Transporto priemonių charakteristikos ir informacija apie automobilių eksploataciją tampa vis svarbesnė šiuolaikiniame pasaulyje. Šiandien daugelis kalba apie hibridinius automobilius, tačiau kyla klausimas: kas jie yra ir kuo jie skiriasi nuo įprastų mašinų? Ar hibridas - tai protingas kompromisas tarp efektyvumo ir ekologijos, ypač svarstantiems apie patraukliausią automobilį kasdieniniam naudojimui?
Įvadas: Kas yra Hibridinis Automobilis?
Paprastai tariant, hibridinis automobilis yra mašina, kuri naudoja du variklius: tradicinį vidaus degimo variklį (VDV) ir elektrinį variklį. Hibridiniai automobiliai yra populiarūs dėl kelių priežasčių. Pirma, jie pasižymi mažesnėmis degalų sąnaudomis, nes gali važiuoti tik elektra trumpesnius atstumus. Tai leidžia sutaupyti pinigų degalams. Antra, hibridai išskiria mažiau kenksmingų dujų į atmosferą, o tai yra geriau aplinkai. Trečia, kai automobilis važiuoja tik elektra, jis veikia tyliau, kas ypač patogu mieste, kur daug triukšmo.
Visos „Toyota Prius 1.5 Hybrid (NHW2_)“ automobilių modifikacijos ir techniniai jų parametrai, tokie kaip gamybos metai, galia, pavarų dėžė ir kiti duomenys, yra esminė informacija ieškantiems patikimo hibrido. Detali informacija apie „Toyota Prius 1.5 Hybrid (NHW2_)“, apimanti variklį, transmisiją, kėbulą, bagažo skyrių, eksploatacinius rodiklius, padangas ir kuro sąnaudas, yra svarbi priimant sprendimus dėl pirkimo ir eksploatacijos. Vairuotojų atsiliepimai, rekomendacijos ir praktiniai patarimai apie transporto priemonių priežiūrą, jų remontą ir auto dalis taip pat padeda geriau suprasti modelio ypatybes.
Automobilių Pavarų Tipai ir Hibridų Vieta Jose
Iš esmės šiuo metu yra keturi automobilių pavarų tipai. Tai - vidaus degimo variklis, kurį varo iškastinis kuras (benzinas, dyzelinas ar dujos), ir kurį dabar negailestingai išstumia jo elektriniai giminaičiai. Šie gali būti arba visiškai elektriniai (elektromobiliai), kuriuos varo elektromotorai, arba pusiau elektriniai, kuriais laikomi įvairių tipų hibridiniai automobiliai. Juos apjungia tai, jog juose dera vidaus degimo ir elektrinės technologijos.
Hibridinis automobilis prieš daugiau nei 20 metų buvo tikra revoliucija. Mažos kubatūros vidaus degimo motoras ir jam asistuojantis elektros variklis buvo pirmas technologinis žingsnis į elektromobilių pasaulį. Nors hibridinių automobilių vien elektra nuvažiuojamas atstumas niekad nebuvo didelis, tačiau dažnam mieste užtenka tų kelių dešimčių kilometrų. Įprastas variklis bet kada gali ateiti į pagalbą ir tokiu atveju automobilio įveikiamas atstumas jau niekuo nesiskiria nuo įprastą kurą vartojančių transporto priemonių. Mišrus judėjimo būdas ne tik taupo kurą, bet ir padeda išsaugoti švaresnį orą miestuose, kur hibridų technologija pati efektyviausia.
Hibridinių Automobilių Klasifikacija
Hibridiniai automobiliai skirstomi į tris pagrindinius tipus:
Švelnieji Hibridai (MHEV)
Pilnai Hibridiniai (FHEV)
Įkraunami Hibridai (PHEV)
Šie „vos vos“ hibridai išgyvena tam tikrą renesansą. Tai „minkštai“ pritaikyta elektrinė technologija, kurioje nėra atskiro elektrinio motoro varantiesiems ratams, tačiau yra akumuliatorius ir specialus integruotas starteris / generatorius, kurie padeda vidaus degimo varikliui (VDV). Kai kurie automobilių gamintojai pasitelkia šį „asistentą“ gerinti kuro suvartojimo rodiklius, kitiems tai būdas trumpam pridėti varikliui galios. Šie hibridai turi mažą akumuliatorių ir elektrinį variklį, kuris padeda pagrindiniam varikliui užsivesti ir taupyti degalus. Jie paprastai yra pigesni už kitus hibridus. Bendro naudojimo keliuose taip pat daug lengvųjų hibridų, kurių savininkai dažnai net nežino, kad vairuoja tokio tipo automobilį.
Šie hibridai turi didesnį akumuliatorių ir galingesnį elektrinį variklį, leidžiantį važiuoti tik elektra trumpesnius atstumus. Jie yra brangesni už švelniuosius hibridus, bet taupo daugiau degalų. Pilnai hibridinės sistemos leidžia automobiliui važiuoti tik elektra nedideliu greičiu arba nedideliais atstumais, o VDV įsijungia, kai reikia daugiau galios ar įkrovimo.
Logiškas sekantis žingsnis automobilių elektrifikavime buvo leisti iš išorinio tinklo pakrauti elektromotorą maitinančią bateriją. Nedidelis patobulinimas iškart suteikė šiems hibridams daug didesnes galios, pravažumo ir nuvažiuojamo atstumo galimybes. Automobilio rekuperacinis stabdymas dabar jau nėra būtinas, be to automobiliai nepraranda vidaus degimo variklio galios baterijos krovimui, todėl tokie automobiliai iškart sulaukė įvairių gamintojų dėmesio. Nors elektros baterijos įkrovimas iš išorinio šaltinio yra papildomas „darbas“, tačiau gaunamos naudos nusvėrė nedidelius papildomus rūpesčius. Įkraunami hibridai turi didžiausią akumuliatorių ir gali būti įkraunami iš elektros tinklo. Jie gali nuvažiuoti gana ilgą atstumą tik elektra, bet jie yra brangiausi ir reikalauja papildomo įkrovimo.
Pavyzdys: „Mercedes-AMG One“
Šią technologiją eksploatuoja F-1 bolido variklį naudojantis riboto leidimo „Mercedes-AMG One“ superautomobilis. Formulėje „užaugusiam“ 1,6 l varikliui asistuoja net keturi elektros motorai, kurių bendra galia siekia 483 AG. Automobilis naudoja bendrą visos jėgainės 1049 AG galią ir iki 100 km/h įsibėgėja per 2,9 sekundės. Nuostabiausia tai, jog vidutinis kuro suvartojimas siekia tik 9,9 l /100 km.
Hibridinių Automobilių Privalumai ir Klaidingi Įsitikinimai
Automobilių pasaulyje apie hibridines transporto priemones prikurta nemažai mitų. Bene populiariausias mitas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, yra susijęs su ekonomiškumu. Tačiau hibrido privalumai pasireiškia ilguoju laikotarpiu - mažesniais aptarnavimo kaštais.
Ekonomiškumas ir Priežiūros Kaštai
Hibridinių transporto priemonių (pvz., „Toyota Prius“ ar „Toyota Auris“) degalų ekonomija iš esmės nesiskiria nuo panašaus dydžio dyzelinius variklius turinčių automobilių. Tačiau ilguoju laikotarpiu hibridai turi pranašumų: pavyzdžiui, hibridinis automobilis efektyviai stabdo vien elektriniu varikliu, tad stabdžių trinkelių keitimo intervalas gali būti dvigubai ilgesnis.
Komfortas ir Garso Izoliacija
Nors 100 AG išvystantis dyzelinis „Toyota Auris“ važiuoja dinamiškiau už tiek pat AG išvystantį hibridinį „Auris“, tačiau dėl to tenka paaukoti dalį komforto. Važiuojant tik elektra, hibridiniai automobiliai yra žymiai tylesni, kas ypač svarbu mieste.
Galia ir Dinamika
Trečias ir itin svarbus aspektas - galia. Šiais laikais hibridinis automobilis neretai siejamas su lėta, ekonomiška ir nelabai išvaizdžia transporto priemone. Tačiau šis požiūris apsivers 180 laipsnių kampu: griežtėjant ekologijos normoms, gamintojams vis sunkiau sukurti efektyvius dyzelinius bei benzininius variklius. Geriausi to pavyzdžiai - „Ferrari LaFerrari“, „Porsche 918“ ir „McLaren P1“. Iki 100 km/val. per 3 sekundes įsibėgėjantys ir beveik 1000 AG išvystantys superautomobiliai yra... hibridai. Visi jie turi ir benzininius, ir elektrinius variklius, kurie perduoda galią į varančiuosius ratus.
Ne tokie ekstremalūs pavyzdžiai būtų „Volvo V60 Plug-in Hybrid“ ar „Volkswagen Golf GTE“ - jie turi vidaus degimo variklius („Volvo“ - dyzelinį, „Volkswagen“ - benzinį) bei elektrinius motorus. Vien elektra šie modeliai įveikia 30-50 kilometrų ir gali būti įkraunami tiek važiuojant, tiek iš elektros lizdo. Jų skirtumas nuo paprastų hibridų - didesnė baterija. Kitas to privalumas - itin greitas automobilis, iki 100 km/val. įsibėgėjantis greičiau nei tie patys modeliai, turintys tik po vieną variklį.
Pavyzdžiui, „Volvo V60 Plug-in Hybrid“ išvysto 285 AG, iki 100 km/val. įsibėgėja per 6,1 sek. ir šimtui kilometrų vartoja... 1,8 l dyzelino. Žinoma, tai yra gamintojo pateikiami duomenys, kurie yra realūs tik didžiąją dalį laiko važiuojant elektra. Tačiau naudojantis šiuo automobiliu kaip normaliu kasdieniniu, 5 l/100 km sąnaudos yra visiškai realios. Būtent įkraunami hibridai („Plug-in“) yra artimiausia transporto ateitis. Jie suderina vidaus degimo variklių praktiškumą ir elektromobilių ekologiją, o galia taipogi nelieka pamiršta. Tai, kad moderniausi superautomobiliai yra įkraunami hibridai, geriausiai įrodo šios technologijos potencialą plėstis į kasdieninius automobilius. Vienintelis jų trūkumas šiandien - kaina. Ekologija ir galia - viename automobilyje. Hibridiniai automobiliai - automobilių entuziasto svajonė.
„Toyota Prius“: Hibridų Ikonos Evoliucija
Prieš dvi dešimtis metų, 1997-aisiais, į pasaulio gatves išriedėjo pirmasis „Toyota Prius“ hibridinis hečbekas. Antrosios kartos „Prius“ hibridiniai automobiliai, pasirodę 2003-aisiais, išpopuliarėjo visame pasaulyje ir tapo ekologijos sinonimu, priversdami juos arba mylėti, arba nekęsti. Tačiau „Prius“ tokie priekaištai neveikė: automobilis populiarėjo velnišku greičiu, tapo kone ekologijos ikona Holivude, kur vairuoti „Prius“ tapo mada.
Dar 2002-aisiais „The Washington Post“ įžvelgė, kad „Prius“ vairavimas tampa „Politiškai korektiško statuso simboliu Holivude“, o 2007-aisiais „The New York Times“ publikavo „CNW Marketing Research“ atliktą apklausą. Joje tik 37 proc. „Prius“ savininkų atsakė, jog pagrindinis motyvas pirkti šį automobilį - degalų ekonomija. Kitaip sakant, „Prius“ buvo perkamas ne tiek dėl degalų ekonomijos, kiek dėl įvaizdžio. Netrukus „Prius“ sėkme bandė pasinaudoti ir kiti automobilių gamintojai, tačiau saldžiausi hibridinio medžio vaisiai liko technologiją ištobulinusiam „Toyota“ koncernui.
2009-aisiais pasaulį išvydo trečioji „Prius“ karta, kuri šį modelį padarė ne tik mados reikalu. Trečiosios kartos hibridinės legendos pardavimų metu benzininio ir elektrinio variklio kompaniją gavo dauguma „Toyota“ modelių ir absoliučiai visi - „Lexus“. Dabar atėjo ketvirtosios „Prius“ kartos laikas. Šiemet pasirodęs modelis yra ne tik ženkliai pakitęs išoriškai, prikimštas naujausių technologijų, bet ir dar ekonomiškesnis.
Tačiau bene didžiausias iššūkis naujajam „Prius“ - konkurencija. Hibridinius automobilius kepa kiekvienas gamintojas, nedaug atsilieka ir elektromobiliai, jau galintys nuvažiuoti šimtus kilometrų. Lietuvoje tokios tendencijos nelabai aktualios, nes naujų „Prius“ metinius pardavimus paprastai galima skaičiuoti ant dviejų rankų esančiais pirštais. Kai prieš 20 metų pasaulis sužinojo, kas yra hibridinis automobilis, jam prireikė 10 metų įsitikinti, kad tai - puiki transporto priemonė. Maždaug prieš dešimtmetį pasaulį išvydo ir pirmieji serijiniai elektromobiliai, kurie taip pat buvo vadinami lėtais, nepraktiškais ir t.t - neva tai tik „mados reikalas“.
Aplinkosaugos Reikalavimų Įtaka ir Gamintojų Strategijos
Dauguma automobilių gamintojų nuosekliai mažina dyzelinių variklių asortimentą, o vietoje jų siūlo vis daugiau ir vis įvairesnių hibridinių modelių. Tuo ypač nesunku įsitikinti Europoje. Nostalgiją dyzeliniams motorams, savo vietą užleidžiantiems dėl vis griežtesnio įstatyminio aplinkosaugos vėzdo, išsklaidyti ne taip paprasta. Tačiau patys gamintojai siunčia aiškią žinutę - automobiliai tobulėja, tad ir naujų technologijų baimintis nereikia.
Pavyzdžiui, vieno populiariausių kompaktinio dydžio SUV segmento hibridiniai modeliai, kaip antai „Renault Rafale“, „Toyota Corolla Cross“ ar „Hyundai Tucson“, įsitenka į mažesnes nei 6 litrų vidutines benzino sąnaudas 100 km, nepaisant to, kad yra aukšti ir erdvūs. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis sako, kad bene kiekvieną automobilių gamintoją imtis hibridinių pavaros technologijų verčia griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai.
„Griežti emisijos reikalavimai ir tik po to mažesnės degalų sąnaudos ar geresnės automobilio traukos savybės verčia gamintojus diegti hibridines pavaras“, - teigia Vidas Žuraulis. Anot profesoriaus, visiems šiems procesams reikia bent kelerių metų laiko, todėl gamintojai, įvertinę neišvengiamas technologijų vystymo tendencijas, savo technologijas modernizuoja kaip įmanydami greičiau.
Mokslininko žodžius iliustruoja galybė pavyzdžių. Pietų Korėjos gamintojas „Hyundai“ minėtame „Tucson“ modelyje suteikia galimybę rinktis bet kurią iš šių technologijų: tiek 48 V sistemą, jungiančią 1,6 litro turbobenzininį variklį su 12 kW galios elektriniu starteriu-generatoriumi ir 0,44 kWh talpos baterija, tiek įprastą hibridinę galios sistemą, apimančią minėtą vidaus degimo variklį, 44,2 kW galios elektros motorą bei 1,49 kWh akumuliatorių, tiek ir iš tinklo įkraunamą hibridą su 66,9 kW galios elektrine jėgaine ir 13,8 kWh baterija.
Hibridinės pavaros siūlo 10-40 proc. mažesnes degalų sąnaudas, sklandesnį pavaros darbą, ir galimybę nedidelėje spūstyje lėtai judėti tik elektros režimu. Lygindamas šias technologijas su ankstesnėmis galios sistemomis, kurias jos pakeičia, profesorius pastebi, kad hibridinės pavaros lengvuosiuose automobiliuose jau skaičiuoja nebe pirmas kartas, o atskirais atvejais - ir dešimtmečius. Todėl, pasak V. Žuraulio, ištobulintas hibridinių pavarų valdymas bei atskirų komponentų našumas - elektros variklio traukos charakteristika, akumuliatoriaus baterijos energijos tankis ir įsikrovimo-išsikrovimo galia - leidžia šias pavaras puikiai pritaikyti skirtingiems važiavimo režimams. Tiesa, dauguma gamintojų nesiekia, kad jų gaminama hibridinė pavara užtikrintų pačius geriausius važiavimo rodiklius ir mieste, ir greitkelyje, tačiau hibridinės pavaros yra tobulinamos vis didesnį prioritetą teikiant elektros varikliui.
Ateities Hibridinės ir Elektromobilių Technologijos
Elektromobiliai ryžtingai stumia iš rinkos visas kitas automobilių rūšis. Jie ne tik ekologiški, komfortabilūs ir turi beprotišką sukimo momentą, bet ir, skaičiuojant ilgesnę eksploataciją, pigesni nei jų dūmijantys broliai. Konservatorius šiek tiek gąsdina nauja technologija, bet automobilių gamintojai nerizikuoja savo reputacija ir į kelius išleidžia tik tuos automobilius, kuriems gali suteikti tokias pat garantijas, kaip ir VDV mašinoms. Be to, suvilioti tvariu transportu bando ir vyriausybės, kurioms nulinės CO2 emisijos automobiliai - sveikos visuomenės būtina sąlyga.
„Mercedes-Benz“, vienas „Premium“ segmento automobilių gamybos lyderių, nuosekliai elektrifikuojasi ir nubrėžė naujas elektromobilių standarto gaires, pristatydamas VISION EQXX - koncepcinį „Mercedes-Benz“ elektromobilį, kuris vienu įkrovimu nuvažiavo daugiau nei 1200 km.
„Atvirkštiniai Hibridai“
Sakoma, kad nauja yra tik gerai užmiršta sena. Rinkoje pasirodo ir „atvirkštinis hibridas“, kuriame, skirtingai nuo ankstesnių hibridų modelių, svarbiausias vaidmuo tenka elektros pavarai, tuo tarpu VDV naudojamas tik baterijos pakrovimui ir yra niekaip nesujungtas su ratais. Tiesiog, jei ilgos kelionės metu baigtųsi elektros energija, o sustoti būtų nevalia, įsijungtų nedidukas benzininis ar dyzelinis generatorius, kuris gamintų elektros energiją, leidžiančią keliauti toliau.
Kuro Elementų Automobiliai
Šioje gido dalyje verta paminėti ir galimas ateities technologijas. Kuro celių elektromobilių krauti iš išorės šaltinių nereikia. Jie - gamina elektros energiją patys. Cheminė reakcija kuro elementuose naudoja elektros gamybai vandenilį ir nors šis būdas labai ekologiškas ir perspektyvus, bet automobiliai susiduria su naujais technologiniais iššūkiais.
Atsinaujinančią Energiją Naudojantys Automobiliai
Dar perspektyvesnė elektromobilio „elektrinė“ versija yra saulės ir kitą aplinkinę energiją naudojantys automobiliai. Atsinaujinanti energetika šiuo metu sulaukia išskirtinio dėmesio. Elektromobiliai jau nebeatrodo tolima perspektyva. Jie realūs ne tik Europos Sąjungos direktyvose, bet ir gatvėse.
Toyota hibrido vairavimo patarimai ši Benedikto Vanago
tags: #autogidas #hibridiniai #automobiliai