Automobilio pardavimas užsieniečiui yra gana dažnas procesas, ypač tarp žmonių, gyvenančių netoli tarptautinių sienų, arba parduodant transporto priemones užsienio rinkose. Šis procesas turi keletą specifinių reikalavimų, nuo registracijos dokumentų iki mokesčių, kurie skiriasi nuo įprasto automobilio pardavimo vietiniams gyventojams.

Pirkimo-pardavimo sutartis ir automobilio išregistravimas

Kaip ir vietiniame sandoryje, svarbu sudaryti teisiškai galiojančią automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Po sandorio būtina išregistruoti automobilį „Regitroje“. Tai būtina, kad būtų aišku, jog transporto priemonės nuosavybė buvo perleista, ir pardavėjas nebebus atsakingas už bet kokias išlaidas ar pažeidimus, susijusius su automobiliu.

Nuo rugpjūčio 1-osios paprastės tvarka parduodantiems automobilį užsienio gyventojui ar įmonei šalies teritorijoje. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pardavus transporto priemonę užsienio gyventojui ar įmonei Lietuvos teritorijoje, į „Regitrą“ turi kreiptis tiek jos pirkėjas, tiek pardavėjas. Kitaip tariant, pirmiausia „Regitros“ padalinyje užsienio gyventojas pateikia įgijimo deklaraciją, o ją patvirtina Lietuvos gyventojas.

Tačiau nuo rugpjūčio ši tvarka bus palengvinta, paliekant pareigą į „Regitrą“ kreiptis tik pardavėjui, t. y. Lietuvos gyventojui. Jam tereikės per 5 d. d. nuo sandorio sudarymo pateikti vienpusę perleidimo deklaraciją, kurios pagrindu bus panaikintas jo vardu galiojantis SDK. Ši paslauga bus prieinama internetu nemokamai.

„Pastebėjome, kad praktikoje kyla įvairiausių atsitikimų. Pavyzdžiui, užsienio gyventojas pamiršta kreiptis į „Regitrą“ ir su automobiliu išvyksta iš šalies. Tokiu atveju savininko deklaravimo kodas lieka galioti Lietuvos gyventojo vardu. Tikime, kad taip bus ne tik gerokai paprasčiau mūsų klientams, bet kartu šis sprendimas prisidės ir prie eilių mažinimo padaliniuose, kadangi, kaip rodo statistika, šiemet į mūsų padalinius kreipėsi apie 29 tūkst. klientų“, - teigė „Regitros“ atstovai.

schema su nauja ir senąja automobilių pardavimo užsieniečiui tvarka

Muitinės ir transportavimo formalumai

Jei automobilis eksportuojamas į ne ES šalis, reikia atlikti muitinės procedūras. Automobilį reikia išregistruoti „Regitroje“. Pirkėjas gali pats išsivežti automobilį arba samdyti transportavimo įmonę. Automobilio išvežimui iš Lietuvos (ir ES) reikės pateikti muitinės deklaraciją, kurioje bus nurodyti visi automobilio duomenys. Automobiliui išvežti už ES ribų reikės gauti laikinus transporto numerius.

Mokesčiai parduodant automobilį užsieniečiui

Parduodant automobilį užsieniečiui, kaip ir bet kuriam kitam pirkėjui, būtina tinkamai užpildyti ir pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Jei automobilį laikėte ilgiau nei 3 metus, mokesčių mokėti nereikia.

Pirkėjo atsakomybė

Jei pirkėjas planuoja automobilį išvežti už ES ribų, jo šalyje gali tekti atlikti importo procedūras - sumokėti importo muitus, PVM ar kitus taikomus mokesčius. Norint išvykti iš Lietuvos su įsigytu automobiliu, pirkėjui gali prireikti laikinų transporto priemonės numerių, kuriuos galima gauti „Regitroje“. Dažniausiai importo mokesčius ir PVM sumoka pirkėjas, kai automobilis įvežamas į jo šalį.

Situacija su automobiliais iš Baltarusijos

Muitinės departamentas informuoja, kad pagal Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijos sprendimą nuo 2024 rugpjūčio 17 dienos 00:01 valandos galioja tokia tvarka:

  • Leidžiama įvežti į Lietuvos teritoriją lengvąjį automobilį, kuris nėra skirtas parduoti ir priklauso Baltarusijos piliečiui, turinčiam Lietuvos Respublikos išduotą galiojančią vizą arba galiojantį laikiną arba nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, leidžiantį atvykti į Sąjungą ir, kuris vykdamas į Sąjungą vairuoja tą transporto priemonę tik asmeninio naudojimo tikslais (išimtis netaikoma lengviesiems automobiliams, priklausantiems juridiniams asmenims ar naudojamiems komerciniais tikslais).
  • Leidžiama įvežti į Lietuvos teritoriją lengvąjį automobilį, kuris nėra skirtas parduoti ir priklauso Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, jeigu jis yra Baltarusijos gyventojas, ir vykdamas į Europos Sąjungą vairuoja tą transporto priemonę griežtai tik asmeninio naudojimo tikslais.

Taigi, reguliarųjį tarptautinį keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams išduodamų leidimų skaičių nuspręsta riboti iki 50 proc. (iki 29 vienu metu galiojančių vežėjams išduotų leidimų vežti keleivius reguliariaisiais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais).

Beje, muitinė dar kartą primena, kad:

  • Po 2025 metų sausio 18 dienos Baltarusijoje registruoti automobiliai negalės būti Lietuvos teritorijoje. Asmenys, vairuojantys automobilius su baltarusiškais registracijos numeriais po paskelbtų draudimo terminų, bus laikomi pažeidę teisės aktų nuostatas ir jiems taikoma atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje, numatančiame baudą ir automobilio konfiskavimą.
  • Išimtys taikomos automobiliams su diplomatiniu valstybinio registracijos numerio ženklu, kai automobilis būtinas diplomatinės ir konsulinės atstovybės arba tarptautinės organizacijos, kurios naudojasi imunitetais pagal tarptautinę teisę, funkcionavimui arba skirtos diplomatinių atstovybių darbuotojų ir jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui.
  • Taip pat išimtys taikomos, kai Baltarusijoje registruotais automobiliais vežami mirusiųjų palaikai.

Draudimai numatyti Lietuvai įgyvendinant ES reglamente nurodytus importo ribojimus, atsižvelgiant „į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“, „draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Sąjungą (…) prekes, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos“.

Kova su nelegalia automobilių prekyba

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atkreipia dėmesį į gyventojus, kurie įsigydami automobilį sudarė užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį (pasirašė vadinamąjį kauferį). Pasirašydamas kauferį gyventojas padeda automobilio pardavėjui nuslėpti pajamas ir galiausiai nukenčia pats. Už automobilio pardavimą gautas pajamas tikrasis pardavėjas paprasčiausiai nuslepia, nesumoka priklausančių mokesčių.

Nuo 2019-ųjų iki šių metų rugsėjo kontroliuojant automobilių prekybos ir remonto sektorių buvo atlikti 1483 kontrolės veiksmai, kurių metu nustatyta beveik 7,8 mln. eurų mokesčių ir susijusių sumų. Auga ir automobilių prekybos veiklą įregistravusių gyventojų skaičius: palyginus su 2020 m. lapkričio mėnesiu, šiais metais tokią veiklą įregistravo 21,7 proc. daugiau gyventojų.

Automobilių prekeivių, į kuriuos buvo nukreipti VMI kontrolės veiksmai, iki šių metų rugsėjo sumokėtų mokesčių suma, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 3,7 karto, arba 4,3 mln. Eur. 2021 metais viso automobilių prekybos sektoriaus pardavimai, palyginus su 2020 m., išaugo 632,7 mln. eurų, o PVM prievolė - 77,6 mln. eurų.

Dažniausiai automobiliai iš JAV į Lietuvą patenka per nusikalstamų schemų organizatorių valdomas lengvatinio apmokestinimo zonose esančias įmones. Klastojant dokumentus sudaromos netikros pirkimo-pardavimo sutartys, į pardavimų grandines įtraukiami užsieniečiai, kurie automobilius tariamai parduoda Lietuvos piliečiams. Dėl tokių schemų nukenčia ne tik valstybė, bet ir automobilio pirkėjas, nes transporto priemonei sugedus ar pasirodžius defektams - neįmanoma rasti automobilį pardavusio asmens, taip pat netenkama ir galimybės automobilį grąžinti ar atgauti pinigus.

Nelegalus automobilių ardymas

Įmonės „Regitra“ duomenimis, praėjusiais metais vienas Baltarusijos pilietis Lietuvoje įsigijo beveik 20 tūkst. M1 klasės automobilių. Šis pavyzdys ekspertams kelia įtarimų dėl dar neišnarpliotos schemos, kuomet deklaruojama, jog automobiliai parduoti užsienio piliečiui, tačiau, iš tiesų, su pardavėjais atsiskaičius grynaisiais pinigais, seni automobiliai lieka Lietuvoje ir nelegaliai išardomi.

Kaip rodo „Regitros“ duomenys, 2024 metais dėl įvairių priežasčių išregistruoti daugiau nei 200 tūkst. M1, N1 klasių automobilių, iš kurių apie 60 tūkst. perduoti valdyti pavieniams užsienio juridiniams ar fiziniams asmenims. Ekspertai įtaria, jog augantis automobilių pardavimas užsienio piliečiams susijęs su šešėliniu verslu, ir tą leidžia teisės aktų spragos.

Jeigu automobilis parduodamas užsienio gyventojui, nuosavybės pasikeitimą deklaruoti turi tik Lietuvos gyventojas. Jei, kaip rodo duomenys, vienas Baltarusijos pilietis praėjusiais metais įsigijo 18 tūkst. automobilių, tai rinkoje kainoms svyruojant nuo 50 iki 2000 eurų, priklausomai nuo to, ar eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje dar yra pakartoniniam naudojimui tinkamų dalių, nelegalūs ardytojai šešėlinėje rinkoje neteisėtai galėjo gauti mažiausiai milijoną eurų pajamų, tačiau realybėje suma gali siekti iki 4,5 mln. ir daugiau eurų.

„Kaip rodo „Regitros“ duomenys, daugiausia automobilių pastaraisiais metais Lietuvoje įsigijo pavieniai Ukrainos, Baltarusijos, Tadžikistano šalių gyventojai. Nors oficialiai transporto priemonės Lietuvoje išregistruojamos ir perduodamos valdyti užsienio fiziniam asmeniui, greičiausiai jos visgi lieka Lietuvoje, kur nelegaliai išardomos.

Anot pašnekovo, atsidarius populiarius skelbimų portalus matyti daugybė skelbimų apie superkamus senus automobilius. Supirkėjai siūlo dosniai sumokėti ir patys atvykti automobilį išsivežti. „Tokiu atveju reikia būti atidiems ir įsitikinti, kad seną automobilį pasiims teisėti atliekų tvarkytojai. Legaliai veikiančios įmonės eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP) sutvarkys pagal visus aplinkosauginius reikalavimus. Veikiantys nelegaliai atsirinks tik vertingas dalis, o beverčių ir tų, už kurių pridavimą reikia sumokėti, likimas neaiškus. Jos gali atsidurti pamiškėje, gali būti neteisėtai sudegintos ir panašiai“, - teigė ENTPTA vadovas V. Sinkevičius.

„Panaudota ir netinkamai pašalinta automobilių alyva yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių - vos vienas jos litras gali užteršti milijoną litrų vandens. Baterijos gali sukelti gaisrus. Padangos pamiškėse nesuyra daugiau kaip šimtą metų. Dideliu taršos šaltiniu laikomi ir seni amortizatoriai, degalų bei tepalo filtrai“, - kalbėjo A. Lašas, Aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas.

Viename automobilyje yra apie 0,7 kg šaltnešio - šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Automobiliuose esantys plastikai, stiklas ir guma taip pat gali būti perdirbti ir panaudoti įvairiose pramonės šakose.

Dėl automobilių pardavimo užsieniečiams ir registracijos

Visiems skiedžiantiems apie deklaravimą „Regitroje“ - nesiaiškinkite, nebent žinote, ką sakote! Deklaravimas yra tada, kai lietuvis parduoda lietuviui su pirkimo-pardavimo sutartimi. Jei automobilis parduodamas į užsienį, pildoma pirkimo-pardavimo sutartis, imami tranzitiniai numeriai, muitinėje (jei į trečiąją šalį išvežama) daromas išvežimas, arba automobilis išregistruojamas ir grąžinami numeriai, jei automobilis išvažiuoja ant tralo (jei jie negrąžinami, automatiškai tampa negaliojantys ir ieškomi).

Jei dalyvauja pats pirkėjas, tranzitiniai numeriai gali būti išduoti ir jo vardu (gaunasi automatinis perregistravimas). O DBR KLAUSIMAS - KODĖL KAZOKAI, RUSAI IR KT. SOVIETŲ ATSTOVAI NENORI TRANZITINIŲ NUMERIU, O NORI KAD BŪTŲ NORMALŪS GELEŽINIAI LIETUVIŲ VARDU? OGI TAI, KAD MAŠINA „OFICIALIAI“ Į TAS ŠALIS BUS IVESTA TIK LAIKINAI, JŲ TU ŠALIŲ PILIEČIAI TIK „TIPO“ LAIKINAI VAZINES TOJE ŠALYJE, O PO TO GRAŽINS SAVININKUI, TAIP IŠVENGDAMI KOSMINIŲ TU ŠALIŲ MUITO MOKESČIU. Tai jei norite, kad Jūsų automobilis važinėtų su Jūsų vardu išduotais numeriais ir dokumentais po visą buvusią Sovietų Sąjungą - prašom. Turėkite omeny - pirkimo-pardavimo sutartis slidus dalykas, ją galima užginčyti (tipo pirkėjas jos nepasirašinėjo, nebuvo, čia ne jo parašas ir t.t.). Be to, trečios šalys nemato, kad mašina LT išregistruota.

Įsivaizduokime situaciją - toks „pirkėjas“ važiuodamas iki sienos užšoka ant kelių fotikų, ar neduokdie užmuša ką nors ir pabėga, į ką pirmiausia kreipiasi policija - gi į buvusį savininką. Ką jis parodo? Ogi tą pačią pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pasirašė su kokiu nors Achmedovičium. Ar policija patikės - nu gal... O jei ne? Tada protokolai, teismai, advokatai, parašų ekspertizės ir t.t. Jei lietuviui pardavei - tai dar gali jį atrast, o jei kokiam Ibrahimovičiui, kuris jau velniai žino kur išvažiavęs? Tai pasvarstykime, ar verta parduoti automobilį be perregistravimo ir po to galimai sulaukti kokio nemalonaus siurprizo, ar sulaukti tokio pirkėjo, kuris neprieštarauja iš karto perregistruoti automobilį (kai automatiškai ir oficialiai visa atsakomybė pereina pirkėjui)?

P.s. Kai įmonė iš užsienio apmokestinamojo asmens įsigyja paslaugas, dėl kurių pagal PVMĮ 95 str. Muitinės deklaracijų pildymo paslaugos priskiriamos papildomoms vežimo paslaugoms. Renginio, vykstančio Latvijoje, lankymo paslaugos suteikimo vieta PVM apskaičiavimo tikslais yra Latvija. Statybinės technikos nuoma su operatoriumi PVM apskaičiavimo tikslais laikoma su NT susijusia paslauga. Tokiam prekių tiekimui taikomas 0 proc. Vykdant mišrią veiklą, pirkimo PVM turi būti skirstomas tarp veiklų. VMI papildė PVMĮ komentarą ir paaiškino, kas yra nuolatinis padalinys PVM apskaičiavimo tikslais. Nuo 2025-05-01 buvo papildyta PVMĮ 13 str. Gauta mokymo paslaugų sąskaita registruojama i.SAF, jeigu atsiranda prievolė skaičiuoti PVM Lietuvoje. Kai LT įmonė PL įmonei teikia kilnojamųjų daiktų remonto paslaugą, PVM persikelia į pirkėjo valstybę. Kursų lankymo paslaugos yra laikomos suteiktomis Lietuvoje, nes kursai faktiškai vyko Lietuvoje. Tai, kad LV ir LT įmonės laikomos asocijuotaisiais asmenimis, PVM apskaičiavimui įtakos neturi. MB sporto lažybų dalyviams teikia paslaugą - lažybų prognozes. Bilietų į kultūros renginius platinimas yra atleistas nuo PVM, t. y. Kai finansinės paslaugos, nurodytos PVMĮ 28 str. Kai LT įmonė perka elektroninę paslaugą, atsiranda prievolė taikyti atvirkštinį PVM Lietuvoje. Norint pripažinti pajamas ir užregistruoti jas apskaitoje, nebūtina turėti sąskaitas. Kai LT įmonė nuomoja prekes LV įmonei, nėra svarbu, ar paslaugų pirkėjas yra PVM mokėtojas. Komentare nagrinėjama ES Teisingumo teismo byla C-90/20. Jeigu sąskaita gauta už tarpininkavimo paslaugas, t. y. Kai perleidžiamos teisės į sportininko teikiamas paslaugas, tokių teisių perleidimas laikomas paslauga. Kaip PVM tikslais traktuojama e-knyga? Kaip nustatyti šio sandorio teikimo vietą? Iš „Google“ įsigytos el. Atvirkštiniam PVM apskaičiuoti nereikia jokių specialių įrodymų. LT įmonė suteikia paslaugas užsienio įmonei, turinčiai Lietuvoje filialą. Kaip nustatyti, kas įsigijo paslaugą? Sąnaudos dėl faktoringo paslaugų gali būti leidžiami atskaitymai. Kilnojamųjų daiktų remonto ir priežiūros paslauga PVM apmokestinama ten, kur yra įsikūręs pirkėjas. LT įmonės likvidavimo paslaugą užsakė ir savo reikmėms pirko LV įmonė. Interneto svetainės sukūrimas ir pardavimas laikomas elektronine paslauga. Kai paslaugas teikia LV įmonė, LT įmonė apskaičiuoja „atvirkštinį“ PVM. Prekių ir paslaugų, kurioms taikyta maržos apmokestinimo schema, įsigijimas - ne PVM objektas Lietuvoje. Egzaminavimo paslaugos nelaikomos profesinio mokymo paslaugomis ir joms PVM lengvata neturėtų būti taikoma. Latvijos įmonei teikiama gaminių siuvimo paslauga apmokestinama PVM taikant PVMĮ 13 str. Prekių atgabenimas iš kitos valstybės narės į Lietuvą laikomas PVM objektu Lietuvoje. Personalo nuomos paslaugų suteikimo vieta yra ten, kur įsikūręs pirkėjas - apmokestinamasis asmuo. Kai LT įmonė tiekia įrangą, kuri bus sumontuota JAV, toks tiekimas nelaikomas PVM objektu Lietuvoje. Papildomos garantijos paslauga laikoma draudimo paslauga, kuri neapmokestinama PVM. LT įmonės PL įmonei suteiktos rinkodaros (klientų suradimo) paslaugos pagal PVMĮ 13 str. 2 d. PVM įstatyme nėra baigtinio paslaugų, kurioms taikomas „atvirkštinis“ PVM, sąrašo. Kai LT įmonė teikia paslaugas ES įmonei, PVM sąskaitą faktūrą galima išrašyti iki kito mėnesio 15 dienos. Jeigu projektuojamas pastatas bus statomas Lietuvoje, tokia paslauga laikoma suteikta Lietuvoje. Kadangi įsigytai prekių gabenimo paslaugai taikomas 0 proc. Registruoto bagažo mokestis turėtų būti laikomas lėktuvo bilieto kainos dalimi. Iš užsienio įmonių gautos PVM sąskaitos faktūros registruojamos Gautų PVM sąskaitų faktūrų registre. Kokius duomenis reikia teikti apie užsieniečių Lietuvos įmonėms suteiktas paslaugas, nustatys VMI. Kadangi paslaugos pirkėjas yra Lietuvos įmonė, įsigyta paslauga laikoma PVM objektu Lietuvoje. VMI reikalauja, kad užsienio įmonių dokumentuose būtų nurodytas pirkėjas, tačiau PMĮ to tiesiogiai nenurodo. Užsienio įmonėms teikiamos vežimo paslaugos nėra PVM objektas Lietuvoje ir joks PVM neskaičiuojamas ir nemokamas. Jeigu užsienio šalyje paslaugas teikia Lietuvos įmonė, ji turi nurodyti Lietuvos PVM mokėtojo kodą. PVM apskaičiavimo tikslais, pakavimo paslaugų suteikimo vieta, laikoma ten, kur įsikūręs pirkėjas. Ar vežėjas, norėdamas taikyti 0 proc. Kaip šias paslaugas apmokestinti PVM? LT įmonė Lietuvoje įsigytas medžiagas sunaudoja teikdama statybos paslaugą Latvijoje. Ar skaičiuoti PVM Lietuvoje? Iš užsieniečio įsigytos rinkos tyrimo, pirkėjų paieškos ir pan. Lietuvoje vis dar nemaža dalis transporto priemonių yra įvežamos iš kitų šalių - Vokietijos, Nyderlandų ar Jungtinės Karalystės. Tačiau ateina metas, kai tokį automobilį reikia parduoti. Jeigu automobilis jau yra registruotas Lietuvoje ir turi lietuviškus registracijos dokumentus, jo pardavimas nesiskiria nuo bet kurios kitos Lietuvoje registruotos transporto priemonės perleidimo. Kitaip yra tuomet, kai transporto priemonė Lietuvoje dar neperregistruota ir turi užsienio šalies registraciją. Svarbu, kad dokumentų grandinė būtų aiški ir nenutrūkstama - tai reiškia, kad turi būti įrodyta teisėta nuosavybė nuo pirmojo savininko iki dabartinio pardavėjo. Po „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje registruotų automobilių pardavimas turi papildomų aspektų. Parduodant užsienyje registruotą automobilį, savarankiškas procesas gali užtrukti. Pirkėjai dažnai atsargiai vertina tokias transporto priemones dėl galimų registracijos ar mokesčių niuansų. Dėl to sandoriai gali strigti arba užsitęsti. Auto supirkimas šiuo atveju tampa patrauklia alternatyva. Supirkėjai paprastai įvertina automobilį atsižvelgdami į jo dokumentų būklę ir prisiima dalį administracinės naštos.

tags: #auto #perpardavimas #atgabentos #is #uzsienio

Populiarūs įrašai: