas, identifikavimo numerį ir spidometro rodmenis.
Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtina civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti. Užfiksuokite vairuotojų vardus, pavardes, kontaktus, transporto priemonių numerius ir draudimo poliso numerius - privalomojo arba Kasko.
Pareiga informuoti atsakingas institucijas
Imkitės visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu. Informuokite atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškvieskite medicinos pagalbą ir policiją.
Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
Draudimo bendrovei apie eismo įvykį privaloma pranešti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po įvykio, raštu, telefonu ar el. paštu (priklausomai nuo draudimo kompanijos reikalavimų).
Kada būtina kviesti policiją?
Policijos pareigūnus kviesti būtina ne visada. Yra aiškūs kriterijai, kada eismo įvykį galima spręsti pildant deklaraciją, o kada - be policijos neišsiversite.
Nukentėję asmenys ir žala valstybės/privačiam turtui
Pareigūnus reikėtų kviesti, jei žuvo ar buvo sužeistas žmogus, arba jei padaryta žalos valstybės arba privačiam turtui: nuvertus stulpą, sulaužius tvorą ar apgadinus namo fasadą. Taip pat, jei įvažiavote į duobę, nuvažiavote nuo kelio ar atsitrenkėte į turtą.
Jei radote apgadintą transporto priemonę ir yra kaltininkas, liudininkai ar įvykis užfiksuotas kamerose, arba jei turtas apgadintas piktavališkai ar nuo statybų darbų, kvieskite policiją.
Nesutarimai dėl aplinkybių ar įtarimai
Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl eismo įvykio aplinkybių ar kaltės, derėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kviesti policijos pareigūnus, kad šie padėtų išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį policijai taip pat reikia pranešti, jei eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykių aplinkybių ir nepildo eismo įvykio deklaracijos (ar kitais būdais nefiksuoja eismo įvykio).
Jei avariją sukėlęs asmuo įtariama yra neblaivus ar apsvaigęs, būtina kviesti policijos pareigūnus. Tas pats galioja, jei vairuotojas atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną draudimo įmonei nustatyti.
Negaliojantys dokumentai ar įtarimas apsvaigimu
Net jei kaltininkas prisiima atsakomybę, tačiau bent vienas iš jo turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja - reikia kreiptis į policijos pareigūnus. Jei transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų arba vairuotojas neturi teisės vairuoti, policijos kvietimas yra privalomas.
Eismo įvykis užsienyje
Jei įvykis atsitiko užsienyje, visuomet kreipkitės į policiją, nes užsienio šalių taisyklės gali skirtis. Užtikrinkite saugumą ir sumažinkite žalą. Pildykite eismo įvykio deklaraciją („European Accident Statement“, jei įvykis įvyko Europoje) arba kvieskite pagalbą. Remontą atlikite tik tiek, kiek reikia transportavimui.
Kitos situacijos
Policiją reikėtų kviesti ir tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, ir su nukentėjusiu neįmanoma susisiekti ir pranešti jam apie sugadintą turtą. Jei įvyko vagystė ar apiplėšimas, taip pat kvieskite policiją.
Eismo įvykio deklaracija: pildymas ir reikšmė
Eismo įvykio deklaracija yra esminė dalis sprendžiant eismo įvykio padarinius. Siekiant, kad patirta žala būtų atlyginta kuo greičiau, svarbu tiksliai ir aiškiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vairuotojai neretai praleidžia tuos laukelius, kuriuose turi būti nurodoma avarijos dalyvių kontaktinė informacija. Visgi pateikti šiuos duomenis itin svarbu, jei vėliau reikėtų patikslinti eismo įvykio aplinkybes.
Kada pildyti deklaraciją?
Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tokiu atveju gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama.
Jei akivaizdu, kad esate įvykio kaltininkas ir su tuo sutinkate, užfiksavę avarijos aplinkybes galite pasiūlyti kitam vairuotojui pasitraukti iš įvykio vietos ir saugiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją artimiausioje stovėjimo aikštelėje ar degalinėje, neblokuodami kelio kitiems eismo dalyviams.
Popierinės deklaracijos pildymas
Kur gauti eismo įvykio deklaraciją? Ją galite rasti savo transporto priemonėje, draudimo bendrovėje arba atsisiųsti internetu. Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas). Jei esate tikras dėl savo kaltės, 14 punkte įrašykite: „Aš dėl įvykio kaltas“.
Jeigu užpildote deklaraciją pats, vieną deklaracijos kopiją pasilikite sau, o kitą atiduokite kitam eismo įvykio dalyviui. Jei eismo įvykyje dalyvavo 2 ir daugiau transporto priemonių, reikia pildyti atskiras deklaracijų formas kiekvienam nukentėjusiajam. Kiekvienoje deklaracijos formoje turėtų būti nurodytas eismo įvykio kaltininkas ir nukentėjusi transporto priemonė.
Neturint eismo įvykio deklaracijos blanko, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi eismo įvykio dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija, o eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos eismo įvykio dalyvių parašais.
Elektroninė eismo įvykio deklaracija
Modernėjant pasauliui ir elektroninėms priemonėms išstumiant popierinius dokumentus, yra sukurta nemokama programėlė pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją tiesiog telefone. Pasitaiko atvejų, kai nė vienas į eismo įvykį patekęs vairuotojas neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos, todėl pravartu žinoti, kad ją galima užpildyti ir mobiliajame telefone. Dėl patirto streso toks pasirinkimas gali būti netgi patogesnis, nes vairuotojas gali užpildyti visą informaciją nepraleisdamas nė vieno žingsnio.
Tokią paslaugą siūlo ne viena draudimo bendrovė, o tiesioginę nuorodą į elektroninę eismo įvykio deklaraciją taip pat galima rasti mobiliosiose programėlėse. Pildydami elektroninę eismo įvykio deklaraciją būsite garantuoti, kad visi reikiami laukai bus užpildyti ir nieko nepraleisite.
Užpildžius deklaraciją, pasirašykite ją. Įvedę savo telefono numerį, gausite kodą SMS žinute, kurio pagalba patvirtinsite savo parašą. Sėkmingai atlikus visus veiksmus, abu eismo įvykio dalyviai gaus laiškus su deklaracijos kopijomis į nurodytus el. paštus.
Draudimo bendrovės sureaguoti į pranešimą turi per tris darbo dienas. Jeigu su Jumis draudimo bendrovė nesusisiekė, nedelsiant kreipkitės į jas.
Draudimo subtilybės ir vairuotojo pareigos
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims, net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės, jei toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį, atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę.
Draudėjo pareiga informuoti apie rizikos pasikeitimą
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (TPVCAPDĮ) yra įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Draudėjui nustatyta teisė, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.1010 str. 1 d.
Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje numatė, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja. Visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento. Jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Draudimo rizikos nustatymas ir įmokos dydis
Draudimo riziką, draudžiant civilinę atsakomybę, sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, atsižvelgdamas į draudimo apsaugą. Draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį ir nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio.
Asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų. Tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytini aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Draudiko teisė į atgręžtinį reikalavimą (regresas)
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Visais atvejais negalima laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies. Teismo sprendimu priteistina suma gali būti sumažinta, atsižvelgiant į rizikos padidėjimo kriterijus, pavyzdžiui, iki 25 procentų.
Eismo įvykis su nedrausta transporto priemone
Pasitaiko, kad tik nutikus eismo nelaimei vairuotojai prisimena, jog baigėsi jų draudimas. Žinoma, geriausia būtų, kad eismo įvykio dalyviai būtų pasirūpinę galiojančiu draudimu.
Jei nutinka, kad nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę, ir nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama. Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama LR Transporto priemonių draudikų biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį.
Lietuvoje, jei kaltininko transporto priemonė nedrausta - žalą atlygins Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Šveicarijoje, jei nedrausta EEE valstybėje registruota transporto priemonė - žalą taip pat atlygins Biuras. Jei nedrausta transporto priemonė, registruota šalyse, pripažįstančiose draudimą pagal numerį (pvz., Andora, JK) - klausimus spręs eismo įvykio šalies Biuras.
Draudiminis ar nedraudiminis įvykis: padangos ir kita
Nekaip mažiau svarbu prisiminti, kad laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu, ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės. Tai reiškia, kad draudimas nukentėjusiam asmeniui išmokės žalos išmoką ar apmokės remontą, o vėliau ta suma bus išieškota iš avariją sukėlusio žmogaus.
Žalos atlyginimas ir automobilio transportavimas
Draudikų pareigos ir žalos nustatymas
Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Draudikai atlygina šias žalas:
- Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei.
- Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
- Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
- Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
- Nukentėjusio asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
- Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams, ne senesniems kaip 60 mėn., skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.
Žalos atlyginimo terminai
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Kas atsakingas už automobilio pašalinimą?
Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (eismo įvykio metu buvo sužalotas, greitosios medicininės pagalbos buvo išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos, transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę.
Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.
Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai.
Kaip užregistruoti Lietuvoje įsigytą automobilį nuo gegužės 1 d.?
Tyčinių eismo įvykių atpažinimas ir prevencija
Prieš didžiąsias metų šventes, miestuose suintensyvėjus eismui, keliuose padaugėja pagal iš anksto apgalvotas schemas veikiančių ir tyčines avarijas sukeliančių asmenų.
Sukčių veikimo schemos
Jie gali specialiai sukelti avarines situacijas, staigiai stabdydami arba agresyviai manevruodami, kad kitas vairuotojas, nespėjęs sureaguoti, apgadintų jų automobilį. Aiškinantis įvykio aplinkybes, sukčiai savo aukai daro spaudimą ir bando įtikinti prisiimti atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą.
Pajutus, kad kitas vairuotojas ragina greičiau prisiimti kaltę ar reikalauja pinigų už automobilio apgadinimus, patariama kviesti policijos pareigūnus ir aplinkybes aiškintis su jais.
Požymiai, padedantys atpažinti sukčius
Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys išskiria kelis pagrindinius elgesio požymius, kurie gali padėti identifikuoti, kad vairuotojas pateko į sukčių pinkles:
- Vairuotojas tyčiniais veiksmais siekia susidūrimo, nesistengia stabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo.
- Staigiai stabdo be jokios priežasties priešais iš paskos važiuojantį automobilį.
- Po eismo įvykio siūlo nepildyti eismo įvykio deklaracijos, o atsiskaityti grynais pinigais, sakydami, kad užpildžius deklaracijas kaltininkui ateityje gerokai pabrangs draudimas.
- Mėginama įtikinti, kad padaryti didesni apgadinimai, nurodant su konkrečiu įvykiu nesusijusius sugadinimus, atsiradusius anksčiau.
- Paprastai tokie vairuotojai naudoja netvarkingus, apdaužytus automobilius, nes „patirtos žalos kompensavimu“ nesiekiama suremontuoti automobilio.
Prevencinės priemonės
Norint sumažinti riziką patekti į tokias situacijas, reikėtų kelyje laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai ypač galioja šaltuoju metų laiku, kai kelio danga būna padengta sniegu ar ledu.
tags: #autoivykis #judant #automobiliams #ta #pacia #kryptimi