Sirenų garsai ir šviesos yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, ypač kai kalbame apie eismo saugumą ir gyventojų perspėjimą. Šios garso ir šviesos signalizacijos sistemos atlieka gyvybiškai svarbią funkciją - įspėja apie artėjančius pavojus, ekstremalias situacijas ar pagalbą, reikalaujančią skubaus reagavimo.
Policijos ir kitų pagalbos tarnybų sirenų funkcija ir tipai
Policijos sirenos įrenginys, taip pat greitosios medicinos pagalbos ar gelbėjimo tarnybų, yra garso signalizacijos sistema, naudojama įspėti apie artėjančius transporto priemones. Jos pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad kiti eismo dalyviai galėtų saugiai išsisklaidyti ir suteikti kelią. Pagrindinis šio įrenginio komponentas yra garso generatorius, atsakingas už garso signalų generavimą. Sirenų garsai gali skirtis: yra įvairių sirenų garsų modelių, pvz., „wail”, „yelp” ir „hi-lo”, kurie naudojami skirtingose situacijose, priklausomai nuo reikalaujamo įspėjimo lygio ir konteksto.
Autonominių transporto priemonių iššūkiai ir avarinės šviesos
Problema su avarinėmis šviesomis
Nors autonominių transporto priemonių technologija dažnai giriama už tai, kad gali sumažinti eismo įvykių skaičių ir pagerinti kelių eismo saugumą, kyla naujų iššūkių. Tyrime daugiausia dėmesio skirta 16 užfiksuotų incidentų, per kuriuos „Tesla“ automobiliai susidūrė su pagalbos tarnybų transporto priemonėmis, įskaitant policijos, greitosios pagalbos ir ugniagesių automobilius. Šiuolaikinė vairuotojo pagalbinė programinė įranga veikia aptikdama objektus pagal atskirus vaizdo kadrus. Tai užtikrina greitą reakciją, tačiau taip pat reiškia, kad dėl greitai mirksinčių šviesų gali atsirasti aklųjų zonų, todėl kliūtys sistemai tampa „nematomos“.
Kamerų silpnumas
Norėdami tai ištirti, mokslininkai analizavo penkių pagrindinių gamintojų - HP, Pelsee, Azdom, Imagebon ir Rexing - fotoaparatus, siekdami įvertinti jų reakciją į intensyvias avarines šviesas. Šokiruoja tai, kad nė viena iš kamerų nebuvo atspari intensyviai mirksinčioms avarinėms šviesoms, o tai rodo platesnę problemą su optiniais jutikliais ir jų gebėjimu tiksliai interpretuoti vizualinę informaciją ekstremaliomis sąlygomis.
Galima grėsmė
Tyrime įspėjama, kad šia spraga galima pasinaudoti ne tik atsitiktinai, bet ir tyčia. Jei avariniai žibintai gali sutrikdyti autonominių transporto priemonių darbą, piktavaliai gali pasinaudoti šia silpnąja vieta, kad sukeltų sumaištį ar net surengtų tyčines avarijas. Tai kelia rimtų klausimų dėl kibernetinio saugumo ir transporto sistemų pažeidžiamumo ateityje.
Būtinybė tobulinti sistemas
Nors autonominio vairavimo technologijos toliau tobulėja, šis tyrimas rodo, kad būtina skubiai tobulinti transporto priemonių suvokimo sistemas. Ar automobilių gamintojai išspręs šį esminį trūkumą, kol neįvyko daugiau nelaimingų atsitikimų?
Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos Lietuvoje
Svarba ir tikslai
Gresiant ar įvykus nelaimei visi nori žinoti - kas vyksta, ką daryti. Informacijos stoka kelia nerimą ir skatina klaidingą nuomonę bei formuoja gandus. Tuo tarpu tinkamai ir laiku suteikta informacija suteikia galimybę išvengti pavojaus ar sušvelninti jo pasekmes bei tinkamai sureaguoti, o išankstinis perspėjimas leidžia ne tik pasirengti, bet ir mažina pavojaus laukimo baimę.
Gyventojų perspėjimo informacija turi būti gausi ir kuo iš įvairesnių šaltinių, tuomet tikėtina, kad ją išgirs daugiau žmonių ir kad žmonės labiau paisys perspėjimų.
Perspėjimo būdai ir kanalai
Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Visuomenė gali būti perspėjama įvairiais būdais:
- Jungiami civilinės saugos sirenos.
- Siunčiami trumpieji pranešimai tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius telefonus.
- Skelbiami pranešimai šalies žiniasklaidoje, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose.
Lietuvos įstatymuose numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pranešimai apie gresiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas perduodami, teikiant pranešimus ir perspėjimus per įvairias visuomenės informavimo priemones (televiziją, radiją, spaudą, interneto portalus, naujienų agentūras ir t. t.). Informacija apie įvykius gaunama ir iš visuomenės informavimo priemonių (žiniasklaidos).
Sirenų vaidmuo sistemoje
Nuo 2012 m. Lietuvoje gyventojams perspėti yra naudojamos 845 sirenos. Šiuo metu perspėjimo sirenomis pasiekiama apie 69 proc. gyventojų.
Perspėjimo sirenų veikimo principai ir testavimas
Sirenų signalas „Dėmesio visiems“
Perspėjimas sirenomis - tai įspėjamasis pulsuojančio 3 minučių trukmės kaukimo garsinis signalas (9 sekundės kaukimo - 6 sekundės pauzė). Sirenos gausmas reiškia „Dėmesio visiems“. Jį išgirdus reikia įsijungti TV ar radiją ir laukti informacijos. Ne vėliau kaip po 3 min. (nuo sirenų signalo pabaigos) visuomenės informavimo priemonėmis turi būti pradėta teikti išsami informacija apie įvykusį ar gresiantį pavojų ir rekomendacijas, kaip elgtis.
Testavimo procedūros ir rekomendacijos
Lietuvoje ketvirtadienį bus atliekamas gyventojų informavimo ir perspėjimo sistemos patikrinimas. Pavyzdžiui, Vilniuje balandžio 30 d. visoje šalyje sirenos buvo įjungtos 11.52 val., jos kaukė 3 minutes - iki 11.55 val. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) informuoja, kad tuo pačiu metu gyventojams buvo siunčiami perspėjimo pranešimai ir į mobiliojo ryšio telefonus bei pranešimai mobilioje programėlėje LT72. Gelbėtojai pabrėžia, kad tai yra planinis patikrinimas - sirenų signalas nereiškia realios grėsmės.
Anot PAGD, išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą, gyventojams reikia įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją ir susipažinti su skelbiama informacija - taip turėtų būti elgiamasi ir realios situacijos metu. Perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus siunčiami visiems vartotojams, tačiau juos priima tik tie įrenginiai, kuriuose aktyvuota perspėjimo funkcija. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti telefono nustatymus ir įjungti perspėjimo pranešimų priėmimą. Instrukcijos skelbiamos svetainėje lt72.lt ir mobiliojoje programėlėje LT72.
Po patikrinimo gyventojai kviečiami pasidalinti savo patirtimi. Anot PAGD, negavus pranešimo, svarbu tai pažymėti anketoje svetainėje lt72.lt. Gyventojų perspėjimo sistema skirta skubiai informuoti apie pavojų gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl jos veikimas turi būti nuolat tikrinamas. Tokie patikrinimai Lietuvoje paprastai vyksta du kartus per metus, tačiau, esant poreikiui, organizuojami ir dažniau (pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuvoje atlikti 3 sirenų patikrinimai).
Sistemos efektyvumas ir tobulinimas
Pastarojo sirenų patikrinimo metu (2025 m. gruodį) visoje Lietuvoje buvo įjungta apie 1160 sirenų, iš kurių nesuveikė 2,6 proc., kai ankstesnio patikrinimo metu šis rodiklis siekė 5,4 proc. Tai rodo, kad nuoseklus testavimas leidžia ne tik nustatyti, bet ir sumažinti sistemos trūkumus.
Sistema toliau stiprinama - diegiamos naujos sirenos, modernizuojamos esamos ir plečiamas centralizuotas valdymas. Planuojama, kad iki 2029 m. perspėjimo aprėptis pasieks apie 75 proc. gyventojų.
tags: #auto #policijos #sirena