Lietuvos statybų sektoriuje, ypač viešųjų pirkimų srityje, konkurencija yra intensyvi ir neretai lydima įvairių ginčų bei diskusijų dėl skaidrumo. Viena iš svarbiausių šios rinkos dalyvių yra bendrovė „Autokausta“, aktyviai dalyvaujanti Kauno miesto ir rajono savivaldybių bei kitų institucijų skelbiamuose konkursuose. Jos konkurencinė aplinka apima tiek didelius, patyrusius rinkos žaidėjus, tiek ir mažesnes, specializuotas įmones.
„Autokaustos“ dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose
Bendrovė UAB „Autokausta“ demonstruoja nuoseklų aktyvumą viešuosiuose pirkimuose. Statistikos duomenimis, įmonė yra laimėjusi daug konkursų:
- 2021 metais: 27 viešieji pirkimai
- 2022 metais: 96 viešieji pirkimai
- 2023 metais: 75 viešieji pirkimai
- 2024 metais: 100 viešųjų pirkimų
- 2025 metais: 111 viešųjų pirkimų
- 2026 metais: 2 viešieji pirkimai
Be to, UAB „Autokausta keliai“ taip pat yra sėkmingai dalyvavusi viešuosiuose pirkimuose, laimėdama:
- 2023 metais: 2 viešieji pirkimai
- 2024 metais: 4 viešieji pirkimai
- 2025 metais: 1 viešasis pirkimas
Šios įmonės dalyvauja Kauno rajono savivaldybės administracijos ir kitų viešojo sektoriaus institucijų skelbiamuose konkursuose. Statistikos duomenys pateikiami pagal pasiūlymo pateikimo termino pabaigos ar skelbimo datą, o laimėjimas reiškia, kad įmonės pasiūlymas buvo pirmoje vietoje arba buvo pasirašyta sutartis.
Pagrindiniai „Autokaustos“ konkurentai
Viešuosiuose pirkimuose, kuriuose dalyvauja „Autokausta“, ji konkuruoja su įvairiais tiekėjais. Tarp dažniausiai minimų ir didžiausių konkurentų galima išskirti:
Didieji rinkos žaidėjai
- Uždaroji akcinė bendrovė „Fegda“
- Akcinė bendrovė „Kauno tiltai“
- UAB „Kauno keliai“
Šios įmonės yra patyrusios statybų sektoriaus lyderės, turinčios didelius resursus ir ilgametę patirtį didelių infrastruktūros projektų įgyvendinime.
Kiti svarbūs statybos sektoriaus dalyviai
„Autokausta“ taip pat konkuruoja su mažesnėmis ar specializuotomis įmonėmis:
- UAB „Infes“: Statybų rangovas, dažnai tiesiogiai besivaržantis su „Autokausta“ dideliuose projektuose. Pavyzdžiui, jie vykdė Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukciją.
- UAB „Ilgas amžius“ (Vilties g.): patikima ir sėkmingai besiplečianti statybos bendrovė, teikianti visas su statybų sektoriumi susijusias paslaugas.
- UAB „Tilsta“ (Granito g.): specializuojasi tiltų ir viadukų statyboje bei remonte, apimančiame įvairiausių konstrukcijų ir sudėtingumo projektus - plieninius, gelžbetoninius, medinius, plienbetonius, iš surenkamų elementų ir monolitinius, su iš anksto įtempta ir karkasine armatūra.
- UAB „Agentus“ (Drobės g.): stato naujus pastatus bei renovuoja ir rekonstruoja senus statinius, apimančius visuomeninius, prekybos, gyvenamuosius, individualius, sandėliavimo ir biurų pastatus visoje Lietuvoje.
Konkurencinės kovos ir teisminiai ginčai
Konkurencija tarp statybos bendrovių dažnai perauga į teisminius ginčus, ypač kai kalbama apie didelės vertės viešuosius pirkimus.
Futbolo-regbio maniežo statybų konkursas
Aleksote planuoto statyti futbolo-regbio maniežo statybų pirkimo vertė galėjo siekti daugiau nei 41 mln. eurų be PVM. Šį konkursą laimėjo bendrovė UAB „Infes“, tačiau pralaimėjusi „Autokausta“ apskundė Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą. „Autokaustos“ teigimu, savivaldybė pažeidė nustatytas pirkimo sąlygas, leisdama tiekėjui „Infes“ po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos iš esmės pakeisti pasiūlymą.
Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria sustabdė viešojo pirkimo procedūras dėl futbolo-regbio maniežo statybos, draudė savivaldybei sudaryti pirkimo sutartį su „Infes“, o jei sutartis būtų buvusi sudaryta, jos vykdymas buvo sustabdytas. Ši nutartis įsiteisėjo, skundų nebuvo gauta, o civilinė byla toliau nagrinėjama teisme.
M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos
Ankstesniame konkurse dėl M. K. Čiurlionio koncertų centro statybų, situacija buvo atvirkštinė. Jį laimėjo „Autokausta“, o „Infes“ apskundė savivaldybės sprendimą teismui. „Infes“ pralaimėjo Kauno apygardos teisme, kur teismas nustatė, jog „Autokaustos“ pateikti įkainiai yra pagrįsti ir atmetė abejones dėl įmonės patirties. Šį sprendimą „Infes“ skundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau skundas buvo atmestas ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Tai leido „Autokaustai“ pradėti M. K. Čiurlionio koncertų centro statybas.
Viešųjų pirkimų skaidrumo ir kokybės klausimai
Kauno viešųjų pirkimų sektorius ne kartą sulaukė dėmesio dėl įtarimų apie galimą neskaidrumą ir įtartinus ryšius.
Įtarimai dėl kyšininkavimo
Teisėsauga yra pranešusi apie įtarimus, susijusius su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi V. Šiliausku, kurio namuose rasta 140 tūkst. Kyšio davimu įtariamas bendrovės „Autokausta“ vadovas J. Kriaučiūnas. Tai kelia papildomų klausimų dėl kai kurių konkursų laimėjimų aplinkybių.
Abejonės dėl darbų kokybės ir kainų augimo
Kyla pagrįstų abejonių, ar darbai gali būti atliekami kokybiškai pagal pirkimo projekte numatytus sprendinius. Kokybiški darbai yra ilgaamžiai, tačiau „Autokaustos“ atlikti darbai kelia abejonių dėl jų ilgalaikiškumo. Pavyzdžiui, apžiūrėjus „Mokslo salą“ ir atidžiau įvertinus atliktus darbus, kyla klausimas, kada ir kiek miestas turės skirti lėšų remonto darbams pasibaigus garantiniam laikotarpiui.
Pastebima, kad kai kurių didelių projektų, kuriuos vykdė „Autokausta“, kainos reikšmingai padidėjo:
- „Mokslo sala“ pabrango beveik 10 mln. eurų nuo pradinės 24,3 mln. eurų sutarties vertės.
- Lengvosios atletikos maniežas (Perkūno al. 5) pabrango 5 mln. eurų nuo 19,797 mln. eurų sutarties vertės.
- S. Dariaus ir S. Girėno stadionas pabrango 7 mln. eurų nuo 32 mln. eurų sutarties vertės.
Šie faktai verčia klausti, ar tokie kainų pokyčiai yra visiškai pagrįsti ir ar neatskleidžia tam tikrų trūkumų viešųjų pirkimų sistemoje.
Gali būti taikomos schemos viešuosiuose pirkimuose
Nors nusikaltimo sudėties kol kas nėra, tačiau yra diskutuojama apie galimus gudravimus viešuosiuose pirkimuose. Vienas iš pavyzdžių, nors ir išgalvotas, iliustruoja galimą schemą:
Techniniame projekte numatomos tam tikros brangios detalės, pavyzdžiui, medinės lamelės už 1 000 000 €. Vienas rangovas X jas sąmatoje įsivertina už nerealią sumą, pavyzdžiui, 10 000 €. Jei rangovas X iš anksto susitaręs su savivaldybe, kad tokių lamelių neįrenginės, o įrenginės kitokias, jis, pasinaudodamas pigiausios kainos principu, laimi konkursą su šia nerealia suma. Pradėjus darbus, užsakovas (savivaldybė) inicijuoja projektinių sprendinių keitimą, nes numatytos lamelės „nebepatinka“. Tuomet atsisakoma darbų, kurių kaina sąmatoje neatitinka rinkos kainų, o neskelbiamų derybų būdu iš rangovo X nuperkami nauji darbai. Naujiems papildomiems darbams konkursas neskelbiamas, jie perkami derybų būdu. Kai yra žinoma, kurių darbų ateityje savivaldybė galės atsisakyti, tampa lengva manipuliuoti skaičiais. Šis pavyzdys atskleidžia, kaip gali būti apeinami skaidrumo principai, nors konkrečių faktų apie tai, kad būtent taip buvo atlikta, nėra.
Kainų indeksavimas ir rinkos pokyčiai
Svarbu atsižvelgti ir į rinkos realijas. Daug sutarčių buvo pasirašyta prieš COVID-19 pandemiją ir prieš karą, kurie sukėlė didelį kainų augimą rinkoje. Dėl to rangovams buvo indeksuotos kainos pagal sutartis, siekiant atspindėti realius kaštus. Tačiau „Autokaustos“ atveju dažnai jau iš anksto žinoma, kad bus daromi darbų keitimai ir papildymai, o tai kelia papildomų klausimų dėl pradinių pasiūlymų realistiškumo.
Konkurencinio aktyvumo stebėsenos svarba
Dėl skaidrumo trūkumo sunku įvertinti tikrąją konkurencinę aplinką. Labai trūksta viešai skelbiamos informacijos apie tai, kas ir kokias kainas siūlė viešuosiuose pirkimuose, kiek realių dalyvių dalyvavo ir koks buvo bendras aktyvumas. Tokie duomenys leistų geriau analizuoti rinkos tendencijas ir užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją. Taip pat kyla diskusijų apie galimybę bausti tuos, per kuriuos stabdoma projektų pradžia ar tęsimas, kai teismai pripažįsta, kad viskas buvo tvarkinga.
tags: #auto #kaustos #konkurentai