Krovinių vežimas kelių transportu, ypač tarptautiniais maršrutais, yra griežtai reglamentuojama veikla. Šiame procese itin svarbią rolę atlieka automobilio vežėjo vairuotojas, kurio pareigos ir atsakomybės tiesiogiai lemia vežėjo civilinės atsakomybės apimtį. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) ir Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodeksas (KTK) nustato, kad vežėjas atsako už krovinio praradimą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo iki jo perdavimo momento. Todėl itin svarbu suprasti, kokios yra vairuotojo pareigos ir kokias pasekmes jo veiksmai ar neveikimas gali turėti.
Vežėjo Atsakomybės Pradžia: Krovinio Priėmimas
Krovinio Priėmimo Momentas ir Važtaraščio Reikšmė
CMR konvencijos 17 str. 1 p. numato, jog vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Panašus reglamentavimas yra numatytas ir krovinių vežimą Lietuvos valstybės teritorijos ribose. Tiek pagal CMR konvenciją, tiek pagal LR Kelių transporto kodeksą krovinio priėmimo vežti momentas (nuo kurio vežėjas laikomas atsakingu už krovinį) yra siejamas su krovinio priėmimu vežti pagal važtaraštį. LR Kelių transporto kodekso 31 str. 4 d. numato, jog krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jei vežėjas, be pervežimo dar yra įpareigotas įpakuoti, saugoti ar dalyvauti krovinio pakrovimo procese ar jį stebėti, vežėjas laikomas priėmusiu pervežti krovinį tik šioms operacijoms pasibaigus įrašu. Iki krovinio priėmimo vežti susiklostę santykiai kvalifikuojami autonomiškai, CMR konvencijai tokių santykių nereglamentuojant, todėl sprendžiama dėl taikytinos nacionalinės teisės ir tų santykių dalyvių tarpusavio prievolių. Pavyzdžiui, jei krovinio siuntėjas pateikia krovinį į vežėjo sandėlius su tikslu, kad krovinys vežėjo ar jo agento būtų paruoštas gabenimui (tinkamai supakuotas), sandėliuojamas iki jo faktinio pakrovimo vežimui, grupuojamas su kitais kroviniais, kraunamas į transporto priemonę ar iš jos iškraunamas, papildomų operacijų metu (iki krovinio priėmimo vežti) krovinį sugadinęs vežėjas atsakytų pagal bendrąsias nacionalinės teisės normas.
Tuo tarpu LR Kelių transporto kodekso 45 str. 2 d. nustato, kad vežimu yra laikomas laikas, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje. Atitinkamai, vietinio krovinio pervežimo atveju, krovinį su tikslu jį sandėliuoti ir paruošti gabenimui priėmęs, tačiau važtaraštį siuntėjui išdavęs vežėjas krovinio praradimo ar sugadinimo atveju galėtų remtis vežėjo atsakomybę ribojančiomis teisės normomis. Pagal LR Kelių transporto kodeksą, sprendžiant dėl vežėjo atsakomybės ribų, turi būti vadovaujamasi CMR konvencijos normomis, nustatančiomis maksimalią nuostolių atlyginimo ribą, t.y. 8,33 SDR už 1 kg krovinio bruto svorio (LR Kelių transporto kodekso 46 str. 5 d., CMR konvencijos 23 str. 3 p.).
Vairuotojo Pareigos Priimant Krovinį
CMR konvencijos 9 str. 1 p. yra numatyta taisyklė, jog važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Taigi, važtaraščio pasirašymas yra esminis momentas, tačiau vairuotojo veiksmai iki jo taip pat yra svarbūs. Vairuotojas privalo kruopščiai patikrinti krovinį ir jo kiekį. Kaip praktinį pavyzdį, sprendžiant kokią reikšmę krovinio perdavimo momento nustatymas gali turėti vežėjo atsakomybei, būtų galima paminėti vieną iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. išnagrinėtų bylų.
Byloje nustatyta, kad vežėjas turėjo pervežti batų ir galanterijos krovinį iš Italijos į Lietuvą. Priimdamas iš sandėlio į puspriekabę kraunamą krovinį, vežėjo vairuotojas suskaičiavo 199 dėžes, nors dokumentuose buvo nurodyta 211. Vairuotojas, nebūdamas tikras dėl pakrautų dėžių skaičiaus, atsisakė priimti CMR važtaraštį ir kitus krovinio dokumentus. Tik kitą dieną, siuntėjui atsisakius iškrauti ir perskaičiuoti krovinį, vežėjo nurodymu puspriekabė buvo užplombuota, o vežėjas, priimdamas krovinio dokumentus, CMR važtaraštyje padarė įrašą, kad „dėl intensyvaus krovimo negalėjo suskaičiuoti.“ Pristačius krovinį, buvo nustatytas prekių trūkumas ir pažeistos dėžės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikė, jog krovinio siuntėjas įrodė, kad krovinys vežėjui buvo perduotas anksčiau nei buvo pasirašytas CMR važtaraštis bei uždėta plomba (t.y. diena prieš iki krovinio pakrovimo). Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojas CMR važtaraštyje pastabas įrašė ne dėl krovinio pakuotės išorinės būklės, bet dėl pakuočių kiekio, ir prekių trūkumas buvo nustatytas pažeistose dėžėse, teismas vadovavosi CMR konvencijoje įtvirtinta vežėjo atsakomybės prezumpcija ir pripažino vežėją atsakingu už krovinio praradimą.
Vežėjo Atsakomybės Pabaiga: Krovinio Perdavimas
Krovinio Perdavimo Momentas ir Sąlygos
Tiek CMR konvencija, tiek LR Kelių transporto kodeksas vežėjo civilinės atsakomybės pabaigą sieja su krovinio perdavimo gavėjui momentu. Aiškinant krovinio perdavimo sąvoką, teismai remiasi CMR konvencijos 13 str. 1 p. bei LR Kelių transporto kodekso 35 str., kuriuose krovinio perdavimas yra siejamas su dviejų sąlygų įgyvendinimu - krovinio pristatymu į paskirties vietą ir jo perdavimu tinkamam gavėjui. Krovinio perdavimas, taip pat kaip ir krovinio priėmimas, yra dviejų šalių valios išraiška, kurią geriausiai atspindi krovinio gavėjo pasirašymas važtaraštyje. Tačiau, jeigu šalys savo valią perduoti-priimti krovinio valdymą aiškiai išreikštų kitais veiksmais, tokios aplinkybės galėtų būti įrodinėjamos atskirai ir krovinio perdavimo prezumpcija pagal įrašą važtaraštyje galėtų būti nuginčyta.
Bet kuriuo atveju reikėtų turėti omenyje, jog pristatyto krovinio perdavimo negalima tapatinti su krovinio iškrovimu ir ne visada iškrovimo momentas yra vežėjo pareigos rūpintis kroviniu pasibaigimo momentas.
Teismų Praktika Dėl Krovinio Perdavimo
Pavyzdžiu gali būti 2001 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta byla, kurioje vežėjas vežė grybų krovinį. Pristačius krovinį, jis buvo apžiūrėtas, pamatuota grybų temperatūra, tačiau krovinys ir toliau liko vežėjo puspriekabėje. Gavėjas iš karto važtaraštyje nepasirašė, pretenzijų nepateikė. Tik kitą dieną krovinys buvo perkrautas į kitą automobilį ir apžiūrėtas eksperto. Gavėjas CMR važtaraštyje pasirašė tik dar kitą dieną, konstatuodamas dalies krovinio (voveraičių) priėmimą bei nurodydamas, kad baravykus priimti atsisako. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad žemesnių instancijų teismai be pagrindo krovinio perdavimo momentu laikė faktinį krovinio iškrovimo ir perkrovimo į kitą automobilį momentą, nurodydamas, kad „pats krovinio perdavimas nesietinas tik su krovinio iškrovimo pradžia ar pabaiga. Krovinio perdavimu laikytinas momentas, kai krovinio gavėjas laisva valia priima krovinį valdymui ir pasirašo važtaraštyje. Nuo parašo važtaraštyje atsiradimo momento vežėjas nutraukia krovinio priežiūrą ir saugojimą.“
Aplinkybes, kad krovinio perdavimo prezumpciją, krovinio gavėjui pasirašius CMR važtaraštyje, nuginčyti nėra taip paprasta, patvirtina ir vėlesnė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pavyzdžiui, 2007 m. byloje, kai vežėjui pristačius krovinį ir gavėjo darbuotojui pasirašius važtaraštyje bei iškrovus dalį krovinio, dėl likusios dalies gavėjas davė nurodymus vairuotojui privažiuoti prie kitos išsikrovimo vietos. Vairuotojui manevruojant, automobilis įvažiavo į duobę ir apgadino krovinį. Teismas pasisakė, kad krovinio perdavimo momentas, nuo kurio pasibaigia vežėjo atsakomybė už krovinį, laikytinas procesu, kai vežėjas perduoda gavėjui rūpinimąsi pagal sutartį vežamu kroviniu ir suteikia pastarajam galimybę faktiškai kontroliuoti krovinį. Gavėjas, pasirašydamas važtaraštyje ir duodamas nurodymus dėl manevravimo, patvirtino, kad krovinys yra perduotas jo žinion.
Olandijos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. byloje taip pat skyrė lemiamą reikšmę CMR važtaraščiui, kai nepaisant susitarimo dėl „nuomos“ už laukimo dieną, važtaraštis nebuvo pasirašytas už antrąją krovinio dalį. Teismas sprendė, kad tai nereiškia, jog vežėjo pareiga rūpintis krovinio saugumu buvo pasibaigusi, nes vežėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad krovinys buvo perduotas disponuoti jau pačiam gavėjui.
Atsakomybė Už Krovinio Perdavimą Netinkamam Gavėjui
Krovinio tinkamu perdavimu, kada vežėjo atsakomybė pasibaigia, laikomas krovinio perdavimas tinkamam gavėjui. Jeigu vežėjas, priešingai savo sutartiniams įsipareigojimams, perduoda krovinį ne siuntėjo nurodytam gavėjui (jo įgaliotam asmeniui), tai prilyginama krovinio praradimui. Vežėjo veiksmai tokiu atveju gali būti traktuojami kaip didelis neatsargumas, prilygintinas CMR konvencijos 29 str. aptartiems tyčiniams veiksmams. Tokiu atveju eliminuojama galimybė remtis CMR konvencijoje vežėjo atsakomybę ribojančiomis normomis. Kilus ginčui dėl to, ar krovinys buvo pristatytas tinkamam gavėjui, pareiga įrodyti, kad krovinys buvo perduotas tinkamam asmeniui, tenka vežėjui.
Jūrų gabenimo logistikos srautai. Aiškiai suprasite krovinių ir dokumentų srautus logistikoje.
Vairuotojo Atsakomybė Kroviniui Sugadinus ar Praradus Autoįvykio Metu
Didelis Neatsargumas vs. Paprastas Neatsargumas
Kroviniai dažnai sugadinami ar sunaikinami autoįvykio, už kurį atsakingas vežėjo vairuotojas, metu. Tokiomis aplinkybėmis sugadinus (sunaikinus) krovinį, visada tenka kvalifikuoti vežėjo veiksmus - kaip tyčiai prilygintiną didelį neatsargumą arba kaip paprastą neatsargumą. Atsakymas į šį klausimą akivaizdžiai reikšmingas vežėjui, nes nuo to priklauso, ar vežėjo atsakomybė bus neribota, ar vežėjas atsakys tik 8,33 SDR ribose, bei ar vežėjui taikoma prailginta trejų metų ieškinio senatis, ar bendra vienerių metų ieškinio senaties taisyklė.
Lietuvos teismų praktikoje dideliu nerūpestingumu, prilygintu tyčiai, laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas - neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Transporto veikla gabenant krovinius yra susijusi su pastoviai keliama rizika, todėl paprastos autoavarijos, nesant šiurkštaus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo, neturėtų būti vertinamos tyčiai prilygintu dideliu vežėjo neatsargumu. Žala padaryta dėl didelio neatsargumo turėtų būti laikoma tik tuo atveju, kai vežėjas šiukščiai pažeidžia kelių eismo taisykles, o vairuotojo veiksmai akivaizdžiai prieštarauja paprastam atsargaus ir rūpestingo vairuotojo standartui. Vienintelis tokio standarto matas - kelių eismo taisyklių pažeidimo sunkumas ir pobūdis.
Kritiniai Vairuotojo Veiksmai, Lemiantys Didelį Neatsargumą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva" ieškinį atsakovui UAB „Movidus transportas" (krovinys - dujiniai katilai) pateikė išaiškinimą, jog sąmoningo netinkamo elgesio standartas negali būti konstatuotas visais atvejais, kai transporto priemonė patenka į (ar sukelia) eismo įvykį dėl vairuotojo kaltės. Teismas sprendė, kad dideliu neatsargumu, kuris prilygintinas tyčiai, laikytini sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Tai galėtų būti esminis aiškių KET nurodymų pažeidimas: leistino greičio didelis viršijimas, važiavimo draudimų nepaisymas, nepaisymas reikalavimų sustoti prie linijų ar pervažų, transporto priemonės eksploatavimo draudimų pažeidimas. Teismas nepriskyrė didelio nerūpestingumo veiksmais padarytiems pažeidimams neatsargumo požymių turinčių veiksmų, tokių kaip saugaus vairavimo būdo ar greičio nepasirinkimas, jeigu šie veiksmai susiję su konkrečios situacijos vertinimu ir sprendimo priėmimu konkrečiu metu, bet neturi akivaizdžių ir šiurkščių pažeidimo elementų.
Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į specifinius atvejus. Kitoje civilinėje byloje UAB „TFA Logistic" v V.S., If P&C Insurance AS, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vežėjo vairuotojo veiksmus pripažino neatitinkančiais minimalių profesionalaus vairuotojo atidumo ir rūpestingumo reikalavimų ir jo kaltę įvertino kaip didelį neatsargumą. Vairuotojas, žinodamas, kad jo vežamas krovinys yra per aukštas, ir suvokdamas, kad krovinio pakrovimo operacija kelia grėsmę krovinio saugumui, vis tiek ėmėsi jį gabenti, pastabų CMR važtaraštyje nepadarė, darbdavio neinformavo, instrukcijų neprašė ir važiavo po tiltu neįsitikinęs, ar jo aukštis pakankamas saugiai pravažiuoti, dėl ko krovinys buvo apgadintas.
Dar vienoje civilinėje byloje (UAB „A. V. logistikos paslaugos" v AB „Junivara") vežėjo vairuotojas nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į staigiai stabdžiusį priešpriešinį automobilį. Kasacinis teismas vairuotojo veiksmų nepripažino dideliu nerūpestingumu, o sprendė, kad įvykio aplinkybes lėmė atsitiktinumo, staigumo veiksniai ir vairuotojas jų realiai negalėjo numatyti.
Didelio Neatsargumo Sąvokos Aiškinimo Skirtumai
Iš išnagrinėtų bylų matyti, jog tyčiai prilygintino didelio neatsargumo sąvoka autoįvykio atveju aiškinama švelniau nei krovinio vagystės atveju, kai krovinys prarandamas dėl vežėjo nepakankamo rūpestingumo renkantis sustojimo vietą privalomam poilsiui. Pavyzdžiui, 2007 m. byloje, kai krovinys buvo pavogtas iš transporto priemonės vežėjui nakčiai sustojus apšviestoje, bet iš dalies stebimoje aikštelėje prie degalinės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokius vežėjo veiksmus prilygino dideliam neatsargumui, nurodydamas, kad „...net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams.“
Tuo tarpu bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl vežėjo, patekusio į autoįvykį, kaltės laipsnio ir atsakomybės apimties, neribotos atsakomybės taikymui jau būtina nustatyti sąmoningus ir pakankamai tikslingus vežėjo vairuotojo veiksmus ar neveikimą, dėl ko kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad turi būti įvertinta vežėjo vairuotojo veiksmų įtaka galimybei atsirasti žalai, t.y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui, ar kad jis bus prarastas. Teismas akcentavo, kad svarbu nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir jo esmingumą, įtaką didesnei žalos padarymo rizikai. Tyčiai prilygintinu dideliu vežėjo vairuotojo neatsargumu, dėl kurio įvyksta eismo įvykis ir prarandamas (apgadinamas) krovinys, nelaikytinas vien leistino greičio ar draudimo pažeidimas. Tai pabrėžia, kad teismų praktika dėl didelio neatsargumo aiškinimo priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.
Kitos Svarbios Vairuotojo Pareigos ir Atsakomybės
Licencijavimas ir Dokumentai
Nuo gegužės 21 d. tarptautiniai vežėjai, gabenantys krovinius transporto priemonėmis, kurių didžiausia leidžiamoji masė nuo 2,5 t iki 3,5 t, privalo turėti licenciją kroviniams vežti kelių transportu. Jei jis to nepadarys, inspekcijos tarnybos gali skirti didelę baudą. LTSA teigimu, vežėjams aktualus Administracinio nusižengimo kodekso 450 str. juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad jo vairuojama transporto priemonė atitiktų šiuos reikalavimus ir turėtų visus reikiamus dokumentus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į krovinių gabenimo dokumentus - krovinio važtaraštį ir vežimo sutartį. Pasitaiko situacijų, kai dokumentai prieštarauja vieni kitiems. Vairuotojas turėtų stengtis užtikrinti, kad visa informacija (maršrutas, krovimo vieta, krovinio aprašymas) atitiktų tikrovę ir būtų tiksliai nurodyta.
Krovinių Saugumas ir Pakrovimas
Krovinio pakrovimas ir ypač pakrauto krovinio išdėstymas bei tinkamas tvirtinimas turi apsaugoti krovinį pervežimo metu. Nuo tinkamo ar netinkamo krovinio pakrovimo dažnai priklauso vežėjo atsakomybė už krovinio sugadinimą. Vairuotojas turi pareigą įsitikinti, kad krovinys yra tinkamai pakrautas ir pritvirtintas, kad būtų išvengta sugadinimo ar praradimo gabenimo metu.
Nepaisant netylančių kalbų apie būtinumą užtikrinti transporto priemonės saugumą, iki šiol pasitaiko atvejų, kai krovinio gabenimas į Jungtinę Karalystę pasibaigia administracine bauda už nelegalių asmenų gabenimą. Vairuotojas privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų transporto priemonės saugumą ir išvengtų tokių pažeidimų.
Taip pat svarbūs yra dienpinigių mokėjimo pasikeitimai: dėl mažesnių nei 100% dienpinigių būtina susitarti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra - vietiniame norminiame teisės akte. Tai yra svarbu vairuotojo finansinei gerovei ir darbo sąlygoms.
Vairuotojo Etika ir Elgesys Kelyje
Saugus ir tvarkingas eismas keliuose priklauso ne tik nuo Kelių eismo taisyklių išmanymo, bet ir nuo vairuotojų pareigų ir vairavimo etikos. Vairuotojai yra tie eismo dalyviai, kurie yra geriausiai išmanantys KET ir savo pareigas. Vis dėlto žinias verta nuolat atsinaujinti. Kelyje nebijokite pasielgti taip, kad išvengtumėte eismo įvykio ir apsaugotumėte save ir kitus eismo dalyvius, net jei tai reiškia nukrypimą nuo taisyklių, kai to reikalauja situacija.
Didelė ir pastebima dalis nepagarbos kelyje yra rodoma pažeidžiamiausioms vairuotojų grupėms: mokiniams, naujiems vairuotojams ir pagyvenusiems žmonėms. Svarbu elgtis kantriai ir supratingai, neskubinti, nepypsinti, nedaryti kliūčių. Mandagus elgesys kelyje, pavyzdžiui, pasukimas į dešinę lenkimo metu greitkelyje ar kompaktiškas automobilio statymas aikštelėje, prisideda prie bendros eismo kultūros.
Profesionalus vairuotojas taip pat turi pagelbėti į bėdą patekusiam kolegai, prisiminti atsakomybę už šalia sėdinčius keleivius ir niekada nerizikuoti jų saugumu. Svarbu nereaguoti į agresyvių vairuotojų elgesį, kadangi tai tik švaistys nervus ir nepadės išspręsti situacijos.
Apibendrinimas
Pateikti pavyzdžiai puikiai iliustruoja, kad vežimo sutarties šalys dažnai skirtingai suvokia savo pareigas ir atsakomybę tiek vežimo sutarties pradiniame, tiek galutiniame etapuose. Kai kuriais atvejais tokių nesusipratimų būtų galima išvengti krovinio perdavimo procesą aiškiau aptarus sutartyse, kai kuriais atvejais galimiems nuostoliams užkirsti kelią galėtų paprasčiausias darbuotojų švietimas ir žinojimas. Vairuotojo pareigų ir atsakomybių aiškus supratimas yra kritiškai svarbus veiksmingam ir saugiam krovinių gabenimui, minimalizuojant teisinius ir finansinius rizikos veiksnius.
tags: #auto #vezejo #vairuotojas